Feisbuko paskyros Lietuvos ambasada Belgijoje ir Liuksemburgui nuotraukos
Neseniai „Tauragės žiniose“ skelbėme apie tauragiškės Audronės Anulienės pasiekimą – lietuvių kalbos ir filosofijos mokytoja įvertinta 2024-ųjų lituanistinio švietimo premija. Pedagogė jau devinti metai dirba Briuselyje esančioje Briuselio Europos II mokykloje. Paprašėme jos papasakoti, kuo ypatingas darbas su diplomatų vaikais, ir kas atperka triūsą dirbant toli nuo gimtinės.
Vaikų Briuselio mokyklose daugėja
Kraštiečiai A. Anulienę žino, kaip buvusią Tauragės suaugusiųjų mokymo centro mokytoją, moteris taip pat dirbo „Versmės“ gimnazijoje. Prieš beveik devynerius metus ji laimėjo darbo konkursą ir išvyko į Briuselį, kur moko tarnybą atliekančių diplomatų vaikus. Iš įvairių šalių dirbti atvykstantys tarnautojai į Belgiją atsikrausto kartu su savo šeimomis, o jų atžalos lanko čia esančias, specialiai jiems skirtas, mokyklas, kurių Briuselyje – keturios.
Briuselio II Europos mokykloje Lietuvių kalbos sekcijoje dirbančiai A. Anulienei tenka dirbti su 6-12 klasių mokiniais. Viso – 200 vaikų ir paauglių. Minėtose ugdymo įstaigose jaunimas dažniausiai mokosi tris mokslo metus, nes tokiam laikotarpiui yra sudaromi diplomatinių tarnybų darbo kontraktai.
Diplomatai su šeimomis Briuselio Europos II mokyklos Mokslo metų pradžios šventėje
– Yra ir ilgesnių kontraktų, yra diplomatų, kurie pastoviai čia gyvena ir dirba. Briuselyje yra keturios mokyklos, lietuvių sekcija yra antrojoje mokykloje. Juokaudami ją vadiname Mažąja Lietuva. Tai didžiulė mokykla talpinanti virš 3000 vaikų. Ugdymo įstaiga yra perkrauta. Vyko net svarstymai, kad gal būt reikėtų dar vienos mokyklos. Matyt politikų šeimos jaunėja, tad vaikų daugėja. Lietuvių sekcijoje dirba 15 mokytojų, – „Tauragės žinioms“ pasakojo pedagogė.
Pradinis ugdymas čia vyksta 1-5 klasėse, vidurinis – nuo 6. Paskutinės, 11 ir 12 klasės – Europos bakalauriato klasės, mokiniai mokomi pagal Europos sąjungos bakalauriato programą, kuri nežymiai skiriasi nuo Tarptautinio bakalauriato programos. Lietuvių kalbos egzaminą besimokantieji pagal šią programą laiko sudėtingesnį, iš trijų dalių.
– Mokydami atsižvelgiame į Lietuvoje galiojančias ugdymo programas, nes kai kurie vaikai gi grįžta į Lietuvą ir mokymąsi tęsia savo šalyje. Taip, tikimės, jie grįžę patirs mažiau streso. Kartais tie patys diplomatai vėl laimi darbo konkursus ir grįžta į Briuselį. Nutinka taip, kad tenka mokyti tuos vaikus dar mažus, o vėliau – jau ūgtelėjusius, sugrįžusius į aukštesnes klases, – pasakojo A. Anulienė.
Pedagogės jauniausi mokiniai – 6-okai, vyriausi – 12-okai.
Pasakoja ir apie Lietuvos istoriją
Pagrindiniai dalykai, matematika, biologija, chemija, filosofija mokomi gimtąją kalba, antrąja (anglų ar prancūzų) – istorija, geografija, menai, sportas. Vaikai gali mokytis net keletą kalbų pasirinktinai. Vyresnių klasių mokiniai, kaip ir Lietuvoje, gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį kursą. Matematiką gali mokytis trimis lygiais. Pasirinkusieji sustiprintą kursą mokiniai per savaitę turi net 8 matematikos pamokas.
