Aktualijos

Tauragės ROTARY klubo dovanotas GMP. Antano Venckaus nuotrauka

Rotariečiai Charkivo ligonei dovanojo greitosios pagalbos automobilį

• Balandžio 7, 2025

Beveik 5 tūkst. km, penkias paras trukusi kelionė – tokį iššūkį kovo pabaigoje įveikė tauragiškis verslininkas Antanas Venckus, gabendamas Charkivo ligoninės Chirurgijos skyriui „Rotary“ klubo nupirktą greitosios medicinos pagalbos automobilį. Karo zonoje atsidūręs verslininkas negali atsistebėti milijoniniame mieste tvyrančia rimtimi ir žmonių pastangomis gyventi taikos sąlygoms įprastą gyvenimą.

Bendrauja su Charkivo klubais

Keturi Lietuvos „Rotary“ klubai – keturi greitosios pagalbos automobiliai fronte sužeistus Ukrainos karius gelbėjančiai Charkivo ligoninei. Tokį projektą kovo mėnesį sėkmingai įgyvendino Tauragės „Rotary“ klubas, prisijungęs prie Klaipėdos senamiesčio, Šiaulių Vykinto ir Kauno „Rotary“ klubų palaikomos iniciatyvos. Tauragiškių nupirktą greitosios medicinos pagalbos automobilį „Reno“ su būtiniausia įranga į Charkivą nuvairuoti ryžosi rotarietis, individualios įmonės „Autoežeruona“ savininkas A. Venckus.

Visi rotariečių nupirkti automobiliai Kaune buvo prikrauti frontui ir civiliams būtinų pagalbos reikmenų – maisto produktų, medicininių priemonių, šiltų antklodžių ir kitų dalykų. Automobiliai ir pagalba buvo skirta Charkivo miesto ligoninės Chirurgijos skyriui, į kurį vežami fronte nukentėję kariai. Kokios pagalbos reikėtų, rotariečiai konsultavosi su Charkive veikiančiais „Rotary“ klubais. Pafrontėje esančiame mieste veikia net 14 „Rotary“ klubų, ir paskutinieji keturi įsikūrė jau prasidėjus rusų invazijai.

„Mūsų bičiuliai suprato, kad apsijungę į klubus, gali padaryti daugiau gerų darbų. Jie parenka objektus, kuriems reikia pagalbos, paskirto paramą. Iki šiol Lietuvos rotariečių parama būdavo vežama į pafrontės miestus, kuriuose karas nevyksta, dabar priėmėme sprendimą, kad turime vežti tiesiogiai tiems, kuriems reikia – ligoninei, klubo bendruomenei, atiduoti žmonėms tiesiai į rankas, pabendrauti, sustiprinti jų tikėjimą, išreikšti palaikymą. Mano įsitikinimu, tai pats naudingiausias dalykas, kurį mes galime padaryti, padvigubinantis nuvežtos paramos vertę“, - tikino iš sunkios kelionės sugrįžęs verslininkas.

Karas žmonių gyvenimo nesutrikdė

Nors Ukrainoje A. Venckus lankėsi daugybę kartų, tai buvo pirma jo kelionė nuo karo pradžios, ir dar tokia tolima – Charkivą nuo Lietuvos skiria 2200 km.

Verslininkas tikino, kad važiuojant per Ukrainą beveik niekur nematyti, kad vyksta karas. Gal tik iš daugybės kelių uždarymui skirtų užtvarų su betoniniais, metaliniais kryžiais galima pajusti, kad kažkas negerai. Tik atsidūrę Charkive, kuris yra vos 12 km nuo fronto, lietuviai pajuto, kad miestas gyvena fronto sąlygomis. Nors iš pažiūros ir ten vyksta normalus gyvenimas.

„Tas labiausiai ir šokiravo. Vakarais iki 10 val. apšviestos gatvės, švyti miestą puošiančios instaliacijos, prie kurių fotografuojamasi, vaikai žaidžia futbolą. Sunku suvokti, kad gyvenimu besidžiaugiantys žmonės bet kuriuo momentu gali žūti“,- neslėpė nuostabos A. Venckus.

