Archyvų paslaptys

Eglės Červinskaitės nuotrauka

Religinių konfesijų ženklai šių dienų Tauragėje

• Eglė ČERVINSKAITĖ
• Gruodžio 16, 2024

Artėjant žiemos šventėms pradedame mąstyti dvasingiau. Kalėdos, Kristaus užgimimo šventė, pasėja meilės artimui grūdą ne tik praktikuojančių krikščionių širdyse. Tam nebūtini gilūs religiniai įsitikinimai, Kalėdų šventės prasmė slypi bendražmogiškų vertybių ir dvasinių prasmių pajautime, kuris savaime užlieja visuomenes, šeimas ir individų sielas, nepaisant to, tiki jie sielos egzistavimu, ar ne.

Religinės prasmės aplink mus

Nors nūdieną populiarėja santykio su tradicine religija tylus atsisakymas ar net aktyvus neigimas, asmeninės šiuolaikinio žmogaus dvasinės patirtys nebūtinai susijusios su konkrečia religija, o veikiau su tradicijomis, susiformavusiomis iš religinių simbolių. Žvelgiant antropologiškai, tai išties įdomus fenomenas, kuriame užkoduota šimtmečių istorinė atmintis ir persipynę įvairių tikėjimų ženklai.

Kaip bebūtų, religijos reikšmės lietuvių savimonėje neužginčysi. Įdomu tai, kad religija, kaip visuomenės konstruktas, glaudžiai susijusi su bendruomenės raida, o religinės asmenybės neretai istoriškai vertinamos kaip bendruomenių lyderiai. Aplink save šiuos simbolius matome kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, tauragiškiai žingsniuoja Bažnyčių gatve, J. Viktoro Kalvano parku, vaikus leidžia į Martyno Mažvydo progimnaziją – nesusimąstydami, jog šie vietovardžiai bei pavadinimai savyje nešą stiprų religinių prasmių užtaisą, dvasinių lyderių vardus.

Tauragiškius nuo seno vienija Kristus. Čia vos prieš šimtmetį buvo galima suskaičiuoti net 4 aktyvias krikščioniškas bendruomenes: Romos katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių bei metodistų. Žinomas faktas, jog nūdien aktyviausios ir gausiausios likusios katalikų ir evangelikų liuteronų bendruomenės. Nors Tauragės istorinėse kapinėse išlikę senkapiai liudija apie XX a. čia gyvavusią aktyvią religinę bendruomenę – metodistus, Tauragėje 1925 m. pastatyta bažnyčia sovietmečiu buvo nugriauta. Tiesa, internete galima aptikti negausius įrašus, kad ši tikinčiųjų bendruomenė mūsų mieste yra registruota Prezidento g. esančiame privačiame pastate. Po karo Ukrainoje pradžios susiklostė įtempta situacija stačiatikių bažnyčioje, suskaldžiusi negausią jų bendruomenę.

Religija kaip kultūrinis reiškinys

Tauragė, kaip amžinasis pasienis, istoriškai priskiriama Paprūsės regionui, pasižymi daugiatautiškumu. Čia persipina įvairių konfesijų, papročių, etninių ir socialinių grupių istorijos – be abejonės, stipri vokiškos kultūros įtaka. Tauragės evangelikų liuteronų parapija vienija didžiausią Lietuvoje šios konfesijos tikinčiųjų bendruomenę. Tauragėje buvęs liuteronų bažnyčios centras laikė tvirtai subūręs tikinčiuosius net sovietų okupacijos metais – jiems nepavyko sunaikinti religinės bendruomenės, kuri kartu buvo ir kultūros, švietimo židinys.

