Aktualijos

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius: bus pagerinta priešpensinio amžiaus darbuotojų padėtis

• Pranešimas spaudai
• Prieš 5 valandas

Siekiant priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje, praradusiems darbą nesirinkti išankstinės pensijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymo pataisas, kuriomis būtų tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema sukaupusiems reikiamą stažą asmenims. Taip pat siekiama didesnės nedarbo draudimo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, būtų taikliau taikomos išmokos esant išmokų pakartotinumui ar jų mokėjimo atnaujinimui.

„Siūlomi nedarbo draudimo pokyčiai suteiktų galimybę paskatinti priešpensinio amžiaus darbuotojus nesirinkti išankstinės pensijos, o verčiau ieškotis darbo gaunant bedarbio išmoką. Taip pat šios korekcijos įneštų daugiau taiklumo ir teisingumo į nedarbo draudimo sistemą, nes išmokos labiau priklausytų nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, siūloma pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius.

Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių. Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje bei padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą, siūloma papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą.

Siūloma didinti nedarbo išmokų sąsają su asmens mokėtomis įmokomis – didesnė kintamoji išmokos dalis ir mažesnė fiksuotoji išmokos dalis.

Atsižvelgiant į nedarbo socialinio draudimo sistemos pagrindinį tikslą – garantuoti pajamas apdraustiesiems nedarbo atveju – ir siekiant stiprinti sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų, siūloma mažinti pastoviosios, nuo buvusių pajamų nepriklausančios, nedarbo draudimo išmokos procentinę dalį (kuri šiuo metu yra 23,27 proc.) iki 15 proc.

Kintamą nedarbo draudimo išmokos dalį, kuri šiuo metu apskaičiuojama taip:

• 1-3 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį ji sudaro 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• 4-6 mėnesį – 31,03 proc.;
• 7-9 mėnesį – 23,27 proc.

siūloma didinti, stiprinant jos įtaką išmokos dydžiui ir nustatyti, kad:

• 1–3 mėnesį ji sudarytų 45 proc. procentus apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų,
• 4–6 mėnesį – 35 procentus,
• 7–9 mėnesį – 25 procentus.

Nedarbo draudimo išmokos kintamoji dalis, paremta didesnėmis ankstesnėmis socialinio draudimo įmokomis ir indėliu į socialinio draudimo sistemą, leis užtikrinti tampresnį ryšį tarp dėl nedarbo prarastų pajamų ir gaunamų išmokų, ypač pradiniu darbo netekimo laikotarpiu. Siūlomi nedarbo draudimo išmokų dydžiai sąlygotų stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka būtų mažinama kiek sparčiau nei dabar, taip būtų sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką.

Taip pat siūloma įvesti minimalų nedarbo draudimo išmokos dydį atitinkantį 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu – 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 Eur. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis 70 Eur, 5 BSI – 350 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.

Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, siūloma pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas. 2025 m. patvirtintas VDU dydis yra 2108,88 Eur, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų siekti 1476,22 Eur, t. y. būtų 125,16 Eur didesnė nei 2025 m. II ketvirčio maksimali nedarbo draudimo išmoka.

Siūloma taiklinti nedarbo draudimo išmokas ir balansuoti paskatas dirbti

Siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso, siūloma į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, neįskaičiuoti nedarbo draudimo išmokos. Nedarbo draudimo išmokos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, nes jos nėra uždirbtos pajamos, o socialinės apsaugos priemonė, nuo jų nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad nedarbo draudimo išmokos yra skirtos laikinai padėti asmenims, netekusiems darbo, o ne prisidėti prie nedarbo draudimo stažo pakartotinei nedarbo draudimo išmokai kaupimo ar pakartotinės nedarbo draudimo išmokos didinimo.

Taip pat siūloma nustatyti, minimalų 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti 24 mėnesių minimalaus stažo laikotarpį, atitinkamai siūloma skaičiuoti apdraustojo vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas – kaip 24 mėnesių (vietoje 30 mėnesių), praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, vidurkį.

Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.

Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką. Atsižvelgiant į pastarąjį pasiūlymą, siūloma atsisakyti 12 mėnesių termino, kuriam praėjus, buvo galima skirti nedarbo draudimo išmoką pakartotinai.