Aktualijos

Prisimenu, kodėl esame laisvi

• „Tauragės žinių“ inform.
• Sausio 13, 2017

„Tauragės žinių“ redakcijos darbuotojai ir kiti tauragiškiai Laisvės gynėjų dienos proga išsako savo mintis apie tautiškumą ir jo išsaugojimą, 1991-ųjų sausio 13-osios didvyrių atminimo reikšmę.​

Tomas Raulinavičius, VšĮ „Tauragės žinios“ direktorius-redaktorius

Prisimenu 1991 m. sausio įvykius. Degantys laužai, riedantys tankai ir šūviai net nieko nesuprantantį vaiką gąsdino. Pamenu ir artimųjų nerimą, tvyrančia nežinomybę, kurią išsklaidė tikėjimas ir sunkiai iškovota laisvė.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, krūtinėje segiu Neužmirštuolę. Simbolį, kuris man primena didvyrius, stojusius ginti mūsų valstybę. Primena narsuolius, paaukojusius savo gyvybes dėl manęs ir dėl kitų žmonių.

Didžiuojuosi mūsų laisvės gynėjais. Esu jiems dėkingas, kartu ir įsipareigojęs atsakingai naudotis suteikta laisve. Puikiai suprantu, ji nėra iškovojama tik vieną kartą, dėl jos reikia dirbti ir stengtis nuolatos.

Eglė Červinskaitė, portalo taurageszinios.lt redaktorė

Laisvės gynėjų diena – sausio 13-oji – geriausia diena prisiminti, kas mes esame ir susimąstyti apie tai, ką mums reiškia laisvė. Šiandien tai – galimybė laisvai reikšti savo nuomonę, galimybė plėsti akiratį ir augti link pasaulio horizontų, tuo pačiu stiprinant savo tautines šaknis. Prigimtinę lietuvių teisę į laisvą žodį ir tautiškumą 1991-ųjų sausio 13-ąją bandė brutualiai užsmaugti sovietų tankai. Šiandien, praėjus daugiau, nei ketvirčiui amžiaus, turime suprasti, jog nevalia pamiršti tų, kurių dėka galime drąsiai ištarti – aš esu lietuvis. Tų, kurie neleido palaužti lietuvių tautinės valios, savo ryžtu, vienybe ir krauju apgynė tai, kas lyg ir savaime suprantama, bet taip trapu – teisę į laisvę.

Sausio 13-osios didvyrių auka įpareigoja mus kasdieną stiprinti savyje lietuvybės dvasią, gerbti gimtąją kalbą ir kurti ne tik laisvą, bet ir geresnę Lietuvą – sau ir ateities kartoms.

Regina Vaičaitienė, „Tauragės žinių“ dizainerė-maketuotoja

1991 metų sausio 13-osios naktį prisimenu kaip košmarą. Namie buvau viena su miegančiais vaikais. Įvykius galėjau stebėti tik per televizorių. Mama išvažiavo į Vilnių, nežinojau kur randasi – ar prie bokšto, ar prie Seimo rūmų. Iš ekrano sklido šūviai, žmonių balsai, kol, pagaliau ir to neliko, nes kareiviai užėmė televizijos studiją. Nedrįsau išjungti televizoriaus, nes bijojau, kad ką nors praleisiu. Neprisimenu kiek laiko sėdėjau prie aptemusio ekrano, bet paskui įsijungė Kaunas ir vėl buvo galima bent šiek tiek žinoti padėtį Lietuvoje. Visą naktį ir kitą dieną sekiau sužeistųjų bei žuvusiųjų sąrašus, kol, pagaliau, sekmadienio pavakare, iš Vilniaus grįžo mama ir įtampa atlėgo, bent dėl savųjų. Daug laiko dar gyvenom skausme dėl žuvusių, chaose ir nežinioj dėl ateities. Kiekvienais metais ši diena kelia jaudulį ir pasididžiavimą tuo, kad esame nepriklausomi. Skaudi ir didelė laisvės kaina.

Dovydas Kaminskas, mero patarėjas

Aš pats to įvykio liudininku nebuvau, tačiau mane labai palietė ten buvusiųjų pasakojimai apie to laikotarpio išgyvenimus. Kai pagalvoji, ką tada žmonės patyrė, kai ėjo ginti Lietuvos be ginklo, plikomis rankomis, norom nenorom imi tą situaciją modeliuoti galvoje – jei taip būtų šiandien, ar susivienytume vėl visi dėl savo laisvės. Dabar mes socialiniuose tinkluose kas dieną nagrinėjame mažareikšmes problemas, o jei reikėtų iš tikrųjų apginti savo laisvę, ar tai padarytume? Tada supranti, kad tie žmonės buvo tikri didvyriai, jie darė, ne kalbėjo, manau, ši diena yra didvyrių diena ir labai svarbi mums visiems. Juk tai diena, kai iš tikrųjų atgimė Lietuva.

Julija Paltanavičiūtė, jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ pvaldybos narė

Man ši diena pirmiausia asocijuojasi su žodžiais laisvė, drąsa, vienybė, stiprybė, meilė Tėvynei. Kartu tai yra priminimas, jog mes kas dieną turime džiaugtis, kad esame laisvi, ir kovoti už savo laisvę ne tik esant kritinėms situacijoms, bet ir kasdieniais savo darbais. Mano šeima taip pat sekė tuos įvykius ir mes kasmet juos prisimename bei apie tai kalbame. Šiemet planuoju eiti į minėjimą miesto aikštėje, nes man tai yra svarbu. Taip pat jaunimo tarpe diskutavome, jog jei tokie įvykiai pasikartotų, mes būtume tie, kurie stotų ginti tėvynės.