Asmeninio albumo nuotraukos
Kalbinant menine kalvyste užsiimantį tauragiškį Kęstutį Plyskaitį išryškėja ir puokštė kiek labiau nuo kalvystės amato nutolusių laisvalaikio užsiėmimų. Tampa aišku, kodėl klientas, dėl užsakymo Kęstučiui paskambinęs jau kiek vakarop, gali išgirsti žvarbiai pučiantį vėją – šis ypač gerai girdisi medžioklės bokštelyje. Medžiokle ir šaudymo sportu besidomintis tauragiškis pasakoja, kad būtent lavindamas šaudymo įgūdžius atrado Lietuvoje dar nedidelio susidomėjimo sulaukusį graižtvinių šovinių pertaisymą.
– Poreikis pertaisyti jau panaudotus šovinius kilo pradėjus užsiiminėti tolimojo bei snaiperinio šaudymo sportu. Snaiperinio arba kitaip precizinio šaudymo tikslas – pataikyti tiksliai ten, kur nori šaulys, nesvarbu, iš kokio atstumo ir kokiomis sąlygomis. O norint pasiekti precizinį taiklumą reikia ne tik įgūdžių ar taiklaus ginklo, bet ir tam tinkamo šovinio, kuris kiekvienam ginklui yra parenkamas individualiai. Galima įsigyti daugybę skirtingų rūšių, gamintojų ar svorio kulkų, važiuoti į šaudyklą ir bandymų būdu iššaunant po keletą šūvių skirtingais šoviniais rasti tokius, kurie pasiekia taikinį mažiausiai nutolę vienas nuo kito. Tačiau galima daryti ir daug paprasčiau – pasigaminti šovinį pačiam, – pasakojo Kęstutis.
Tauragiškio teigimu, šovinių pertaisymas suteikia galimybę pasigaminti pigesnių šovinių už parduodamus parduotuvėje. O svarbiausia – kartu įgyjama galimybė daugiau šaudyti bei tobulinti įgūdžius.
Kam išmesti, jei gali panaudoti ir vėl?
Kęstutis sako, kad norint pertaisyti šovinį reikia turėti jo sudedamųjų dalių, specialios įrangos ir žinių, kaip išgauti norimą rezultatą. Kiekvienas šovinys susideda iš tūtelės (arba gilzės), į kurią įstatoma kapsulė, reikalinga parakui padegti šūvio metu. Į tūtelę pilamas tam tikras kiekis parako ir įstatoma kulka, bendrai šie komponentai ir vadinami šoviniu. Būtent šovinio tūtelės gali būti naudojamos daug kartų.
– Tai lyg savotiškas ekologijos siekis. Kam išmesti, jei galima panaudoti vėl ir vėl? Po šūvio tūtelė išsiplečia, jos išmatavimai šiek tiek pasikeičia, ji prisitaiko prie to šautuvo šovinio lizdo, iš kurio buvo iššauta. Norint panaudoti ją antrą kartą tenka specialiu presu atstatyti jos pradinius parametrus – tūtelės performuojamos pagal reikiamus matmenis, išvalomos, įstatomos naujos kapsulės. Galiausiai supilamas parakas ir vėl specialiu prietaisu įsodinama norimo tipo ir svorio kulka,– dėstė šį procesą jau gerai žinantis vyras.
Asmeninio albumo nuotrauka
Atnaujinimo procesas reikalauja įsigilinimo į kiekvieną detalę, todėl vien įrangos ar šaudykloje paimtos panaudotos tūtelės nepakanka. Būtina tiksliai žinoti, ko norima iš kiekvieno šovinio. Jei šovinys bus naudojamas medžioklei, kulkos svoris, tipas ar deformavimosi savybės parenkamos pagal medžiojamo gyvūno tipą. Jei sportui – atsižvelgiama į tai, koks bus šūvio atstumas ir oro sąlygos. Šaulys turi žinoti, koks bus kulkos greitis, skrydžio trajektorija ir oro sąlygų poveikis. Nuo į tūtelę pilamo parako kiekio priklauso ir kulkos greitis, todėl norint išvengti šautuvo sprogimo ir jo keliamų sužalojimų būtina vadovautis parako gamintojų leidžiamuose kataloguose nurodytų normų. Pertaisydamas šovinius Kęstutis pradeda nuo mažesnių normų, šaudykloje atlieka bandomuosius šūvius ir specialiu prietaisu matuoja kulkos greitį. Taip nustato reikiamą parako normą ir kulkos įsodinimo gylį, kuris taip pat turi didelės įtakos ir šovinio taiklumui.
Kodėl Lietuvoje tai nepopuliaru?
Atrodo, informacijos – daugiau nei pakankamai. Vis dėlto Kęstutis sako, kad gauti reikiamą kiekį informacijos lietuvių kalba labai sunku, jos tiesiog trūksta. Negana to, Lietuvoje jaučiamas ir gamybai reikalingos įrangos bei šovinio komponentų trūkumas – didžiąją dalį tenka siųstis iš užsienio. Tik su leidimu ginklui parduodamus komponentus – kapsules ir paraką – galima įsigyti Vilniuje, tačiau Lietuvoje tėra keletas parduotuvių, siūlančių šias prekes.
– Užsienyje šovinių pertaisymu užsiima daugybė žmonių, ten tokie dalykai populiarūs. Ne tik Europoje, bet ir Rusijoje, Kanadoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose šovinių pertaisymu užsiima kone kiekvienas medžiotojas, jau nekalbant apie sportininkus. Deja, pas mus ir komponentų kainos perpus didesnės, ir įstatymai nelabai palankūs. Dideli reikalavimai parako laikymo sąlygoms ir riboti įsigijimo kiekiai gerokai apsunkina šį procesą, – apie iškylančius sunkumus kalbėjo vyras.
Šaudyklų šalyje – ne tiek jau ir daug
Šaudymo sporto mėgėjas sako, kad norintiems „pravėdinti“ galvą naujais vėjais ši sporto šaka tikrai patiks, tačiau keblumų atsiranda ir norint lavinti jai skirtus šaudymo įgūdžius.
– Užsiimti šaudymo sportu Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų. Nėra populiarinimo, trūksta šaudyklų. Tolimajam šaudymui reikalingi atstumai siekia nuo 500 metrų ir toliau, Lietuvoje, be kariškių naudojamų šaudyklų, turime tik vieną šaudyklą, kurios atstumas siekia kilometrą. Didžiojoje daugumoje šaudyklų atstumai tesiekia 100 metrų. Aišku, galima treniruotis ir iš tokio atstumo šaudant į mažus, 3 centimetrų taikinius. Toks taikinys, stovintis už 100 metrų, prilygsta 30 centimetrų taikiniui, stovinčiam už kilometro. Vis dėlto tik realiame atstume galima apskaičiuoti vėjo, kitas oro bei reljefo sąlygas. Taigi tai nėra tas pats. Gal todėl pas mus toks sportas ir nėra labai populiarus – juk ir negali būti kitaip, kai nėra tam sąlygų, – mintimis dalijosi Kęstutis.
Lavindamas tolimojo šaudymo įgūdžius tauragiškis važiuoja į vidutinio nuotolio 660 metrų ilgio šaudyklą už Šiaulių. Nors tauragiškiams ši šaudykla yra arčiausiai, kelionė ir treniruotės užtrunka ir visą dieną.
Džiugina rengiamų varžybų gausa
Kęstutis džiaugiasi, kad nors tinkamų šaudyklų šalyje ir nedaug, susiburti užsiimantys šaudymo sportu kviečiami gana dažnai. Į Širvintų rajone „Baltic Long Range“ šaudykloje organizuojamas tolimojo šaudymo varžybas dažniausiai galima nuvykti bent kartą per mėnesį. Varžybose yra keletas disciplinų – vienose šaudoma į popierinius taikinius, kitose – į metalinius gongus. O ir šaudymo padėtys įvairios: šaudoma ne tik gulint, bet ir stovint ant judančios platformos, atsiklaupus ar atsirėmus į įvairius daiktus – padangą, dviratį, kopėčias ar panašiai.
– Kartą pabandžius šis sportas užkabina, įtraukia ir nepaleidžia. Smagu, kai žinai, kad gali pataikyti į už kilometro esantį taikinį. O čia neužtenka vien tik taiklios akies. Reikia ir galvą pasukti įsimenant skirtingais atstumais išdėstytų taikinių pozicijas ar skaičiuojant kulkos trajektorijas. Svarbu nežioplinėti, juk laikas labai reikšmingas – kuo greičiau atlieki užduotis, tuo daugiau papildomų taškų gauni. Tai ir sportas, ir hobis viename, – apie mėgstamą veiklą kalbėjo Kęstutis.
Asmeninio albumo nuotraukos
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr