Kalba tauragiškiai

Pagirios po rinkimų arba sūris pelėkautuose

• Kovo 13, 2019

Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.

Matyt, kad valdančiųjų komunikacija turėjo spragų. O gal per garsių pagyrų supykdytas rinkėjas iš pernai išasfaltuotos Stoties gatvės, žingsniuodamas pagaliau vėl tvarkinga Meilės alėja, į rinkimų apylinkę neatėjo. O trečdalis tų, kurie atėjo, neįvertino nei statomo baseino, nei skaidrių konkursų į valstybinius postus, nei nemokamų atrakcionų vaikams, nei Gyčio Paškevičiaus dainų. Nepagalvojo apie užsienio investuotojų fabrikus, nei apie Prezidentės vizitą Tauragėje. Nesusigundė ir žadama sporto arena. Kodėl?

Komunikacijos specialistai ir psichologai kalba, kad sprendimas renkant valdžią dažniausiai būna nulemtas ne mąstymo, o emocijos. Akivaizdu, kad dalis rinkėjų pasimovė ant kabliuko, pasirinkdami asmenybę – solidaus stoto ir atsigręžti į kiekvieną tauragiškį žadantį veidą, tarsi feniksas iš pelenų prisikėlusį ir antro (ar n-tojo?) šanso politikoje prašantį kandidatą.

„Už pagarbą žmogui“, „Tauragiškių vardu“ kalbančiam mokslų daktarui, važinėjančiam prabangiu jaguaru, atsispirti sunku. Net jei jis, besipuikuodamas turtais, yra vienas iš dviejų mažiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokančių kandidatų į merus. Todėl greičiausiai rinkėjas tiesiog nepagalvojo, kad sekdamas paskui šūkį „atsinaujinusi komanda“, vis tik gaus visą senųjų mohikanų ir demagogų paketą: seną gerą markizą karabasą ir jo patarėją bei ginklanešę, meistriškai įvaldžiusią manipuliavimo jautriausiomis visuomenės grupėmis – neįgaliaisiais – meną, ir Ko. (Prisiminkime dirbtinai sukurptą „Bastilijos“ grindų ir neįgaliųjų šventės skandalą, kuomet pats Neįgaliųjų draugijos pirmininkas pripažino, kad į per visą Lietuvą nuskambėjusią istoriją buvo įtrauktas manipuliacijomis).

Rinkėjai nepagalvojo ir apie tai, kad „Tauragiškių vardu“ dabar kalbantis jų simpatija, būdamas vos trisdešimties jau buvo įtrauktas į tėvo machinacijas privatizuojant automobilių stovėjimo aikšteles su sovietinės nomenklatūros riteriais. Tas pats tėvas nė per žingsnį neatsitraukia nuo jo ir šiandien, rinkiminių reitingų sąraše kvėpuoja jam į nugarą. O giminystės ryšiai driekiasi per visą rajoną, kaip ir privatizuoti sklypai, aikštelės bei pastatai.

Pamodeliuokime, ką ši komanda gali pasiūlyti Tauragei. ABBA dainuoja „The winner takes it all“ (angl. „Laimėtojas pasiima viską“). Taigi, laimėtojai, kaip taisyklė, pasiima svarbiausią: miesto ūkvedžio – administracijos direktoriaus, ir greičiausiai dar keletą politinio pasitikėjimo komandos, kuri iš esmės formuos miesto ateities kryptį ir politiką, postų. Kas iš išrinkto sąrašo galėtų užimti šias svarbias pareigas ir dirbti miestui negailėdamas jėgų kas dieną ketverius metus? Gal absoliučiai jokios politinės patirties neturintis dabartinio administracijos direktoriaus bendrapavardis? (Tarp kitko, vienintelis, be kandidato į merus, išrinktas iš garsiai pozicionuoto partijos „jaunimo“). O gal šiltas vietas mėgstantis partijos pilkasis kardinolas, savo sugebėjimus jau įrodęs teismuose dėl Tauragės šilumos ūkio turto švaistymo ir šauniai „derindamas“ privačius ir viešuosius interesus? Yra apie ką pamąstyti.

Keturis mandatus rinkėjai atidavė nebepartiniams. Sekdami paskui jauną, bendruomenišką malonaus veido kandidatą į merus, kuriam lyg ir nieko neprikiši, balsus tauragiškiai patikėjo ir senam politikos vilkui, žadėjusiam į tą pačią upę nebebristi, ir sudegusio teatro artistui.

Sunku patikėti, kad tauragiškiai nori grįžti į laikus, kai Tauragė buvo vadinama švogerių kraštu, o norint dirbti valdišką darbą, reikėjo stoti į teisingą partiją. Greičiausiai žmonės balsavo už pokytį – norėjo nubausti dabartinę valdžią už klaidas, kurių tikrai buvo, nes ne šventieji puodus lipdo, o gal ir už aroganciją ar per didelį pasitikėjimą savimi. Tik ar nebus nusibaudę savęs ir Tauragės.

Tačiau dar yra antrasis mero rinkimų turas, kuris iš esmės viską nulems. Koalicinės svarstyklės šiuo metu stovi lygiai, trūksta tik vieno svarelio – mero, kuris jas nusvers. Todėl gerai pagalvokite, kam atiduoti balsą. O jei dar nebuvote ar neplanavote balsuoti kovo 17-ąją, būtinai ateikite.