A. Anulienė moko lietuvių kalbos ir filosofijos.
– Lietuvių kalbos turi, daugiausia, keturias pamokas. Norėtųsi daugiau. Čia augantys vaikai nesimoko Lietuvos istorijos. Jiems yra sunku suprasti literatūros tekstus, nes nežinomas istorinis kontekstas. Todėl į lietuvių kalbos pamokas integruoju ir Lietuvos istoriją. Tai nėra vien dėl patriotiškumo, tiesiog to būtina norint suprasti lietuvių literatūrą. Integruoju ir į filosofiją. Jaunam, laisvėje augusiam žmogui, tas praeities peripetijas suprasti nėra taip paprasta. Tenka paaiškinti apie partizanus, knygnešius, – pasakojo mokytoja.
Pedagogės jauniausi mokiniai – 6-okai, vyriausi – 12-okai.
„Esu teisingame kelyje“
Lituanistinio švietimo mokytojo premija A. Anulienei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas. Šiemet į šį apdovanojimą kandidatavo 6 lituanistinio švietimo mokytojai iš JAV, JK, Lenkijos ir Norvegijos.
Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Ji konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus.
– Esu dėkinga savo kolegoms, mane šiai premijai pasiūlė Lietuvių sekcijos mokytojai ir Lietuvių kalbos draugija. Esu tikra, kad ir kiti kandidatai buvo daug nuveikę dėl lietuvybės puoselėjimo lituanistinio švietimo srityje. Smagu: va dirbu, o kažkas pastebi, vertina tai, ką darau, dėkoja. Tai tarsi savotiškas pasitikrinimas, jog esu teisingame kelyje. Tai labai įkvepia, – įvertinimu džiaugėsi A. Anulienė.
Lietuvių kalbos ji moko ne tik vaikus lankančius Lietuvių kalbos sekciją, bet po pamokų savanoriškai moko ir kitus vaikus iš keliakalbių šeimų, rengia juos lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminui.
Kasmet drauge su kitais mokytojais organizuoja valstybinių švenčių minėjimo renginius, į kuriuos įtraukiama ne tik lietuvių, bet ir visos mokyklos bendruomenė, tėvai.
Bendradarbiaudama su Lietuvos ambasada, švietimo atašė, Belgijos lietuvių bendruomenės atstovais, įvedė kasmetinę tradiciją – Mokslo ir žinių šventę Lietuvos ambasadoje: čia mažiausieji ir vyriausieji mokiniai atlieka meninę programą. Ambasadoje vyksta ir daug kitų renginių, kurių iniciatorė ar aktyvi dalyvė dažnai būna mokytoja Audronė ir jos mokiniai.
Audronė Anulienė (aštunta iš dešinės) su kolegomis mokytojais, ambasados atstovais, švietimo atašė ir abiturientais
Ne tik mokytoja, bet ir studentė
Savaitgalį, kai žurnalistė kalbėjosi su A. Anuliene, pedagogė buvo ką tik išklausiusi paskaitas. Ji Vilniaus universitete nuotoliu studijuoja Prancūzų filologiją. Tai speciali programa persikvalifikuojantiems mokytojams.
Klausiame pedagogės, kada ji ilsisi ir ką mėgsta veikti laisvalaikiu?
– Audronės po darbo nėra. Ji ištisiniame darbiniame procese, nebent miega, – pusiau juokais sako pedagogė. – Metai įtempti, daug darbo. Pamokos pasibaigia 16.10 val., tenka taisyti vyresnių klausių mokinių rašto darbus. Grįžus namo jungiu kompiuterį, tena klausyti paskaitų, kurios vyksta kasdien po vieną-dvi, šeštadieniais – dar daugiau.
Atsikvepia nebent retų sugrįžimų į gimtąją Tauragę metu. Ir tų nėra daug. Pedagogė kasmet prie bendro stalo su šeima sėda per Kalėdas. Gimtinėje jos laukia Batakių seniūnijoje gyvenanti mama, susitinkama su dukromis.
– Taip pat jos atvyksta pas mane į Briuselį. Aplanko ir buvę mokiniai. Pernai lankėsi Raimundas Kavaliauskas. Atvežė instaliaciją-medinį žynį. Taip pat viešėjo Akvilina Krasauskaitė, Agnė Albrechtaitė. Buvo ir kolegų: mokytojų, dėstytojų, – į klausimą ar pasiilgsta namų atsakė pedagogė.
Briuselio Europos II mokykla
Džiaugiasi mokinių pasiekimais
Kas džiugina beveik laisvalaikio neturinčią pedagogę jos darbe? Ji atsako: mokinių pasiekimai.