Jei bomba nukrinta ant namo, tai jis apgriuvęs būna tik vieną – dvi dienas. Komunalinės tarnybos viską labai greitai sušluoja, sutvarko, išdužusius langus užkala plokšte, todėl iš pirmo žvilgsnio karo ženklų mieste gali ir nepastebėti. Tik tada, pasalk A. Venckaus, kai pastebi, kad namo langai užkalti, supranti, kas jam atsitiko.

„Visi karo ženklai labai greitai panaikinami, duobės gatvėse per kelias dienas užtaisomos ir užasfaltuojamos. Gražu, švaru, tvarkinga, visiška žmonių rimtis, o karas griaudėja visiškai šalia. Atrodo žiauriai, nes virš galvos kaukia raketos, vos ne kasdien skelbiamas oro pavojus“,- pasakojo A. Venckus.

Pravažiavę per 3000 gyventojų turėjusį kaimą, kuris visiškai sugriautas, lietuviai matė porą namų, kuriuos tvarkė sugrįžę gyventojai. Bet beveik visa šio kaimo teritorija dar tebėra užminuota, niekur negalima žengti nei žingsnio į šoną.

Nors karo ženklai akivaizdūs ir labai skaudūs, lietuviai pastebėjo, kad Ckarkivas tapo dar švaresnis, nei buvo prieš karą, jame daugiau rimties. Dabar mieste žmonių gerokai mažiau – anksčiau ten gyveno per 1 mln. gyventojų, iš kurių apie 350 tūkst. buvo studentai, dėl karo tvarka mieste nei trupučio nenukentėjo: miesto administracija išskirtinai daug investuoja į grožį, estetinį vaizdą. Išliko visi puikiai tvarkomi parkai su įspūdingais gėlynais, pasivaikščiojimo promenados, maudymosi vietos, prie kurių pastatytos naujos persirengimo kabinos, daug vietos skirta lauko sporto įrenginiams.

Tik vakarais, vienur nuo 22 val., kitur vėliau, įvedama komendanto valanda. Ukrainos miestai aklinai aptemsta, gyvenimas juose sustoja. Tai kariškių kontroliuojamas laikas.

Labiausiai reikia palaikymo

„Visi, su kuriais bendravome, labai džiaugiasi, kad atvažiavom. Ne tiek jiems reikalinga atvežta parama, kiek moralinis palaikymas, patvirtinimas, kad nėra palikti vieni. Apie tai, kad buvo okupuoti, jie net nenori kalbėti, sako, kad tie metai buvo labai sunkūs. Į gyvenimą ukrainiečiai žiūri labai optimistiškai ir tai negali nepalikti stipraus, sunkiai nusakomo įspūdžio“,- tikina tauragiškis.

Pasak A. Venckaus, Charkivo gyventojai ignoruoja karą. Bičiuliai iš Ukrainos „Rotary“ klubų išsivedė lietuvius pasivaikščioti po vakarinį miestą. „Galvojau, kas gali būti įdomu, kai šalia vyksta karas, vos pavažiavus už miesto girdėti širdį drąskantis griaudėjimas. Bet vaikštant fantastiškai sutvarkytomis, apželdintomis, apšvietomis gatvėmis, matant šimtus žaidžiančių vaikų, sunku patikėti, kad taip gali būti. Sužavėjo šių žmonių milžiniška stiprybė“,- sakė verslininkas.

Ukrainoje, pasak A. Venckaus, apie karą niekas nekalba, nemini žuvusiųjų skaičiaus, bet kiekviename žingsnyje jaučiama jiems išreikšta pagarba. Miestuose atsirado Pagarbos žuvusiesiems aikštės, kuriose iškabintos didžiulės žuvusiųjų nuotraukos su vardais ir pavardėmis, daug Ukrainos vėliavų.

„Buvome Kijive, Maidano aikštėje, kur yra išreikšta pagarba trims žuvusiems lietuviams, plevėsuoja mūsų Trispalvės. Sužinoję, kad esame iš Lietuvos, žmonės labai nuoširdžiai mus apkabino, iškart sakė, kad žino apie mūsų tautos valią kovoti iki pergalės. Tokie dalykai negali nepalikti įspūdžio“,- tikino Tauragės „Rotary“ klubo paramą į Ukrainą nugabenęs A. Venckus.