„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčios istorijos pėdsakais
- Aušra AUGUSTYTĖ
- Rugsėjo 14, 2023
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas.
Telšių vyskupijos puslapyje dalijamasi informacija, kad Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia stovi Sartininkų kaime, 14 km į šiaurę nuo Pagėgių, Sartės (Kamonos kairiojo intako) kairiajame krante. Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės, o 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, priklausiusi Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filijai. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Joje yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė, Kryžiaus kelio stotys (10 skulptūrinių grupių), čia palaidotas Sartininkų klebonas Alfonsas Škikūnas (1911–1981 m.).
Istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje „Pietų Karšuva“ plačiai pasakojama apie Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią.
Pasak istorikų, ryškiausias Sartininkų akcentas – katalikų Šv. Jurgio bažnyčios architektūrinis ansamblis. Sąlygos jam iškilti atsirado 1796 m., kai karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, bažnyčios statybai skyrė valaką žemės. Netrukus, 1797 m., Žemaičių seniūnijos vėliavininko, Vainuto seniūno Jurgio Bilevičiaus ir parapijiečių pastangomis buvo suręsta medinė liaudiškos architektūros bažnyčia.
Meno kūriniai
„Pietų Karšuvoje“ rašoma, kad bažnyčios išvaizda nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų iš esmės nepakito. Įdomu, kad, specialistų apskaičiavimais, jos pagrindinio fasado aukščio (iki karnizo) ir pločio santykis beveik atitinka aukso pjūvio proporciją (1:1,6–1,7). Istorikai mano, kad vietiniai meistrai, rentę šį sakralinį pastatą, ją sugebėjo išgauti, vadovaudamiesi intuicija. Kaip būdinga Žemaitijai, minėtas fasado aukštis yra mažesnis už plotį, tai suteikia statiniui monumentalumo. Bažnyčios vidaus dekoras – neobarokinio stiliaus. Joje yra trys šio stiliaus bruožų altoriai, sudarantys gana vientisą ansamblį. Į visus altorius įkomponuoti meniški paveikslai. Didžiajame matomas bažnyčios titulą atitinkantis „Šv. Jurgis“, tapytas XIX a. pradžioje. Jis pagal bažnytinį kalendorių keičiamas į Švč. Mergelės Marijos atvaizdą. Antrajame šio altoriaus tarpsnyje – XVIII a. pabaigos Jėzaus Nazariečio paveikslas. Dešiniojo altoriaus pirmajame tarpsnyje yra paveikslas „Šv. Apaštalas Baltramiejus“, antrajame – nežinomo vyskupo paveikslas. Kairiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas „Marijos apsilankymas pas Elžbietą“, antrajame – „Šv. Uršulė“. Šoninių altorių paveikslai datuojami su vietinėmis pamaldumo tradicijomis: parapijoje švenčiami Šv. Jurgio, Šv. Baltramiejaus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai.
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
„Interjerą papildo XIX a. tapytos liaudiško stiliaus Kryžiaus kelio stotys, vietinių meistrų darbo baldai ir kita“, – vardijama knygoje.
Pasak istorikų, šventorių tradiciškai juosia akmenų mūro tvora, į kurią įkomponuotos koplytėlės su meniškomis, lipdytinėmis Kryžiaus kelio stotimis. XIX a. statytoje medinėje varpinėje kabo du varpai: 80 cm skersmens „Jurgis“ ir 72 cm – „Baltramiejus“. Jie nulieti 1928-aisiais, greičiausiai Vokietijoje. Pasak įrašo, „Jurgį“ fundavusi Marcijona Petrosaitė (Petrošaitė?). Parapijiečiai prisimena, kad II pasaulinio karo metais varpai buvo paslėpti – užkasti žemėje. Greta varpinės – 2016 m. pašventintas stogastulpis „Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui atminti“.
Greta – kunigų kapai
Šventoriuje, už bažnyčios altorinės dalies, senovinis geležinis kryžius žymi kunigo, knygnešio Krizostomo Juškevičiaus (1798–1875) kapą. Kunigaudamas Sartininkuose K. Juškevičius įsitraukė į vyskupo M. Valančiaus suburtos knygnešių organizacijos veiklą.
„Jis saugodavo ir, matyt, platindavo slapčia per sieną pervežtas lietuviškas knygas. Matyt, buvo labai atsargus ir apdairus, nes, organizaciją susekus, K. Juškevičius baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas. Jo kapas 2009-aisiais sutvarkytas kunigo Jono Bučinsko iniciatyva“, – rašoma knygoje „Pietų Karšuva“.
Vertinamas dailėtyrininkų
Šventoriuje į bene 4,7 m aukštį kyla šviesaus akmens kryžius. Kaip sako sunkiai beįskaitomas įrašas, jis pastatytas 1886 m. mirusio parapijiečio Pranciškaus Prišmanto atminimui. Pastarasis palaidotas gretimose kapinėse. Pasak istorikų Almonaičių, kryžius ir dabar subtiliai sudvasina bei puošia bažnyčios aplinką. Jis gana laibas, tradicinių formų, todėl iškart sunku net patikėti, jog jis – ne iš medžio, bet akmeninis. Lengvumo įspūdį sustiprina pakraščius apeinanti reljefinė juostelė, kamieną puošiančios iškilios žvaigždutės, širdys, kiti simboliniai ženklai. Kryžių padirbo garsus akmentašys Bonifacas Norvaiša (1841–1913). Žinoma 15 jo kūrinių Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų paribių kaimuose. B. Norvaiša, gimęs Sedos parapijoje, buvo bežemis. Šiame krašte apsistojo bijodamas persekiojimo už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Dailėtyrininkų jis labiausiai vertinamas todėl, kad medinių liaudies memorialinių paminklų tradiciją interpretavo, naudodamas akmenį, visų nuostabai – dažnai monolitinį. Palaidotas jis Šilalės kapinėse. Kaip užrašyta ant paties B. Norvaišos padirbto kryžiaus čia, Sartininkuose, „Skajtitojau Praszom Atsiduset Uz Jo Duszy“.
