Tauragės žinios logotipas
Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių

Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių

Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas.

Pats Ričardas gimęs ir užaugęs Skaudvilėje. Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, nuo 1968 iki 1975 metų dirbo Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykloje. 1975 metais grįžo į gimtąją Skaudvilę, kur iki 2011 metų dirbo Skaudvilės gimnazijoje kūno kultūros mokytoju ir Tauragės sporto mokyklos rankinio treneriu. Nuo 2016 mokslo metų pradžios dirba krepšinio treneriu pagal neformaliojo vaikų švietimo programą. Nuo 1988 m. Ričardas su žmona Virginija aktyviai įsiliejo į sąjūdiečių gretas. Paklaustas, kas jį paskatino prisidėti prie sąjūdininkų, pašnekovas teigė, kad jis jau nuo 1985 metų buvo įsitikinęs, kad Lietuva taps nepriklausoma. Nors sulaukė ne vieno grasinimo susidoroti, jo tai neišgąsdino ir nesustabdė.

1988 m. lapkričio pradžioje Skaudvilės ir aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimas išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku išrinktas Dainotas Habdangas. Išrinkta 7 žmonių taryba, kurią sudarė mokytojai D. Habdangas, Eugenija Krencienė, Juozas Krencius, Ričardas Paulauskas, kultūros namų direktorius Romualdas Jurkšaitis, ryšių darbuotojas Eugenijus Zubrickas, klebonas Jonas Kauneckas. Atstovais į rajono tarybą išrinkti Juozas Krencius, Virginija Paulauskienė, Eugenijus Zubrickas. Skaudvilės Sąjūdžio branduolį sudarė D. Habdangas, J. Krencius, E. Krencienė, Č. Liūdžius, R. Paulauskas, V. Paulauskienė, klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Ambrazienė, V. Ulinskas, O. Straukienė, J. Kairys, R. Ivanauskas, V. Stankus, E. Zubrickas, V. Sabockis, O. Jurgilienė, A. Dabulskis, A. Šimkus, T. Šimkienė, R. Šimkus, J. Genys, E. Pužauskaitė, kunigas A. Gylys, P. Ivanauskas, A. Ivanauskas, J. Bakšas, J. Karbauskas, J. Puida, T. Gečaitė, K. Šelverčiuk. Pats R. Paulauskas buvo atsakingas už kultūrinį-sportinį darbą ir leidinio „Sąjūdžio žinios“ platinimą. Iniciatyvinės grupės nariai ir tarybos nariai rinkdavosi du kartus per mėnesį Kultūros namuose arba seniūnijos patalpose. Be tarybos narių, dalyvaudavo seniūnijos, kultūros namų ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Atvykdavo ir Tauragės sąjūdžio tarybos nariai. Buvo aptariami pasiruošimai akcijoms, mitingams, politinis Sąjūdžio gyvenimas, miestelio ir apylinkės gyvenimo problemos. Susirinkimų protokolus rašė sekretorė E. Krencienė. Apie priimtus sprendimus informuodavo miestelio Sąjūdžio informaciniame stende. Pašnekovas pamena, kaip kartą Skaudvilės gimnazijos (tada vidurinė mokykla) informaciniame stende atsirado skelbimas, kviečiantis važiuoti į piketą prieš G. Vagnoriaus (1991–1992 m. LR ministras pirmininkas) vyriausybę. Tačiau toks atvejis buvęs vienintelis. Sąjūdžio grupė buvo vieninga, nebuvo jokio susipriešinimo, santykiai su valdžia geranoriški. Žmonių nuotaikos tada tikrai buvo pakilios. Skaudvilėje veikė ne viena Sąjūdžio rėmimo grupė, jos buvo įsikūrusios mokykloje, ligoninėje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vartotojų kooperatyve. Prisijungė ir tremtiniai, kuriems vadovavo seselė Alena Jocienė, šauliai, jiems vadovavo Zigmas Grikšelis. Visų grupių veiklą koordinavo Skaudvilės miesto Sąjūdžio taryba. Pirmajame Sąjūdžio suvažiavime, kuris vyko Vilniuje 1988 m. spalio 22–23 dienomis, dalyvavo du skaudviliškiai: D. Habdangas ir E. Krencienė. 1990 m. vykusiame II Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo V. Paulauskienė ir J. Krencius, 1991 m. dalyvavo pats pašnekovas.

Pasak R. Paulausko, pirmasis mitingas Skaudvilėje įvyko 1988 m. sausio 8 d. prie bažnyčios. Pranešėjai buvo klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Krencius ir pats R. Paulauskas. Dalyvavo apie 200 žmonių. Visi vieningai palaikė Aukščiausiąją Tarybą. Rajono valdžia mitingui neprieštaravo. Atributiką į šį ir kitus mitingus žmonės atsinešdavo patys. Sąjūdietis J. Genys atsinešdavo partizanų vėliavą, kurią jo mama Ona Genienė skolindavo partizanams, kai būdavo prisaikdinami nauji kovotojai. Vėliavą iki šių dienų saugo sūnus Donatas Genys. Pašnekovas puikiai atsimena, kaip 1988 m. spalio pradžioje virš Skaudvilės kultūros namų buvo iškelta trispalvė. Ją iškėlė 1941-aisiais ištremti A. Dabulskis, Petrutė Vasiliauskaitė, Juozas Kinderis ir D. Habdangas.

Kad R. Paulauskas buvo aktyvus sąjūdietis, byloja nemenkas jo ir bendraminčių nuveiktų darbų sąrašas. Po D. Habdango mirties (1989 m.) buvo tęsiamas jo pradėtas politinių kalinių ir tremtinių sąrašo sudarymas. Daug prisidėta organizuojant skaudviliškių kelionę į Pasvalį per Baltijos kelio akciją. Iš Skaudvilės tada išvyko keturi pilni autobusai žmonių, prie Tauragės rajono kolonos prisijungė daug individualių automobilių. Nepamirštamas įvykis buvo 1990 m. birželio 14-osios paminėjimas. J. Daraškos iniciatyva prie buvusios NKVD būstinės pastatytas koplytstulpis „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Į šią šventę buvo pakviesti visi politiniai kaliniai, tremtiniai, miestelio žmonės. Buvo sakomos kalbos, deklamuojami eilėraščiai. Renginį vedė J. Krencius.

R. Paulauskas Skaudvilės Sąjūdžiui pradėjo vadovauti nuo 1990 m. rugsėjo (prieš jį labai trumpai šias pareigas ėjo J. Daraška). Šias pareigas užėmė iki 1993 m., t. y. iki susikūrė TS/LK (Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja) grupė. Nuo tada pašnekovas buvo išrinktas į Lietuvos sąjūdžio Tauragės rajono tarybą, buvo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bet darbai Skaudvilėje nenutrūko. 1990 m. rudenį kauniečio Alfonso Gedučio (žuvusios partizanės Gedutytės-Mišeikienės brolio), Skaudvilės sąjūdžio tarybos ir paties Ričardo iniciatyva pradėta kasinėti prie buvusios Skaudvilės NKVD būstinės pastato, kur buvo užkasti žiauriai nukankinti arba žuvę partizanai. Palaikai buvo perlaidoti. 1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. 1991 m. rudenį Mažintuose (6 km nuo Skaudvilės) atidengtas paminklinis akmuo 1951 m. kovo mėnesį bunkeryje žuvusiems partizanams Mišeikiui „Tarzanui“, Gedutytei-Mišeikienei. 1991 m. sausio 12, 15 dienomis buvo surengtos išvykos prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto. O kur dar kitų švenčių paminėjimai, parašų rinkimai, rinkimų organizavimas... Pašnekovas pamena ir faktą, kai Skaudvilės miesto ir apylinkės gyventojai, pavienės organizacijos rinko lėšas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondui. Buvo surinkta ir paaukota 4134 rublių, iš jų 3000 rublių paaukojo Skaudvilės vartotojų kooperatyvas.

Išties, įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių. Prabėgus 35 metams šiandien kai kurie įvykiai jau išblėsę, kai kurie maišosi... Pašnekovas apgailestauja ir labai atsiprašo, jei kai kurie faktai kam nors sukels kokių nors dvejonių, visgi prabėgo 35 metai. Minint LP Sąjūdžio 10-metį R. Paulauskas buvo apdovanotas Sąjūdžio 10-mečio medaliu. Tiek Ričardas, tiek kiti jo išvardinti aktyvūs sąjūdiečiai, manau, ir buvo žmonės, atnešę laisvės siekį į Skaudvilę, į Tauragę ir žadinę visuomenę laisvei bei savo šalies Nepriklausomybei.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr