Autorės nuotrauka
Ingrida ir Saulius Šetkai liepos pradžioje įsikūrė Centro turgaus 22-ajame kioske. Jau daugiau nei 25-erius metus Vitkaičių kaime gyvenantys ir daržoves auginantys Šetkai nusprendė išbandyti prekybą turgelyje. Karantinui pabloginus situaciją rinkoje daržovių ūkio savininkams teko rinktis – arba plėstis, arba mažinti ūkį.
Pradžia – šiltnamiuose
Ingrida ir Saulius verstis daržininkyste pradėjo daržoves augindami šiltnamiuose.
– Pradėjome nuo 16 arų, – pasakojo Saulius.
O šiltnamiais jis susidomėjęs netikėtai – draugui paprašius pagalbos statyti šiltnamį Saulius pasiteiravo, iš ko gi draugo tėvai pragyvena, jei nė vienas neturi darbo. Tada draugas ir papasakojo, kad jo tėvai uždirba iš šiltnamiuose užauginamų ir parduodamų daigų bei daržovių.
Šetkai tada ir nusprendė patys susikurti darbo vietas.
Veždavo dideliais kiekiais
– Mes buvome tie, kurie turėjo didelį ūkį, ir nuo 2001 metų veždavome ir parduodavome daržoves įmonėms dideliais kiekiais į Klaipėdą. Iki pat karantino taip ir prekiavome, – aiškino Saulius.
Pasak Šetkų, karantinas labai pakeitė rinką. Ūkininkai anksčiau bendradarbiavo su urmo bazėmis, kurios aptarnaudavo darželius, mokyklas, valgyklas.
– Urmo bazė, su kuria bendradarbiavome, pradėjo daržoves įsivežti iš Lenkijos. Mes turgui pasidarėm per dideli, o į prekybos centrus tiekti daržoves esame per maži, – teigė Saulius.
Į didįjį Tauragės turgų prekiauti šeštadieniais Šetkai vyksta jau trečius metus iš eilės.
– O į turgelį persikėlėme, nes nėra nišos vidutiniam ūkiui. Turi būti arba labai smulkus, arba labai didelis ūkis. Mes pasijutome nereikalingi. Turgui mūsų išauginamų daržovių yra per daug, o bazėms – per mažai, – teigė Saulius, pridūręs, kad dar viena priežastimi persikelti ir pardavinėti turgelyje tapo ir smarkiai kilusios kainos. – Brango trąšos, kuras, detalės, darbo jėga.
Prieš atidarydami kioską Centro turguje daržovių ūkio savininkai rudeniop prekiaudavo ir savo sandėlyje.
Saulius pasakojo, kad žmonės su maišeliais ateidavo ir į laukus, jam su kombainu kasant bulves, ir prašydavo kelių kilogramų.
Mažino sodinamus laukus
Bulvių šiemet sodinta panašiai, kaip ir anksčiau, – 7 ha. O va kopūstų šiemet Šetkai turi palyginti labai mažai – anksčiau kopūstų laukai užimdavo 7 ha, o šiemet plotą sumažino iki 70 arų.
– Dauguma ūkių pastaraisiais metais atsisakė sodinti vėlyvąsias bulves, sodino tik ankstyvąsias. Mes šiemet sodinome 1,5 ha ankstyvųjų, o likusios – vėlyvosios. Turime bulvių kiekvieno skoniui – auginame 5 rūšis, – vardijo Saulius.
Šiemet ūkininkai sodino ir tris veisles svogūnų.
– Viena užderėjo ypač gerai, greitai baigsime nurauti, – teigė Ingrida.
Daržoves laisto
Daugumai ūkininkų šiemet skundžiantis sausros padariniais Šetkams šią sudėtingą padėtį iš dalies padėjo ištaisyti laukuose įrengtos laistymo sistemos.
– Visų laukų nesame pajėgūs palaistyti. Bulves, kopūstus, dalį morkų, dalį svogūnų ir lauke auginamus agurkus laistome, – vardijo I. Šetkuvienė. – Laukuose turime laistymo sistemą, tad praktiškai nepajutome derliaus sumažėjimo palyginus su praėjusiais metais. O kokia situacija kituose apsodintuose laukuose, dar nežinome.
Galutinį užaugusių daržovių kiekį ūkininkai pamatys tik rudenį, kai bus nuimtas visas derlius.
– Labai skųstis negalime. Kiti mūsų laukai irgi neatrodo prastai, panašu, kad šiemet bus mažesnis tik burokėlių derlius – tai būdavo mūsų „arkliukas“, žmonės dažniausiai būtent dėl burokėlių ir kreipdavosi į mus. Turime pažįstamų ūkininkų, kurie, jei pritrūksime, tieks savo daržo gėrybes ir leis jomis prekiauti, – kalbėjo Šetkai.
Saulius pasakojo, kad kai natūraliai ore yra drėgmės, geriau drėgmė išsilaiko ir augaluose, o laistant dirbtinai šiltomis dienomis didžioji dalis vandens tiesiog išgaruoja.
