Eglės Červinskaitės nuotrauka
Artėjant žiemos šventėms pradedame mąstyti dvasingiau. Kalėdos, Kristaus užgimimo šventė, pasėja meilės artimui grūdą ne tik praktikuojančių krikščionių širdyse. Tam nebūtini gilūs religiniai įsitikinimai, Kalėdų šventės prasmė slypi bendražmogiškų vertybių ir dvasinių prasmių pajautime, kuris savaime užlieja visuomenes, šeimas ir individų sielas, nepaisant to, tiki jie sielos egzistavimu, ar ne.
Religinės prasmės aplink mus
Nors nūdieną populiarėja santykio su tradicine religija tylus atsisakymas ar net aktyvus neigimas, asmeninės šiuolaikinio žmogaus dvasinės patirtys nebūtinai susijusios su konkrečia religija, o veikiau su tradicijomis, susiformavusiomis iš religinių simbolių. Žvelgiant antropologiškai, tai išties įdomus fenomenas, kuriame užkoduota šimtmečių istorinė atmintis ir persipynę įvairių tikėjimų ženklai.
Kaip bebūtų, religijos reikšmės lietuvių savimonėje neužginčysi. Įdomu tai, kad religija, kaip visuomenės konstruktas, glaudžiai susijusi su bendruomenės raida, o religinės asmenybės neretai istoriškai vertinamos kaip bendruomenių lyderiai. Aplink save šiuos simbolius matome kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, tauragiškiai žingsniuoja Bažnyčių gatve, J. Viktoro Kalvano parku, vaikus leidžia į Martyno Mažvydo progimnaziją – nesusimąstydami, jog šie vietovardžiai bei pavadinimai savyje nešą stiprų religinių prasmių užtaisą, dvasinių lyderių vardus.
Tauragės M. Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčia
Tauragiškius nuo seno vienija Kristus. Čia vos prieš šimtmetį buvo galima suskaičiuoti net 4 aktyvias krikščioniškas bendruomenes: Romos katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių bei metodistų. Žinomas faktas, jog nūdien aktyviausios ir gausiausios likusios katalikų ir evangelikų liuteronų bendruomenės. Nors Tauragės istorinėse kapinėse išlikę senkapiai liudija apie XX a. čia gyvavusią aktyvią religinę bendruomenę – metodistus, Tauragėje 1925 m. pastatyta bažnyčia sovietmečiu buvo nugriauta. Tiesa, internete galima aptikti negausius įrašus, kad ši tikinčiųjų bendruomenė mūsų mieste yra registruota Prezidento g. esančiame privačiame pastate. Po karo Ukrainoje pradžios susiklostė įtempta situacija stačiatikių bažnyčioje, suskaldžiusi negausią jų bendruomenę.
Religija kaip kultūrinis reiškinys
Tauragė, kaip amžinasis pasienis, istoriškai priskiriama Paprūsės regionui, pasižymi daugiatautiškumu. Čia persipina įvairių konfesijų, papročių, etninių ir socialinių grupių istorijos – be abejonės, stipri vokiškos kultūros įtaka. Tauragės evangelikų liuteronų parapija vienija didžiausią Lietuvoje šios konfesijos tikinčiųjų bendruomenę. Tauragėje buvęs liuteronų bažnyčios centras laikė tvirtai subūręs tikinčiuosius net sovietų okupacijos metais – jiems nepavyko sunaikinti religinės bendruomenės, kuri kartu buvo ir kultūros, švietimo židinys.
Martyno Liuterio reformacija nuo pat pradžios žengė kartu su švietimu, intelektualų susibūrimais, raštingumo skatinimu ir dvasingumu, šiomis pėdomis ir toliau ėjo liuteronybė. Reikšmingi vardai Lietuvos liuteronų bažnyčios istorijoje – aktyvus lietuvių tautinio judėjimo rėmėjas Augustas Vymeris, vyskupai Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis ir jo sūnus J. V. Kalvanas jaunesnysis, gyveno Tauragėje. Prieš septynerius metus minėtas Reformacijos 500 m. jubiliejus, o Tauragės liuteronai skaičiuoja 457-uosius metus, šiuo metu jai vadovauja kunigas Mindaugas Dikšaitis.
Tauragės Lurdo grota
Tauragės miesto širdis – Bažnyčių gatvė, jungianti Romos katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčias, suponuoja, tarsi miestas telkiasi aplink bažnyčias. Religiniai simboliai čia turi ypatingą reikšmę, yra tarsi pamatas urbanistinei raidai.
Paminėtinas faktas, jog pirmasis statinys istorinėje gatvės pradžioje (šiuo metu ten M. Mažvydo progimnazijos stadionas) priklausė tuomet gausiai Tauragėje žydų bendruomenei ir buvo jų maldos namai – Bažnyčių gatvė Tauragėje prasidėjo nuo sinagogos. Išsamiai apie Tauragės bažnyčių architektūros ir ypač įvairių konfesijų maldos namų istoriją su gausiomis detalėmis ir iliustracijomis iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų neseniai rašė mano kolega Darius Kiniulis, straipsnyje „Bažnyčių gatvė imperijos laikais“, publikuotame „Tauragės žinių“ portale.
Vienijantys simboliai
Šimtametės bažnyčios neginčijamai liudija Tauragės miesto raidą ir istorinę tapatybę. Bet ir 2024-aisiais Kristaus metais mus tebevienija religiniai simboliai – toje pat gatvėje prieš Kalėdas sužimba miesto ir rajono organizacijų jau tradiciškai puošiamų eglučių alėja. Prieš šv. Velykas, Didįjį penktadienį dviejų pagrindinių konfesijų – katalikų ir liuteronų kunigai suburia miesto bendruomenę Kryžiaus keliui nuo vienos bažnyčios ligi kitos. Vos prieš keletą metų prie jų jungdavosi ir trečioji – stačiatikių bažnyčia, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, dėl suprantamų priežasčių, susiskaldžiusi ir mažai matoma Tauragės visuomeniniame gyvenime.
Tauragės M. Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčia E
Kad religijos ir religinių lyderių vaidmuo visuomenei nemažėja, galima spręsti ir iš naujai kuriamų dvasinių bendruomeninių atminimo ženklų – pernai gruodžio 8 diena pažymėta labai svarbiu įvykiu Tauragės Švč. Trejybės parapijai ir visam miestui – pašventintas Tauragės Lurdas. Kaip rašoma tuometiniame pranešime žiniasklaidai, ceremonija, vykusi Švč. Trejybės bažnyčioje subūrė bendruomenę į iškilmingas mišias, kurias aukojo klebonas Marius Venskus ir kunigai Kęstutis Pajaujis, Saulius Styra ir Kazys Lesčiauskas. Tauragės Lurdo statybos tikinčiųjų bendruomenei pabrėžtinai simbolizavo augimą ir pažangą. Kad tikinčių nemažėja, liudija ir stiprus religinių bendruomenių lyderių vaidmuo visuomeniniame gyvenime.
Tuo tarpu religiniai lyderiai ir religinės tradicijos tampa vis labai demokratiškos – autorei jau prieš kurį laiką teko pastebėti, jog Tauragėje praktikuojantys dvasininkai, kalbėdami masėms ar šventindami visuomenei svarbius objektus, naujus statinius, į susirinkusius kreipiasi akcentuodami, jog šie galy ritualuose dalyvauti ar nedalyvauti pagal savo tikėjimą. Svarbu tampa vertybiškas, dvasingumą liudijantis turinys. Religinė dogma šiuolaikinei visuomenei, panašu, jau tarnauja daugiau kaip forma.
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano
Iš Kvėdarnos kilęs aktorius Šarūnas Gedvilas gyvenime stengiasi vadovautis intuicija, drąsa ir gebėjimu nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Šiandien jis jau gana gerai žinomas aktorius, klounas ir įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie tiki savo svajonių galia. Nuo pirmųjų žingsnių mokyklos scenoje iki darbo Vilniaus &bdquo
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur o&
Jei demencija sergantis asmuo nelaiko šlapimo, gali būti sudėtinga palaikyti higieną ir komfortą, taip pat parinkti tinkamas higienos priemones. Žmogus, kuriam dėl demencijos sutrikusi orientacija, gali nesuprasti tradicinių sauskelnių naudojimo principo ir atsisakyti jas dėvėti. Sauskelnės-kelnaitės dėvimos kaip įprasti apatiniai drabužiai,
Magistralinio kelio A12 žiedinės sankryžos įrengimo darbai vis dar neužbaigti – dėl iškilusių nenumatytų priežasčių jie buvo du kartus sustabdyti, o šiuo metu jų negalima užbaigti, nes asfaltavimo darbams reikiamas asfaltas pradedamas gaminti tik nuo balandžio mėnesio vidurio ir anksčiau nėra galimybės jo gauti. Asfaltbetonio ba
Kodėl tai svarbu? Gyvenamųjų namų rūsių paruošimas priedangai yra itin svarbus dėl kelių pagrindinių priežasčių: Visų pirma, tai suteikia greitą ir prieinamą apsaugą. Savivaldybės parinktų priedangų skaičius yra ribotas, o kritinėje situacijoje gali nebūti pakankamai laiko jas pasiekti. Turint iš anksto paruoštą rūsį, gyven
Veiklą pradėjo jaunimo politikos ambasadorius iš Tauragės. Jaunimo politikos ambasadoriai – tai aktyvūs jauni žmonės, kurie savo savivaldybėse skatina bendraamžių įsitraukimą į jaunimo politiką. Jie prisideda prie nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos įgyvendinimo, domisi priimamais sprendimais, jaunimui skirtomis galimybėmis
Kovo 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie neteisėtai laikomas cigaretes, atliko kratą vyro, gimusio 1952 m., gyvenamosiose patalpose, esančiose Klaipėdos mieste. Kratos metu rasta ir paimta 1 964 pakelių cigarečių nepaž
Pasibaigus „Nostra.lt-RKL“ reguliariajam sezonui, keturios komandos iškeliavo ruoštis „Lyderių taurei“ ir prisijungimui ketvirtifinalio etape, o likęs aštuonetas jau šią savaitę stos į kovą savo aštuntfinalio porose Tauragės „Tauragė“ (17/13, 6 vieta) vs Prienų „Tikodenta
Kovo 25 d. Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jaunos moters, gamtos fotografės ir tekstų rašytojos Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“ pristatymas. Knyga, parašyta atviro dienoraščio forma, atveria gilų ir jautrų pasakojimą apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimt
Tauragiškės, rankininkės įveikė Pasvalio SM ir iškovojo kelialapį į Lietuvos merginų rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą Kovo 25 d., savo aikštelėje, Inetos Laugalienės treniruojamos rankininkės iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino kelialapį į Lietuvos jaunimo rankinio U19 čempionato finalinį ketvertą. Merginos