Tiesiai iš šventoriaus – įėjimas į Sartininkų parapijos kapines. Čia dėmesį iškart traukia XIX a. pabaigoje statyta koplytėlė, primenanti senąsias kapinių tvarkymo tradicijas, tačiau autentišką išvaizdą iš dalies jau praradusi. Kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje stovi dar vienas, tik žemesnis B. Norvaišos darbo akmeninis kryžius su užrašu: „Amzina atilsy Francisku Friszmancuj 1886“. Taigi čia palaidotas tas pats parapijietis, kuris ypatingu kryžiumi pagerbtas ir šventoriuje. Kapinėse išlikę ir daugiau meniniu požiūriu vertingų kryžių bei paminklų, senų lietų plakečių su užrašais vietos tarme.
Įtraukta į vertybių registrą
Sartininkų kaimo kapinių koplytėlė į Kultūros vertybių registrą įtraukta 1993 metais kovo 5-ąją. Koplytėlė yra stačiakampio plano, medinės su betono cokoliu, stogas keturšlaitis, dengtas skarda bei puoštas ornamentuotu kryžiumi. Kaip rašoma koplytėlės aprašyme, Marijos skulptūra dingo 2001 m.
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Daugiau naujienų
- Gegužės 16, 2025
Tyrimas: jau trečdalis Lietuvos vartotojų naudojasi dirbtiniu intelektu apsipirkdami, jų skaičius sparčiai auga
Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas – vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdi
- Gegužės 15, 2025
Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai
Gegužės 16-ąją, penktadienį planuokite jau šiandien, nes negalite to praleisti – kartą metuose vyksta MUZIEJŲ NAKTIS. Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai, o mes tradiciškai kviečiame jus tapti jų dalimi. Prie mikrofono – Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ di
- Gegužės 15, 2025
Ką būtina žinoti prieš nešant šeimos ginčą į teismą?
Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediaci
- Gegužės 15, 2025
Penktadienį, muziejų naktį, prasidės meno festivalis KVADRATU
Į Tauragę septintą kartą sugrįžta meno festivalis „Kvadratu“ – nuo gegužės iki spalio miestas vėl taps kultūrinių patirčių erdve, kurią kurs menininkai, kultūros organizacijos ir patys gyventojai. 6 mėnesius vyksianti programa kaip ir kasmet apjungs įvarius profesionalaus meno žanrus, o gyventojus ir svečius kvies nerti į auginanč
- Gegužės 15, 2025
NMA kviečia į gyvus susitikimus su patikrų specialistais
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su ūkininkais, gegužės 21 d. 10–12 val. Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje organizuoja patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimą. Projektų kontrolė ir patikros vietoje – tai neišvengiama p
- Gegužės 14, 2025
Susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte
Antradienio vakarą prozos ir poezijos mylėtojus pakvietėme į jaukų ir įkvepiantį literatūros vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Čia svečiavosi žinoma rašytoja, prestižinių Dausų, I. Simonaitytės, F. Bajoraičio premijų laureatė Nijolė Marytė Šerniūtė. Renginio metu pristatytos naujausios autorė
- Gegužės 14, 2025
Jo rankos mostui paklusdavo šimtai ar net tūkstančiai
Žiupsnelis memuarų apie kolegą ir draugą Gegužės 16 dieną chorvedžiui, dirigentui Zenonui Komskiui sukanka gražus, jubiliejinis metų skaičius – 80. Iš pažiūros nepasakysi, kad tiek. Koks buvo prieš 50 maždaug metų, kai susipažinau, toks ir tebėra. Apie tokius sako: užsimarinavę. Na, gal viena kita raukšlelė prisidė
- Gegužės 14, 2025
Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų
Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių
- Gegužės 13, 2025
Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo
Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo.Prie mikrofono tauragiškiams puikiai žinoma Renata Jančiauskienė. Dabar jau - Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė. Gegužės 16–17 d. šilališkiai kviečia „Ta
- Gegužės 13, 2025
Atėjo metas mokėti įmokas „Sodrai" – tai galima padaryti dalimis
Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai", bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išie&scaro
- Gegužės 13, 2025
Dviejų savaičių atostogų nebeužtenka: artėjant vasarai darbuotojai išeina iš darbo
Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų pradeda planuotis ilgąsias metų atostogas. Vieni darbinius rūpesčius užmiršti bando kelioms savaitėms, kiti – mėnesiui, dviem ar net visam pusmečiui. Ekspertai pastebi naują tendenciją – būtent vasaros laikotarpiu daugiau nei įprasta darbuotojų nusprendžia išeiti iš darbo &bd
- Gegužės 13, 2025
„Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais
AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų