Autorės nuotrauka
Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros namų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gužauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, kurių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamentas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. Norėdamos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, ponios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro žemaičio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, netradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profesorius, lituanistas, žemaičių tarmės tyrinėtojas bei žemaitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.
Profesorius susirinkusiems žemaitiška dounininkų tarme pasakojo ir aiškino žemaičių tarmės ypatumus. Anot J. Pabrėžos, žemaičių kalba turėtų turėti kalbos (ne tarmės) statusą, nes ji esanti labai sena – juk net pirmoji lietuviška knyga parašyta žemaičių kalbos pagrindais, o jos autorius Martynas Mažvydas buvęs tikras žemaitis, dūnininkas nuo Švėkšnos. Žemaitiškos kalbos formavimuisi turėjo įtakos ir garsūs žemaičiai Dionizas Poška, Simonas Stanevičius bei Simonas Daukantas, o labiausiai – Jurgis Ambroziejus Pabrėža, sukūręs žemaičių bendrinę rašomąją kalbą. Lektorius apgailestavo, jog XIX a. antroje pusėje nei J. A. Pabrėžos, nei Juozo Čiuldos, kito žemaičių kalbininko, parašytos gramatikos nebuvo išspausdintos, kurios galbūt būtų nulėmusios lietuvių bendrinės kalbos formavimą žemaičių tarmės pagrindu. Nors žemaičių tarmė netapo bendrinės lietuvių kalbos pamatas, tačiau profesorius džiaugėsi, jog žemaičių kalbos ir žemaitiško rašto atgimimas prasidėjo 1991 m. balandžio mėnesį Palangoje vykusiame Žemaitijos istorikų, kalbininkų, literatų suvažiavime. Atsirado poreikis įvairiuose Žemaitijos regionuose rašyti žemaičių tarme. J. Pabrėža kartu su profesoriumi Aleksu Girdeniu nutarė suvienodinti žemaitišką rašybą ir 1998 m. sudarė racionalią jos sistemą. Todėl daugelis žemaičių prozininkų ir poetų savo kūrybą jau spausdina žemaitiškai.
Prof. J. Pabrėža pažymėjo, jog Seime yra sudaryta ekspertų grupė dėl žemaičių kalbos statuso įteisinimo. O šiuos 2024-uosius net 13 savivaldybių yra paskelbusios Žemaitiško rašto metais. Žemaičiai ne tik kuria gimtąja tarme, bet ir verčia knygas į žemaičių kalbą. Apie tai, jog Antuano de Sent Egziuperi knygą ,,Mažasis princas“ J. Pabrėža išvertė į žemaičių kalbą, „Šilalės artojas“ jau rašė. Šįkart kalbininkas priminė, jog pagrindinis jo tikslas buvo ypatingą knygos dvasią perteikti per žemaitišką fonetiką, sintaksę, morfologiją ir leksiką.
Ypatingai šmaikščiai profesorius pristatė žemaitišką leksiką. Atrodo, žemaitis atvažiavo pas žemaičius, tačiau suprasti vieniems kitus nebuvo taip paprasta – kliudė skirtingos patarmės. Žemaičių žodžiai įdomūs ir savo dviskaita, ir būtuoju dažniniu laiku (prie veiksmažodžio prideda žodelį ,,liuob“), ir tuo, jog nemėgsta žodžio ,,labai“.
Perfrazuodamas A. de Sent Egziuperi veikėją Mažąjį princą, prof. J. Pabrėža klausytojams linkėjo matyti ir ieškoti širdimi, nes tada ir Lietuva, ir Žemaitija, ir žemaičių kalba gyvuos amžinai.
Kad į renginį atėję moterys ir vyrai neišeitų pabuvę tik klausytojais, plungiškė literatė Adelė Daukantaitė mokė kurti ketureilį. Žemaičių kalbos skambesį dalyviai pajuto ir skambindami medinėmis lazdelėmis ar trindami akmenis vieną į kitą. O paslaptis, kaip surimuoti bei sudėlioti žodžius į posmelį, poetė atskleidė, pasakodama apie žemaitiškos poezijos ypatumus. Užvirė tikros kūrybinės dirbtuvės, mat dalyvavo nemažai poetų iš visos Žemaitijos, tai kiekvienas stengėsi, kad jo žodis būtų kuo skambesnis, žemaitiškesnis ir surimuotas. Visi ketureiliai, gimę „ridikiulių“ kūrybinėse dirbtuvėse, bus paskelbti socialiniame tinkle.
Išklausius prof. J. Pabrėžos paskaitos „Žemaičių kalba, rašysenos ypatumai“ bei pasidarbavus A. Daukantaitės kūrybinėse dirbtuvėse, buvo galima perskaityti ir tai, kas buvo parašyta D. Petkevičienės senelės testamente, kuris ilgai gulėjo sename „ridikiulyje“. Pasirodo, testamentu senolė paliko šneką gimtą prie vaikų ir anūkų stalo...
Renginio metu žemaitiškai poeziją skaitė ir žemaitiškus leidinius pristatė literatai iš Skuodo, Rietavo, Plungės, Varnių, Tauragės, Skaudvilės, Šilalės. O žemaitiškų ketureilių ,,ridikiulių“ susiėjimą vainikavo ištrauka iš triptiko ,,Pakalnučių bažnyčia“, kurį teatralizavo Upynos kultūros namų ,,Damų trio“ (vadovė R. Gužauskienė). Per poeziją, judesį, dekoracijas atlikėjos perteikė pačias svarbiausias mums vertybes: tikėjimą, kalbos mokėjimą, kelią, vedantį į namus, nuoširdaus žodžio svarbą... Be to, solistė, autorinių dainų kūrėja ir atlikėja R. Gužaukienė džiugino ir savo sukurtomis žemaitiškomis dainomis, kurios sulašėjo į susirinkusiųjų širdis.
„Kaip po atlaidų“, – kalbėjo žmonės, išeidami sekmadienio pavakarę iš Upynos kultūros namų.
Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&
Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba
Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis
Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž
Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta
Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt
Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos