Feisbuko paskyros Lietuvos ambasada Belgijoje ir Liuksemburgui nuotraukos
Neseniai „Tauragės žiniose“ skelbėme apie tauragiškės Audronės Anulienės pasiekimą – lietuvių kalbos ir filosofijos mokytoja įvertinta 2024-ųjų lituanistinio švietimo premija. Pedagogė jau devinti metai dirba Briuselyje esančioje Briuselio Europos II mokykloje. Paprašėme jos papasakoti, kuo ypatingas darbas su diplomatų vaikais, ir kas atperka triūsą dirbant toli nuo gimtinės.
Vaikų Briuselio mokyklose daugėja
Kraštiečiai A. Anulienę žino, kaip buvusią Tauragės suaugusiųjų mokymo centro mokytoją, moteris taip pat dirbo „Versmės“ gimnazijoje. Prieš beveik devynerius metus ji laimėjo darbo konkursą ir išvyko į Briuselį, kur moko tarnybą atliekančių diplomatų vaikus. Iš įvairių šalių dirbti atvykstantys tarnautojai į Belgiją atsikrausto kartu su savo šeimomis, o jų atžalos lanko čia esančias, specialiai jiems skirtas, mokyklas, kurių Briuselyje – keturios.
Briuselio II Europos mokykloje Lietuvių kalbos sekcijoje dirbančiai A. Anulienei tenka dirbti su 6-12 klasių mokiniais. Viso – 200 vaikų ir paauglių. Minėtose ugdymo įstaigose jaunimas dažniausiai mokosi tris mokslo metus, nes tokiam laikotarpiui yra sudaromi diplomatinių tarnybų darbo kontraktai.
Diplomatai su šeimomis Briuselio Europos II mokyklos Mokslo metų pradžios šventėje
– Yra ir ilgesnių kontraktų, yra diplomatų, kurie pastoviai čia gyvena ir dirba. Briuselyje yra keturios mokyklos, lietuvių sekcija yra antrojoje mokykloje. Juokaudami ją vadiname Mažąja Lietuva. Tai didžiulė mokykla talpinanti virš 3000 vaikų. Ugdymo įstaiga yra perkrauta. Vyko net svarstymai, kad gal būt reikėtų dar vienos mokyklos. Matyt politikų šeimos jaunėja, tad vaikų daugėja. Lietuvių sekcijoje dirba 15 mokytojų, – „Tauragės žinioms“ pasakojo pedagogė.
Pradinis ugdymas čia vyksta 1-5 klasėse, vidurinis – nuo 6. Paskutinės, 11 ir 12 klasės – Europos bakalauriato klasės, mokiniai mokomi pagal Europos sąjungos bakalauriato programą, kuri nežymiai skiriasi nuo Tarptautinio bakalauriato programos. Lietuvių kalbos egzaminą besimokantieji pagal šią programą laiko sudėtingesnį, iš trijų dalių.
– Mokydami atsižvelgiame į Lietuvoje galiojančias ugdymo programas, nes kai kurie vaikai gi grįžta į Lietuvą ir mokymąsi tęsia savo šalyje. Taip, tikimės, jie grįžę patirs mažiau streso. Kartais tie patys diplomatai vėl laimi darbo konkursus ir grįžta į Briuselį. Nutinka taip, kad tenka mokyti tuos vaikus dar mažus, o vėliau – jau ūgtelėjusius, sugrįžusius į aukštesnes klases, – pasakojo A. Anulienė.
Pedagogės jauniausi mokiniai – 6-okai, vyriausi – 12-okai.
Pasakoja ir apie Lietuvos istoriją
Pagrindiniai dalykai, matematika, biologija, chemija, filosofija mokomi gimtąją kalba, antrąja (anglų ar prancūzų) – istorija, geografija, menai, sportas. Vaikai gali mokytis net keletą kalbų pasirinktinai. Vyresnių klasių mokiniai, kaip ir Lietuvoje, gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį kursą. Matematiką gali mokytis trimis lygiais. Pasirinkusieji sustiprintą kursą mokiniai per savaitę turi net 8 matematikos pamokas.
A. Anulienė moko lietuvių kalbos ir filosofijos.
– Lietuvių kalbos turi, daugiausia, keturias pamokas. Norėtųsi daugiau. Čia augantys vaikai nesimoko Lietuvos istorijos. Jiems yra sunku suprasti literatūros tekstus, nes nežinomas istorinis kontekstas. Todėl į lietuvių kalbos pamokas integruoju ir Lietuvos istoriją. Tai nėra vien dėl patriotiškumo, tiesiog to būtina norint suprasti lietuvių literatūrą. Integruoju ir į filosofiją. Jaunam, laisvėje augusiam žmogui, tas praeities peripetijas suprasti nėra taip paprasta. Tenka paaiškinti apie partizanus, knygnešius, – pasakojo mokytoja.