– Jeigu, pavyzdžiui, bulves laistėme šeštadienį ryte, tai po kelių dienų drėgmės praktiškai yra tik giliau dirvoje, paviršiuje nebelieka, – aiškino S. Šetkus.
Žvelgia pozityviai
Nors būna metų, kai nesiseka, Šetkai visur stengiasi ieškoti pozityvo. Šeima prisimena vieno žmogaus pasakymą, kad dažniausiai kiti ūkininkai pokalbį pradeda guosdamiesi, kaip viskas blogai, kaip nesiseka ūkyje, bet Šetkai negatyvo vengia.
– Negali varyti Dievo į medį, nes gali būti dar blogiau… Pasimokėme jau, nes anksčiau irgi braukdavom ašaras, kad kas nepasisekė, kad nelyja ar lyja per daug… Išmokome džiaugtis kiekviena diena, esama situacija, – teigė Ingrida.
Kainos kilo nežymiai
Prakalbus apie kainas ūkininkai teigė, kad šiemet parduodamų daržovių kainos pakilusios nedaug arba net tokios pat kaip pernai.
Kilogramas morkų ūkininkų kioske kainuoja 1,50 Eur, o perkamiausia daržovė šiuo metu yra bulvės, kainuojančios nuo 0,60 Eur, svogūnų bei kopūstų kilogramo kaina – 1,20 Eur. Kioskelyje galima nusipirkti ir pomidorų, agurkų bei česnakų.
– Mūsų kopūstus žmones rinkdavosi, nes jie auginami rudeniui-žiemai, kad būtų skanūs. Pirmenybę teikdavome ne tam, kad jie turėtų puikią prekinę išvaizdą ir laikytų labai ilgai, bet būtent skoniui, – kalbėjo Ingrida.
Pasak jos, tai brangiai kainuoja. Kopūstai nuimami rankomis. Jų negalima mesti, sutrenkti, reikia atsargiai padėti, „čiupinėti“, kaip sakė moteris.
– Nuimti derlių samdydavome ir pagalbininkų. Šie, jau darbuodamiesi ne pirmus metus, puikiai žinojo, kaip atsargiai reikia dirbti su šiomis daržovėmis, todėl kaip tik įmanoma šiuos žmones stengiamės išsaugoti ir pasikviesti į pagalbą kasmet, – šauniais pagalbininkais džiaugėsi Ingrida.
Retsykiais, kai lieka neišparduotų daržovių, Šetkai jas paaukoja maisto stokojantiems bei jiems padedančioms organizacijoms.
Bendravimo svarba nenuginčijama visais amžiaus tarpsniais. „Volfas Engelman Nealkoholinis", tęsdamas projektą „Gero žodžio galia", inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai". Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis (26 proc.) 26–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šių metų sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose bei į tai, kad ligos atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose Lenkijos ūkiuose, ragina Lietuvos paukščių laikytojus apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius pauk&sca
Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. „Tiek teisių,
Sausio 31 d. Šilalės rajone, Bijotų kaime, vykdydami transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnai aptiko kontrabandos gabenimą.Patikrinimo metu sustabdytas automobilis „BMW X5“, kurio keleivis elgėsi įtartinai ir aiškiai nerimavo. Pareigūnams atlikus patikrinimą, krepšyje buvo rasta 128
Londone gyvenančiai dainininkei Jolantai Naruševičiūtei pastarasis laikotarpis – itin intensyvus ir džiuginantis: žinoma moteris vis daugiau sulaukia kvietimų koncertuoti tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, o netrukus jos laukia ir koncertai Italijoje bei Skandinavijoje. O kur dar naujos autorinės dainos! Žodžiu, tik spėk suktis! Na, o &sc
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams,
Nuo 2025 metų sausio 1 d. visi 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) teritoriniu padaliniu ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 17-ojo gimtadienio, siekiant užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo p
Kokia tavo patirtis? Kokie turimi įgūdžiai? O gebėjimai? Tokie turbūt dažniausi klausimai ir esminiai punktai ieškant savęs, naujo darbo ar pasakojant apie tai, ką veiki gyvenime. Nereiktų apsigauti, nėra taip, kad tik metų skaičius ar gyvenamoji vieta tai gali nulemti – savanorystė yra vienas iš variantų, mano atrastas jau prie
2024 metų rugsėjo 23 ir 27 dieną ,,Tauragės žinios” publikavo du Eugenijaus Šalčio rašinius apie kraštietį, kompozitorių, garsiosios dainos ,,Kur giria žaliuoja” autorių Juozapą Gudavičių. Rašiniuose trumpai buvo užsiminta ir apie šios dainos teksto autorių Joną Vanagaitį, nes būta dėl teks
2025 m. sausio 30 d. Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos Didžiojoje salėje įvyko konferencija. Ji skirta Tauragės mokytojo, rajono garbės piliečio Rene Barščiausko 100-sioms gimimo metinėms. Prieš konferenciją Tauragės Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje įvyko Šv. Mišios, skirtos Rene Barščia