Martyno Liuterio reformacija nuo pat pradžios žengė kartu su švietimu, intelektualų susibūrimais, raštingumo skatinimu ir dvasingumu, šiomis pėdomis ir toliau ėjo liuteronybė. Reikšmingi vardai Lietuvos liuteronų bažnyčios istorijoje – aktyvus lietuvių tautinio judėjimo rėmėjas Augustas Vymeris, vyskupai Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis ir jo sūnus J. V. Kalvanas jaunesnysis, gyveno Tauragėje. Prieš septynerius metus minėtas Reformacijos 500 m. jubiliejus, o Tauragės liuteronai skaičiuoja 457-uosius metus, šiuo metu jai vadovauja kunigas Mindaugas Dikšaitis.

Tauragės miesto širdis – Bažnyčių gatvė, jungianti Romos katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčias, suponuoja, tarsi miestas telkiasi aplink bažnyčias. Religiniai simboliai čia turi ypatingą reikšmę, yra tarsi pamatas urbanistinei raidai.

Paminėtinas faktas, jog pirmasis statinys istorinėje gatvės pradžioje (šiuo metu ten M. Mažvydo progimnazijos stadionas) priklausė tuomet gausiai Tauragėje žydų bendruomenei ir buvo jų maldos namai – Bažnyčių gatvė Tauragėje prasidėjo nuo sinagogos. Išsamiai apie Tauragės bažnyčių architektūros ir ypač įvairių konfesijų maldos namų istoriją su gausiomis detalėmis ir iliustracijomis iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų neseniai rašė mano kolega Darius Kiniulis, straipsnyje „Bažnyčių gatvė imperijos laikais“, publikuotame „Tauragės žinių“ portale.

Vienijantys simboliai

Šimtametės bažnyčios neginčijamai liudija Tauragės miesto raidą ir istorinę tapatybę. Bet ir 2024-aisiais Kristaus metais mus tebevienija religiniai simboliai – toje pat gatvėje prieš Kalėdas sužimba miesto ir rajono organizacijų jau tradiciškai puošiamų eglučių alėja. Prieš šv. Velykas, Didįjį penktadienį dviejų pagrindinių konfesijų – katalikų ir liuteronų kunigai suburia miesto bendruomenę Kryžiaus keliui nuo vienos bažnyčios ligi kitos. Vos prieš keletą metų prie jų jungdavosi ir trečioji – stačiatikių bažnyčia, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, dėl suprantamų priežasčių, susiskaldžiusi ir mažai matoma Tauragės visuomeniniame gyvenime.

Kad religijos ir religinių lyderių vaidmuo visuomenei nemažėja, galima spręsti ir iš naujai kuriamų dvasinių bendruomeninių atminimo ženklų – pernai gruodžio 8 diena pažymėta labai svarbiu įvykiu Tauragės Švč. Trejybės parapijai ir visam miestui – pašventintas Tauragės Lurdas. Kaip rašoma tuometiniame pranešime žiniasklaidai, ceremonija, vykusi Švč. Trejybės bažnyčioje subūrė bendruomenę į iškilmingas mišias, kurias aukojo klebonas Marius Venskus ir kunigai Kęstutis Pajaujis, Saulius Styra ir Kazys Lesčiauskas. Tauragės Lurdo statybos tikinčiųjų bendruomenei pabrėžtinai simbolizavo augimą ir pažangą. Kad tikinčių nemažėja, liudija ir stiprus religinių bendruomenių lyderių vaidmuo visuomeniniame gyvenime.

Tuo tarpu religiniai lyderiai ir religinės tradicijos tampa vis labai demokratiškos – autorei jau prieš kurį laiką teko pastebėti, jog Tauragėje praktikuojantys dvasininkai, kalbėdami masėms ar šventindami visuomenei svarbius objektus, naujus statinius, į susirinkusius kreipiasi akcentuodami, jog šie galy ritualuose dalyvauti ar nedalyvauti pagal savo tikėjimą. Svarbu tampa vertybiškas, dvasingumą liudijantis turinys. Religinė dogma šiuolaikinei visuomenei, panašu, jau tarnauja daugiau kaip forma.

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.