Pedagogės jauniausi mokiniai – 6-okai, vyriausi – 12-okai.
„Esu teisingame kelyje“
Lituanistinio švietimo mokytojo premija A. Anulienei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas. Šiemet į šį apdovanojimą kandidatavo 6 lituanistinio švietimo mokytojai iš JAV, JK, Lenkijos ir Norvegijos.
Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Ji konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus.
– Esu dėkinga savo kolegoms, mane šiai premijai pasiūlė Lietuvių sekcijos mokytojai ir Lietuvių kalbos draugija. Esu tikra, kad ir kiti kandidatai buvo daug nuveikę dėl lietuvybės puoselėjimo lituanistinio švietimo srityje. Smagu: va dirbu, o kažkas pastebi, vertina tai, ką darau, dėkoja. Tai tarsi savotiškas pasitikrinimas, jog esu teisingame kelyje. Tai labai įkvepia, – įvertinimu džiaugėsi A. Anulienė.
Lietuvių kalbos ji moko ne tik vaikus lankančius Lietuvių kalbos sekciją, bet po pamokų savanoriškai moko ir kitus vaikus iš keliakalbių šeimų, rengia juos lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminui.
Kasmet drauge su kitais mokytojais organizuoja valstybinių švenčių minėjimo renginius, į kuriuos įtraukiama ne tik lietuvių, bet ir visos mokyklos bendruomenė, tėvai.
Bendradarbiaudama su Lietuvos ambasada, švietimo atašė, Belgijos lietuvių bendruomenės atstovais, įvedė kasmetinę tradiciją – Mokslo ir žinių šventę Lietuvos ambasadoje: čia mažiausieji ir vyriausieji mokiniai atlieka meninę programą. Ambasadoje vyksta ir daug kitų renginių, kurių iniciatorė ar aktyvi dalyvė dažnai būna mokytoja Audronė ir jos mokiniai.
Audronė Anulienė (aštunta iš dešinės) su kolegomis mokytojais, ambasados atstovais, švietimo atašė ir abiturientais
Ne tik mokytoja, bet ir studentė
Savaitgalį, kai žurnalistė kalbėjosi su A. Anuliene, pedagogė buvo ką tik išklausiusi paskaitas. Ji Vilniaus universitete nuotoliu studijuoja Prancūzų filologiją. Tai speciali programa persikvalifikuojantiems mokytojams.
Klausiame pedagogės, kada ji ilsisi ir ką mėgsta veikti laisvalaikiu?
– Audronės po darbo nėra. Ji ištisiniame darbiniame procese, nebent miega, – pusiau juokais sako pedagogė. – Metai įtempti, daug darbo. Pamokos pasibaigia 16.10 val., tenka taisyti vyresnių klausių mokinių rašto darbus. Grįžus namo jungiu kompiuterį, tena klausyti paskaitų, kurios vyksta kasdien po vieną-dvi, šeštadieniais – dar daugiau.
Atsikvepia nebent retų sugrįžimų į gimtąją Tauragę metu. Ir tų nėra daug. Pedagogė kasmet prie bendro stalo su šeima sėda per Kalėdas. Gimtinėje jos laukia Batakių seniūnijoje gyvenanti mama, susitinkama su dukromis.
– Taip pat jos atvyksta pas mane į Briuselį. Aplanko ir buvę mokiniai. Pernai lankėsi Raimundas Kavaliauskas. Atvežė instaliaciją-medinį žynį. Taip pat viešėjo Akvilina Krasauskaitė, Agnė Albrechtaitė. Buvo ir kolegų: mokytojų, dėstytojų, – į klausimą ar pasiilgsta namų atsakė pedagogė.
Briuselio Europos II mokykla
Džiaugiasi mokinių pasiekimais
Kas džiugina beveik laisvalaikio neturinčią pedagogę jos darbe? Ji atsako: mokinių pasiekimai.
– Norisi, kad jie ne tik mokytųsi, bet ir sukurtų ką nors autentiško. Raginu dalyvauti konkursuose: vertimų, rašinių. Pernai dalyvavo Lietuvoje vykusiame „Kalbų kengūra” konkurse. Mokiniai pelnė auksinių kengūrų apdovanojimus ir lietuvių, ir anglų, ir prancūzų kalbos konkursuose. Druskininkuose vyko lietuvių kalbos olimpiada, mūsų mergaitė olimpiadą laimėjo, o ji čia (Belgijoje) yra užaugusi. Kalba sklandžia lietuvių kalba ir taip kūrybingai, gražiai. Man labiausiai patinka augančio žmogaus kūryba, brandesnė mintis: ar tai būtų filologiniai darbai, ar filosofijos pranšimai, rašiniai, ar kokia mažų vaikučių sakmių knygelė. Vaikų darbai man teikia dvasios nušviesėjimą, malonumą, – kalbėjo A. Anulienė.
Audronei Anulienei premija skirta už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus.
