Autorės nuotrauka
Šetkai: „Nevarykime Dievo į medį, nes gali būti dar blogiau“
- Aušra AUGUSTYTĖ
- Rugpjūčio 5, 2023
Ingrida ir Saulius Šetkai liepos pradžioje įsikūrė Centro turgaus 22-ajame kioske. Jau daugiau nei 25-erius metus Vitkaičių kaime gyvenantys ir daržoves auginantys Šetkai nusprendė išbandyti prekybą turgelyje. Karantinui pabloginus situaciją rinkoje daržovių ūkio savininkams teko rinktis – arba plėstis, arba mažinti ūkį.
Pradžia – šiltnamiuose
Ingrida ir Saulius verstis daržininkyste pradėjo daržoves augindami šiltnamiuose.
– Pradėjome nuo 16 arų, – pasakojo Saulius.
O šiltnamiais jis susidomėjęs netikėtai – draugui paprašius pagalbos statyti šiltnamį Saulius pasiteiravo, iš ko gi draugo tėvai pragyvena, jei nė vienas neturi darbo. Tada draugas ir papasakojo, kad jo tėvai uždirba iš šiltnamiuose užauginamų ir parduodamų daigų bei daržovių.
Šetkai tada ir nusprendė patys susikurti darbo vietas.
Veždavo dideliais kiekiais
– Mes buvome tie, kurie turėjo didelį ūkį, ir nuo 2001 metų veždavome ir parduodavome daržoves įmonėms dideliais kiekiais į Klaipėdą. Iki pat karantino taip ir prekiavome, – aiškino Saulius.
Pasak Šetkų, karantinas labai pakeitė rinką. Ūkininkai anksčiau bendradarbiavo su urmo bazėmis, kurios aptarnaudavo darželius, mokyklas, valgyklas.
– Urmo bazė, su kuria bendradarbiavome, pradėjo daržoves įsivežti iš Lenkijos. Mes turgui pasidarėm per dideli, o į prekybos centrus tiekti daržoves esame per maži, – teigė Saulius.
Į didįjį Tauragės turgų prekiauti šeštadieniais Šetkai vyksta jau trečius metus iš eilės.
– O į turgelį persikėlėme, nes nėra nišos vidutiniam ūkiui. Turi būti arba labai smulkus, arba labai didelis ūkis. Mes pasijutome nereikalingi. Turgui mūsų išauginamų daržovių yra per daug, o bazėms – per mažai, – teigė Saulius, pridūręs, kad dar viena priežastimi persikelti ir pardavinėti turgelyje tapo ir smarkiai kilusios kainos. – Brango trąšos, kuras, detalės, darbo jėga.
Prieš atidarydami kioską Centro turguje daržovių ūkio savininkai rudeniop prekiaudavo ir savo sandėlyje.
Saulius pasakojo, kad žmonės su maišeliais ateidavo ir į laukus, jam su kombainu kasant bulves, ir prašydavo kelių kilogramų.
Mažino sodinamus laukus
Bulvių šiemet sodinta panašiai, kaip ir anksčiau, – 7 ha. O va kopūstų šiemet Šetkai turi palyginti labai mažai – anksčiau kopūstų laukai užimdavo 7 ha, o šiemet plotą sumažino iki 70 arų.
– Dauguma ūkių pastaraisiais metais atsisakė sodinti vėlyvąsias bulves, sodino tik ankstyvąsias. Mes šiemet sodinome 1,5 ha ankstyvųjų, o likusios – vėlyvosios. Turime bulvių kiekvieno skoniui – auginame 5 rūšis, – vardijo Saulius.
Šiemet ūkininkai sodino ir tris veisles svogūnų.
– Viena užderėjo ypač gerai, greitai baigsime nurauti, – teigė Ingrida.
Daržoves laisto
Daugumai ūkininkų šiemet skundžiantis sausros padariniais Šetkams šią sudėtingą padėtį iš dalies padėjo ištaisyti laukuose įrengtos laistymo sistemos.
– Visų laukų nesame pajėgūs palaistyti. Bulves, kopūstus, dalį morkų, dalį svogūnų ir lauke auginamus agurkus laistome, – vardijo I. Šetkuvienė. – Laukuose turime laistymo sistemą, tad praktiškai nepajutome derliaus sumažėjimo palyginus su praėjusiais metais. O kokia situacija kituose apsodintuose laukuose, dar nežinome.
Galutinį užaugusių daržovių kiekį ūkininkai pamatys tik rudenį, kai bus nuimtas visas derlius.
– Labai skųstis negalime. Kiti mūsų laukai irgi neatrodo prastai, panašu, kad šiemet bus mažesnis tik burokėlių derlius – tai būdavo mūsų „arkliukas“, žmonės dažniausiai būtent dėl burokėlių ir kreipdavosi į mus. Turime pažįstamų ūkininkų, kurie, jei pritrūksime, tieks savo daržo gėrybes ir leis jomis prekiauti, – kalbėjo Šetkai.
Saulius pasakojo, kad kai natūraliai ore yra drėgmės, geriau drėgmė išsilaiko ir augaluose, o laistant dirbtinai šiltomis dienomis didžioji dalis vandens tiesiog išgaruoja.
– Jeigu, pavyzdžiui, bulves laistėme šeštadienį ryte, tai po kelių dienų drėgmės praktiškai yra tik giliau dirvoje, paviršiuje nebelieka, – aiškino S. Šetkus.
Žvelgia pozityviai
Nors būna metų, kai nesiseka, Šetkai visur stengiasi ieškoti pozityvo. Šeima prisimena vieno žmogaus pasakymą, kad dažniausiai kiti ūkininkai pokalbį pradeda guosdamiesi, kaip viskas blogai, kaip nesiseka ūkyje, bet Šetkai negatyvo vengia.
– Negali varyti Dievo į medį, nes gali būti dar blogiau… Pasimokėme jau, nes anksčiau irgi braukdavom ašaras, kad kas nepasisekė, kad nelyja ar lyja per daug… Išmokome džiaugtis kiekviena diena, esama situacija, – teigė Ingrida.
Kainos kilo nežymiai
Prakalbus apie kainas ūkininkai teigė, kad šiemet parduodamų daržovių kainos pakilusios nedaug arba net tokios pat kaip pernai.
Kilogramas morkų ūkininkų kioske kainuoja 1,50 Eur, o perkamiausia daržovė šiuo metu yra bulvės, kainuojančios nuo 0,60 Eur, svogūnų bei kopūstų kilogramo kaina – 1,20 Eur. Kioskelyje galima nusipirkti ir pomidorų, agurkų bei česnakų.
– Mūsų kopūstus žmones rinkdavosi, nes jie auginami rudeniui-žiemai, kad būtų skanūs. Pirmenybę teikdavome ne tam, kad jie turėtų puikią prekinę išvaizdą ir laikytų labai ilgai, bet būtent skoniui, – kalbėjo Ingrida.
Pasak jos, tai brangiai kainuoja. Kopūstai nuimami rankomis. Jų negalima mesti, sutrenkti, reikia atsargiai padėti, „čiupinėti“, kaip sakė moteris.
– Nuimti derlių samdydavome ir pagalbininkų. Šie, jau darbuodamiesi ne pirmus metus, puikiai žinojo, kaip atsargiai reikia dirbti su šiomis daržovėmis, todėl kaip tik įmanoma šiuos žmones stengiamės išsaugoti ir pasikviesti į pagalbą kasmet, – šauniais pagalbininkais džiaugėsi Ingrida.
Retsykiais, kai lieka neišparduotų daržovių, Šetkai jas paaukoja maisto stokojantiems bei jiems padedančioms organizacijoms.
Daugiau naujienų
- Gegužės 16, 2025
Tyrimas: jau trečdalis Lietuvos vartotojų naudojasi dirbtiniu intelektu apsipirkdami, jų skaičius sparčiai auga
Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas – vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdi
- Gegužės 15, 2025
Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai
Gegužės 16-ąją, penktadienį planuokite jau šiandien, nes negalite to praleisti – kartą metuose vyksta MUZIEJŲ NAKTIS. Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai, o mes tradiciškai kviečiame jus tapti jų dalimi. Prie mikrofono – Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ di
- Gegužės 15, 2025
Ką būtina žinoti prieš nešant šeimos ginčą į teismą?
Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediaci
- Gegužės 15, 2025
Penktadienį, muziejų naktį, prasidės meno festivalis KVADRATU
Į Tauragę septintą kartą sugrįžta meno festivalis „Kvadratu“ – nuo gegužės iki spalio miestas vėl taps kultūrinių patirčių erdve, kurią kurs menininkai, kultūros organizacijos ir patys gyventojai. 6 mėnesius vyksianti programa kaip ir kasmet apjungs įvarius profesionalaus meno žanrus, o gyventojus ir svečius kvies nerti į auginanč
- Gegužės 15, 2025
NMA kviečia į gyvus susitikimus su patikrų specialistais
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su ūkininkais, gegužės 21 d. 10–12 val. Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje organizuoja patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimą. Projektų kontrolė ir patikros vietoje – tai neišvengiama p
- Gegužės 14, 2025
Susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte
Antradienio vakarą prozos ir poezijos mylėtojus pakvietėme į jaukų ir įkvepiantį literatūros vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Čia svečiavosi žinoma rašytoja, prestižinių Dausų, I. Simonaitytės, F. Bajoraičio premijų laureatė Nijolė Marytė Šerniūtė. Renginio metu pristatytos naujausios autorė
- Gegužės 14, 2025
Jo rankos mostui paklusdavo šimtai ar net tūkstančiai
Žiupsnelis memuarų apie kolegą ir draugą Gegužės 16 dieną chorvedžiui, dirigentui Zenonui Komskiui sukanka gražus, jubiliejinis metų skaičius – 80. Iš pažiūros nepasakysi, kad tiek. Koks buvo prieš 50 maždaug metų, kai susipažinau, toks ir tebėra. Apie tokius sako: užsimarinavę. Na, gal viena kita raukšlelė prisidė
- Gegužės 14, 2025
Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų
Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių
- Gegužės 13, 2025
Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo
Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo.Prie mikrofono tauragiškiams puikiai žinoma Renata Jančiauskienė. Dabar jau - Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė. Gegužės 16–17 d. šilališkiai kviečia „Ta
- Gegužės 13, 2025
Atėjo metas mokėti įmokas „Sodrai" – tai galima padaryti dalimis
Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai", bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išie&scaro
- Gegužės 13, 2025
Dviejų savaičių atostogų nebeužtenka: artėjant vasarai darbuotojai išeina iš darbo
Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų pradeda planuotis ilgąsias metų atostogas. Vieni darbinius rūpesčius užmiršti bando kelioms savaitėms, kiti – mėnesiui, dviem ar net visam pusmečiui. Ekspertai pastebi naują tendenciją – būtent vasaros laikotarpiu daugiau nei įprasta darbuotojų nusprendžia išeiti iš darbo &bd
- Gegužės 13, 2025
„Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais
AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų