Aktualijos

Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip jį atpažinti?

• Paulius KAZLAUSKAS
• Kovo 27, 2023

Lietuvoje – vienas po kito išlendantys seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejai. Prieš kurį laiką teisėsauga pareiškė įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui dėl galimo vaikų tvirkinimo. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad buvęs Raseinių rajono meras Remigijus Ačas stojo prieš teismą, nes siekė seksualinių paslaugų su jo bendrovėje nelegaliai dirbusiu nepilnamečiu. Vaiko teisių gynėjai skaičiuoja, kad vien šiemet Tauragės apskrityje užfiksuoti 2 atvejai, kai galimai nuo seksualinio smurto nukentėjo 18 metų nesulaukę asmenys.

Bauginanti statistika

Skaičiuojama, kad per 2020 m. Lietuvoje užfiksuoti 185 galimai seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – net 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22.

Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 m. Tauragės apskrityje nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 10 vaikų, visos – mergaitės. 2021 m. seksualinį smurtą Tauragės apskrityje galimai patyrė 7 mergaitės, 2022 m. užfiksuotas 21 atvejis (dėl mergaičių – 19 atvejų, o dėl berniukų – 2 atvejai), kai prieš vaikus Tauragės apskrityje galimai buvo panaudotas seksualinis smurtas. Šiemet fiksuoti 2 tokie atvejai.

Smurtautojai – artimos aplinkos žmonės

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė komentavo, kad Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, jog dažniau nuo seksualinio smurto nukenčia mergaitės, o smurtautojai būna artimos aplinkos žmonės, kuriuos vaikas pažįsta ir kuriais pasitiki: giminaičiai, bendraamžiai, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys

„Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba. Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku ir inicijuoja tiek jam, tiek kartu išgyvenimus patyrusiems jo artimiesiems, reikiamą pagalbą, nukreipia į vienintelį šalyje veikiantį pagalbos centrą „Užuovėja“, kur teikiama pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams“, – teigė B. Sragauskienė.

Anot jos, sužinoję apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą prieš vaiką, vaiko teisių gynėjai vertina kiekvieną individualią situaciją: bendrauja tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais – išklauso jų nuomones, aptaria galimų problemų priežastis, pasirūpina vaikų saugumu, inicijuoja nukentėjusiems ir jų artimiesiems reikalingą pagalbą. Smurtą patyrusiems vaikams siūloma įvairiapusė pagalba: psichologinė-emocinė parama, psichoterapija, organizuojamos medicinos paslaugos.

„Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – dėstė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Visuomenė darosi sąmoningesnė

„Didėjantis gaunamų pranešimų apie galimus smurto atvejus prieš vaikus skaičius rodo pokyčius visuomenėje – žmonės darosi sąmoningesni, nelieka abejingi šalia esančiam vaikui. Seksualinis smurtas – viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, jaučia gėdą, pyktį, baimę dėl patirtų įvykių, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos“, – komentavo B. Sragauskienė

Ji teigė, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja visais atvejais, kai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto, taip pat ir seksualinio, informacija yra nedelsiant perduodama policijai, kuri atlieka tyrimą. Jeigu įtarimai pasitvirtina, vaikas yra apsaugomas nuo smurtautojo.

Kaip atpažinti nuo seksualinio smurto kenčiantį vaiką?

Pasak B. Sragauskienės, labai svarbu prisiminti, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinę ar kitą prievartą. Tik esant bent kelių požymių grupei galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama.

„Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – dėstė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad seksualinį smurtą atpažinti padeda nubrozdinimai ar įdrėskimai intymiose vietose, vaiko amžiaus neatitinkančios išsamios žinios apie lytinį gyvenimą, vienos lyties žmonių ar konkretaus baimė, savo kūno demonstravimas, fizinio kontakto su suaugusiaisiais siekimas bei panašiai.

„Kaip rodo psichologų įžvalgos ir vaiko teisių gynėjų darbo praktika, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, jo savijautą, kalbą – ne tik į tai, ką vaikas išsako, bet ir į tas temas, kuriomis vengia kalbėti. Įvairių patirtos seksualinės prievartos ženklų galima pamatyti per piešinius, rašinėlius. Kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam. Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė kažkuo, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinę prievartą“, – aiškino B. Sragauskienė.

Ji atkreipė dėmesį į prevencijos šeimoje seksualinio smurto tema svarbą ir tėvų atsakomybę nuo mažens ugdyti vaiko sąmoningumą ir supratimą apie save bei savo kūną. „Svarbu, jog vaikas suprastų, kad jo kūnas priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo niekam nevalia jo liesti. Mokykime vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti. Privalome paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais ar kitais veiksmais. Galiausiai, vaikui svarbu žinoti, jog jis turi teisę pasakyti tvirtą „ne“ ir „stop“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti“, – tikino B. Sragauskienė.