Kaip sako pedagogė, skaitant kai kuriuos rašinius net ašara ištrykšta, verčia didžiuotis, kad mokinys išmoko savo jautrumą reikšti kūryboje.
Lietuvių kalbos mokytojai tenka sulaukti ir jau suaugusių auklėtinių žinučių, išgirsti gerą žodį ar prisiminimą iš kadaise vykusių pamokų.
Nors pedagogė save ir Briuselyje dirbančius kolegas iš Lietuvos juokais vadina tremtiniais, tačiau, anot jos, nesvarbu kur gyveni ar dirbi, – visur džiugina ir guodžia tie patys dalykai: dėmesys vienas kitam, kūryba ir bendrystė.
Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir
Dešrainiai – vieni iš universaliausių patiekalų, kuriuos ne tik mėgsta, bet ir mielai gamina net vaikai. Jais pavaišinsite būrį netikėtai užgriuvusių svečių, o nusivežę visus dešrainių ingredientus į gamtą ir pačirškinę dešreles ant žarijų, galėsite jais mėgautis su draugų kompanija. Prekybos tinklo &
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus tęsia prasmingas kultūrines tradicijas ir kviečia į išskirtinius renginius, vyksiančius 2025 m. rugpjūčio pirmąją savaitę Bitėnuose. Kultūros mylėtojų lauks jau tradicija tapęs tarptautinis meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“, kaligrafijos virtuozo prof. Alberto Gursko paroda &b
Planuojant „Google Ads“ kampanijas Lietuvoje, viena iš dažniausiai pasitaikančių techninių ir strateginių dilemų – ar naudoti raktažodžius su lietuviškomis raidėmis, ar apsiriboti versijomis be jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kalbos stiliaus klausimas, bet iš tiesų tai tiesiogiai veikia re
Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saulės šiluma ir gamta. Tačiau šis metų laikas puikiai tinka ne tik poilsiui, bet ir imuniteto stiprinimui, pasiruošiant ateinančiam šaltajam sezonui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie vasarą daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, rudenį ir žiemą serga rečiau. Kodėl verta i&sc
Akmenės savivaldybės, kurioje per trumpą laiką buvo įkurti bene 1000 naujų darbo vietų, pavyzdys rodo, jog ten, kur žmonės turi darbo, gyventojų daugėja, o tuo pačiu atsikuria ir infrastruktūra. Bet tokių pavyzdžių savivaldybėse, kurios nėra kurortinės, vienetai. Politikai ir verslininkai vienu balsu sako, kad investicijoms į regionus ateiti reikia
Rugpjūčio 1-ą dieną Tauragės pilies kiemelyje koncertuos afrobraziliško stiliaus muziką atliekanti grupė Ayom. Jos muzika – tai karštligiškas tropinių ritmų, afrolusitaniško skambesio ir braziliškos energijos lydinys, kuris tarsi saulės spinduliai prasiskverbia pro pilkus kasdienybės debesis. Pilies kiemelyj
Sienos – tai tarsi namų fonas, kuris sukuria nuotaiką, atspindi stilių ir daro didelę įtaką bendrai erdvės atmosferai. Būtent todėl sienų dažymas yra viena populiariausių ir efektyviausių vidaus apdailos darbų formų. Tai greitas ir prieinamas būdas suteikti interjerui gaivumo, jaukumo arba visiškai pakeisti jo nuotaiką. Kodėl verta pe
Tvarkingas, jaukus ir funkcionalus kiemas prasideda nuo patogių sprendimų daiktų laikymui. Vienas iš tokių – sodo sandėliukas, kuris tampa ne tik puikia vieta įrankiams ir sezoniniams daiktams susidėti, bet ir stilingu kiemo akcentu, atitinkančiu šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Kodėl verta turėti sodo sandėliuką? Sodo darbai
Ieškant išorės apdailos sprendimų, vis daugiau žmonių renkasi klinkerio gaminus. Ne tik dėl jų ilgaamžiškumo, bet ir dėl išskirtinės estetikos, natūralios išvaizdos. Tarp populiariausių pasirinkimų – klinkerinės fasado plytelės, kurios sujungia praktiškumą su architektūriniu stiliumi. Kas yra klinker
Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje verslo sėkmė neatsiejama nuo matomumo internete. Potencialūs klientai kasdien ieško prekių, paslaugų ar informacijos „Google“ paieškoje, o tai reiškia – jei Jūsų ten nėra, Jūsų tiesiog nėra. Štai kodėl SEO (optimizavimas paieškos sistemoms) turėtų būti
Namai – tai ne tik pastatas. Tai erdvė, kurioje gyvename, ilsimės, dirbame, augame. Todėl labai svarbu, kad namų interjeras būtų ne tik gražus, bet ir patogus, atitinkantis gyvenimo būdą, įpročius ir poreikius. Vienas svarbiausių šio tikslo elementų – tinkamai pritaikyti baldai, kurie leidžia sukurti harmoningą, praktišką