„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas.
Telšių vyskupijos puslapyje dalijamasi informacija, kad Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia stovi Sartininkų kaime, 14 km į šiaurę nuo Pagėgių, Sartės (Kamonos kairiojo intako) kairiajame krante. Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės, o 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, priklausiusi Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filijai. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Joje yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė, Kryžiaus kelio stotys (10 skulptūrinių grupių), čia palaidotas Sartininkų klebonas Alfonsas Škikūnas (1911–1981 m.).
Istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje „Pietų Karšuva“ plačiai pasakojama apie Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią.
Pasak istorikų, ryškiausias Sartininkų akcentas – katalikų Šv. Jurgio bažnyčios architektūrinis ansamblis. Sąlygos jam iškilti atsirado 1796 m., kai karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, bažnyčios statybai skyrė valaką žemės. Netrukus, 1797 m., Žemaičių seniūnijos vėliavininko, Vainuto seniūno Jurgio Bilevičiaus ir parapijiečių pastangomis buvo suręsta medinė liaudiškos architektūros bažnyčia.
Meno kūriniai
„Pietų Karšuvoje“ rašoma, kad bažnyčios išvaizda nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų iš esmės nepakito. Įdomu, kad, specialistų apskaičiavimais, jos pagrindinio fasado aukščio (iki karnizo) ir pločio santykis beveik atitinka aukso pjūvio proporciją (1:1,6–1,7). Istorikai mano, kad vietiniai meistrai, rentę šį sakralinį pastatą, ją sugebėjo išgauti, vadovaudamiesi intuicija. Kaip būdinga Žemaitijai, minėtas fasado aukštis yra mažesnis už plotį, tai suteikia statiniui monumentalumo. Bažnyčios vidaus dekoras – neobarokinio stiliaus. Joje yra trys šio stiliaus bruožų altoriai, sudarantys gana vientisą ansamblį. Į visus altorius įkomponuoti meniški paveikslai. Didžiajame matomas bažnyčios titulą atitinkantis „Šv. Jurgis“, tapytas XIX a. pradžioje. Jis pagal bažnytinį kalendorių keičiamas į Švč. Mergelės Marijos atvaizdą. Antrajame šio altoriaus tarpsnyje – XVIII a. pabaigos Jėzaus Nazariečio paveikslas. Dešiniojo altoriaus pirmajame tarpsnyje yra paveikslas „Šv. Apaštalas Baltramiejus“, antrajame – nežinomo vyskupo paveikslas. Kairiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas „Marijos apsilankymas pas Elžbietą“, antrajame – „Šv. Uršulė“. Šoninių altorių paveikslai datuojami su vietinėmis pamaldumo tradicijomis: parapijoje švenčiami Šv. Jurgio, Šv. Baltramiejaus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai.
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
„Interjerą papildo XIX a. tapytos liaudiško stiliaus Kryžiaus kelio stotys, vietinių meistrų darbo baldai ir kita“, – vardijama knygoje.
Pasak istorikų, šventorių tradiciškai juosia akmenų mūro tvora, į kurią įkomponuotos koplytėlės su meniškomis, lipdytinėmis Kryžiaus kelio stotimis. XIX a. statytoje medinėje varpinėje kabo du varpai: 80 cm skersmens „Jurgis“ ir 72 cm – „Baltramiejus“. Jie nulieti 1928-aisiais, greičiausiai Vokietijoje. Pasak įrašo, „Jurgį“ fundavusi Marcijona Petrosaitė (Petrošaitė?). Parapijiečiai prisimena, kad II pasaulinio karo metais varpai buvo paslėpti – užkasti žemėje. Greta varpinės – 2016 m. pašventintas stogastulpis „Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui atminti“.
Greta – kunigų kapai
Šventoriuje, už bažnyčios altorinės dalies, senovinis geležinis kryžius žymi kunigo, knygnešio Krizostomo Juškevičiaus (1798–1875) kapą. Kunigaudamas Sartininkuose K. Juškevičius įsitraukė į vyskupo M. Valančiaus suburtos knygnešių organizacijos veiklą.
„Jis saugodavo ir, matyt, platindavo slapčia per sieną pervežtas lietuviškas knygas. Matyt, buvo labai atsargus ir apdairus, nes, organizaciją susekus, K. Juškevičius baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas. Jo kapas 2009-aisiais sutvarkytas kunigo Jono Bučinsko iniciatyva“, – rašoma knygoje „Pietų Karšuva“.
Vertinamas dailėtyrininkų
Šventoriuje į bene 4,7 m aukštį kyla šviesaus akmens kryžius. Kaip sako sunkiai beįskaitomas įrašas, jis pastatytas 1886 m. mirusio parapijiečio Pranciškaus Prišmanto atminimui. Pastarasis palaidotas gretimose kapinėse. Pasak istorikų Almonaičių, kryžius ir dabar subtiliai sudvasina bei puošia bažnyčios aplinką. Jis gana laibas, tradicinių formų, todėl iškart sunku net patikėti, jog jis – ne iš medžio, bet akmeninis. Lengvumo įspūdį sustiprina pakraščius apeinanti reljefinė juostelė, kamieną puošiančios iškilios žvaigždutės, širdys, kiti simboliniai ženklai. Kryžių padirbo garsus akmentašys Bonifacas Norvaiša (1841–1913). Žinoma 15 jo kūrinių Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų paribių kaimuose. B. Norvaiša, gimęs Sedos parapijoje, buvo bežemis. Šiame krašte apsistojo bijodamas persekiojimo už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Dailėtyrininkų jis labiausiai vertinamas todėl, kad medinių liaudies memorialinių paminklų tradiciją interpretavo, naudodamas akmenį, visų nuostabai – dažnai monolitinį. Palaidotas jis Šilalės kapinėse. Kaip užrašyta ant paties B. Norvaišos padirbto kryžiaus čia, Sartininkuose, „Skajtitojau Praszom Atsiduset Uz Jo Duszy“.
Tiesiai iš šventoriaus – įėjimas į Sartininkų parapijos kapines. Čia dėmesį iškart traukia XIX a. pabaigoje statyta koplytėlė, primenanti senąsias kapinių tvarkymo tradicijas, tačiau autentišką išvaizdą iš dalies jau praradusi. Kapinių šiaurės rytiniame pakraštyje stovi dar vienas, tik žemesnis B. Norvaišos darbo akmeninis kryžius su užrašu: „Amzina atilsy Francisku Friszmancuj 1886“. Taigi čia palaidotas tas pats parapijietis, kuris ypatingu kryžiumi pagerbtas ir šventoriuje. Kapinėse išlikę ir daugiau meniniu požiūriu vertingų kryžių bei paminklų, senų lietų plakečių su užrašais vietos tarme.
Įtraukta į vertybių registrą
Sartininkų kaimo kapinių koplytėlė į Kultūros vertybių registrą įtraukta 1993 metais kovo 5-ąją. Koplytėlė yra stačiakampio plano, medinės su betono cokoliu, stogas keturšlaitis, dengtas skarda bei puoštas ornamentuotu kryžiumi. Kaip rašoma koplytėlės aprašyme, Marijos skulptūra dingo 2001 m.
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv