Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Pastaraisiais metais Lietuvoje vėl registruojami anksčiau beveik išnykusių ligų – tokių kaip tymai ar kokliušas – atvejai. Viena pagrindinių šios tendencijos priežasčių – mažėjantis tėvų pasiryžimas skiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. Panevėžio šeimos klinikos „Meliva" (anksčiau – „InMedica" klinika) šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė sako, kad tėvai dažnai nerimauja dėl galimų nepageidaujamų reakcijų po vakcinos, tačiau tokias baimes nesunku paneigti faktais ir moksliniais įrodymais.
„Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai paskiepijami nuo daugiausiai ligų – ir ne be priežasties. Kūdikiai gimsta be susiformavusio imuniteto, todėl nuo pat pirmųjų dienų tampa jautrūs aplinkoje cirkuliuojantiems virusams bei bakterijoms. Jei namuose gyvena neskiepyti vyresni vaikai, rizika dar didesnė – kūdikis neturi jokios apsaugos ir lengvai užsikrečia. Šiame amžiuje infekcijos pavojingiausios ne tik dėl simptomų, bet ir dėl grėsmingų komplikacijų", – sako šeimos gydytoja.
Nerimą skatina visuomenėje gajūs mitai
Pasak D. Čiūdarienės, tėvų sprendimą neskiepyti vaikų dažnai lemia baimė dėl galimų nepageidaujamų reakcijų. Vis dėlto kur kas daugiau pagrindo nerimauti kelia ne vakcina, o pati liga ir jos komplikacijos, kurios neretai pasireiškia ne iš karto, o po daugelio metų.
Kitas dažnas mitas – tariamas ryšys tarp skiepų ir autizmo. Šeimos gydytoja primena, kad ši sąsaja kilo po 1998 m. paskelbto mažos imties tyrimo, kuriuo buvo mėginama susieti MMR vakciną (nuo tymų, parotito, raudonukės) su autizmu. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimo duomenys buvo suklastoti, o jo autorius neteko gydytojo licencijos. Šiuo metu nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp vakcinų ir autizmo.
„Tėvai nerimauja ir dėl galimos alerginės reakcijos ar karščiavimo po vakcinacijos, ypač jei vaikas turi polinkį į alergijas. Tačiau kiekvienu atveju įvertiname vakcinos sudėtį ir galimus alergenus. Be to, visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos yra saugios – jose nėra tokių pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, nors tokių baimių vis dar pasitaiko", – dalinasi D. Čiūdarienė.
Grįžta seniai pamirštos ligos
Mažėjant vaikų skiepijimo apimtims, į kasdienybę sugrįžta seniai pamirštos infekcinės ligos – tymai, kokliušas, difterija. Vis dar gana plačiai paplitusi ir tuberkuliozė. „Naujagimių imuninė sistema dar nėra brandi, todėl jie – ypač pažeidžiami aplinkos veiksnių. Skiepai padeda aktyvuoti imunitetą, tačiau be ligos rizikos, kuri realybėje gali sukelti rimtas komplikacijas arba ilgalaikius padarinius sveikatai", – teigia šeimos gydytoja.
Anot jos, Lietuvos vaikų skiepijimų kalendorius sudarytas atsižvelgiant į tai, kokios infekcinės ligos vaikystėje pasitaiko dažniausiai. Todėl išskirti vieną ir svarbiausią vakciną būtų klaidinga – visi skiepai yra vienodai svarbūs.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikų skiepijimo apimčių mažėjimas yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių. Nors šiuo metu Lietuva dar nėra tarp mažiausiai skiepijančių valstybių, situacija kelia nerimą. „Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo infekcinių ligų plitimo, turėtų būti paskiepyta bent 95 proc. gyventojų. Deja, nuo 2020 metų skiepijimo apimtys nuosekliai mažėja ir kai kuriose vietovėse nepasiekia net 85–90 proc.", – pabrėžia D. Čiūdarienė.
Auga komplikacijų rizika
Sugrįžusi į aktyvią medicinos praktiką po pertraukos, šeimos gydytoja pastebi, kad žmonės sunkiau serga, ligos eiga dažnai būna komplikuota, o sveikimas – lėtesnis. Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikė plaučių ir ausų uždegimai, bronchiolitai, gripas, o dauguma sirgusiųjų – vaikai.
„Atliekant tyrimus, dažnai aptinkame būtent vakcinomis valdomus infekcijų sukėlėjus – Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae bakterijas, gripo virusus. Šie patogenai dažniausiai apsunkina ligos eigą ir lėtina sveikimą. Nuo jų būtų buvę galima apsisaugoti – jei vaikas būtų paskiepytas. Mūsų, medikų, pareiga yra nuosekliai informuoti apie vakcinų svarbą ir jų teikiamą naudą sveikatai. Tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima tėvai", – teigia Panevėžio šeimos klinikos „Meliva" šeimos gydytoja D. Čiūdarienė.
Pasak jos, skiepams nereikia specialaus pasiruošimo – svarbiausia, kad vaikas tuo metu nesirgtų ūmia infekcine liga ir neturėtų temperatūros. „Vyresnius vaikus visada stengiamės įtraukti į pokalbį – paaiškinti, kas yra vakcina, kam ji reikalinga ir kaip atliekamas pats skiepijimas. Būtent tai padeda sumažinti baimę ir ramiau priimti procedūrą", – priduria šeimos gydytoja.
Tęsiame pasakojimą apie netoli Tauragės esančius senovės kapinynus, kuriuos paliko skalviai. Kas jie tokie buvo, „Tauragės žinių“ skaitytojai gali sužinoti skaitydami pirmąjį šios serijos straipsnį. Greižėnų kapinynas200 m į šiaurę nuo Oplankio yra kapinynas, kurį dar 1897–1898 m. tyrė baltų proistorės tyrinėtojas,
Penkerius metus Lietuvoje galima pasinaudoti Šeimos kortelės teikiamomis nuolaidomis, naudomis ir privilegijomis. Teisę į Šeimos kortelę turi daugiau kaip 43 tūkst. šeimų, pirmąja kortele naudojasi daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos šeimų, t.y. 42 proc. teisę į šią kortelę turinčių šeimų. Kortelė populiariausi
Pamėginkime apibrėžti, ką laikome Tauragės senamiesčiu. Gal tai Tauragės dvaras, davęs pradžią miestui? Bet jis taip toli nuo dabartinio centro. Gal tuomet Senamiesčio skveras, tokį vardą gavęs tik 2013 metais, ir jo aplinka? Gal, tačiau šiandien tai irgi ne centras. Tuomet gal dabartinis centras aplink Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių s
2025-aisiais, kai visas Vakarų muzikos pasaulis, o ypač Viena – neoficiali muzikos sostinė, šventė „valso karaliaus“ Johanno Strausso sūnaus (1825–1899) 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras surengė išskirtinį kultūrinį įvykį – pirmą kartą Lietuvos scenoje pristatė iki š
Cukraus perteklius mityboje – tai ne tik saldumynų problema, bet globali visuomenės sveikatos krizė. Europos Sąjunga taiko cukraus reguliavimo priemones, o PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) perspėja apie perteklinio cukraus vartojimo ryšį su širdies ligomis, nutukimu, demencija ir net vėžiu. Vis dėlto dauguma žmonių mano: &b
Tauragės rajono savivaldybės administracija su Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija bei viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra pasirašė valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojamo projekto Nr. VRM-001-K-048 „Priedangų infrastruktūros plėtra Tauragės rajono savivaldybėje“ fi
Policijos pareigūnai užregistravo 334 įvykius ir pradėjo 24 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia atvejų susiję su sukčiavimu. Tauragės rajono gyventoja tariamai investavusi pinigus į įvairias investavimo platformas ir bandydama atsiimti tariamą pelną, bendravo su „konsultantais“, kurie apgaule išviliojo iš jos 42 485 eurus.Į
Siekdama užtikrinti geresnį naujų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymą dėl tvarkos pakeitimo, kuriuo supaprastinamas naujų, siūlomų kompensuoti vaistų vertinimas. Šie pakeitimai prisideda prie XIX Vyriausybės programos nuostatų, kuriomis siekiama kad, inovatyvūs kompensuo
2025 m. gegužės 22 d. Šilalės Orvydų parke įvyko ypatinga šventė „Mažojo raktelio labirintas“, skirta Šeimos ir Vaiko dienai. Pagrindiniu šventės akcentu tapo meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“, sukurta Šilalės menininkių Indrės Lukoševičienės ir Aušros Danisevi
Penktadienį Pilies kiemelyje rinkosi džiazo ir meno mylėtojai. Tauragėje vienuoliktą kartą pradėtas festivalis „Tauragė Jazz“. Atidarymo koncertas patikėtas tauragiškių puikiai žinomiems „Latvian Blues Band“ ir Adeamai Walkowiak. Kas mėgsta bliuzą, svingavo viso koncerto metu, o kas savo muzikinį skonį
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergi
Gegužės 21 dieną Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko išskirtinis renginys – knygos „Lietuvos geležinkelių automotrisės ir motorvežiai“ pristatymas. Šios knygos autoriai – Ivan Rudnev, Tony Olsson ir tauragiškis Žilvinas Urbutis. Būtent pastarasis dalyvavo pristatyme ir gy