– Norisi, kad jie ne tik mokytųsi, bet ir sukurtų ką nors autentiško. Raginu dalyvauti konkursuose: vertimų, rašinių. Pernai dalyvavo Lietuvoje vykusiame „Kalbų kengūra” konkurse. Mokiniai pelnė auksinių kengūrų apdovanojimus ir lietuvių, ir anglų, ir prancūzų kalbos konkursuose. Druskininkuose vyko lietuvių kalbos olimpiada, mūsų mergaitė olimpiadą laimėjo, o ji čia (Belgijoje) yra užaugusi. Kalba sklandžia lietuvių kalba ir taip kūrybingai, gražiai. Man labiausiai patinka augančio žmogaus kūryba, brandesnė mintis: ar tai būtų filologiniai darbai, ar filosofijos pranšimai, rašiniai, ar kokia mažų vaikučių sakmių knygelė. Vaikų darbai man teikia dvasios nušviesėjimą, malonumą, – kalbėjo A. Anulienė.
Audronei Anulienei premija skirta už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus.
Kaip sako pedagogė, skaitant kai kuriuos rašinius net ašara ištrykšta, verčia didžiuotis, kad mokinys išmoko savo jautrumą reikšti kūryboje.
Lietuvių kalbos mokytojai tenka sulaukti ir jau suaugusių auklėtinių žinučių, išgirsti gerą žodį ar prisiminimą iš kadaise vykusių pamokų.
Nors pedagogė save ir Briuselyje dirbančius kolegas iš Lietuvos juokais vadina tremtiniais, tačiau, anot jos, nesvarbu kur gyveni ar dirbi, – visur džiugina ir guodžia tie patys dalykai: dėmesys vienas kitam, kūryba ir bendrystė.
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymų projektams, kurie užtikrins šunų pagalbininkų pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, įtvirtinant asmenų su negalia teisę į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisę patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniu
Jei anksčiau alerginės reakcijos buvo retas reiškinys, dabar jos tampa kasdieniu iššūkiu vis didesnei visuomenės daliai. Ypač daug pacientų į gydytojus kreipiasi vasarą, kai ore padaugėja žolių ir piktžolių žiedadulkių, dirginančių kvėpavimo takus. Be to, pastebima, kad alergijos vis dažniau pasireiškia vaikystėje, o jų
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai. Interaktyvus vasaros darbų žemėlapis visiems pasiekia
Šiemet minimos iškilios Tauragės krašto kūrėjos, mokslininkės ir poetės Birutės Baltrušaitytės 85-osios gimimo metinės. Šia proga prasideda projektas „Laudacija Birutei Baltrušaitytei“, kurio tikslas – įamžinti šios asmenybės kūrybinį palikimą ir stiprinti Tauragės kultūrinį identit
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji, norėdami pailsėti nuo nuolatinės artimojo priežiūros ir slaugos, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Praeitais metais, nuo liepos 1 d. pasikeitus šios paslaugos teisiniam reguliavimui, laikino atokvėpio paslauga buvo suteikta 280 asmenų. Ši paslaug
Lygiai prieš dvejus metus Jurbarko pakraštyje, gražiame Mituvos upės slėnyje iškilmingai atidarytas vos 5 metrų gamtos stebėjimo bokštas. Problemų dėl jo saugumo kilo iškart po Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinto projekto „Kraštovaizdžio formavimas Jurbarko rajone“ pristatymo, o po penki
„Žaliasis pasaulis“: įsimintina vasaros stovykla ypatingiems vaikams Birželio 30 – liepos 4 dienomis Tauragės rajono ,,Karšuvos,, mokykloje vyko dieninė vasaros stovykla „Žaliasis pasaulis“, subūrusi 25 vaikus ir jaunuolius nuo 7 iki 20 metų, turinčius įvairių sunkių ir vidutinių negalių. Stovyklos programa buvo
Tarptautinio Tauragės džiazo festivalio lankytojus liepos 10 dieną stebins itin retas instrumentinis duetas. Geležinkelio stotyje gros akordeonininkė Girmantė Bubelytė ir gitaristas Mantas Ralas. Programoje – atlikėjų kūryba ir garsios romantinės komedijos „Amelija iš Monmarto“ melodijos. „Perfect Nemesis&ldq
2025 m. liepos 7 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad ūkininkai, prisijungę prie Mano VMI, jau gali išsiimti leidimus įsigyti lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių (žymėtų dyzelinių degalų). Šiais metais leidimai suformuoti 94 tūkst. ūkininkų. Ūkininkai, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus i