Asmeninio archyvo nuotrauka
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.
Gyvenimas akimirksniu apsivertė aukštyn kojomis
Liepos mama Eglė pasakojo, kad apie onkologinę mergaitės ligą šeima sužinojo netikėtai – mat nebuvo jokių matomų ar nerimą keliančių požymių.
„Buvo eilinis penktadienis, 2021-ųjų rugsėjo 21 d. Tuomet dar ketverių Liepa buvo darželyje, o grįžusi namo šėliojo su tėčiu ir broliu. Visiems užmigus naktis buvo rami, jokių skundų ar ašarų. Tačiau nubudusi ryte ji jau pati nebepajėgė išlipti iš lovos, nes užėjo ūmus pilvo skausmas, – pasakojo mergaitės mama. – Su „greitąja“ išvažiavę į ligoninę tuomet dar nežinojome, koks ilgas kelias mūsų laukia.“
Po detalių tyrimų galiausiai Liepai buvo nustatyta ekstrarenalinė nefroblastoma – netipinio inkstų vėžio atvejis.
Pirmasis gydymas truko beveik metus, kol buvo pasiekta remisija. Tuomet praėjus vos daugiau nei mėnesiui situacija pasikartojo: dėl pilvo skausmų šeima vyko į Regioninę Mažeikių ligoninę, iš ten – į Šiaulius. Antrąjį kartą Eglė paprašė siuntimo į Kauno klinikas, kuriose gydėsi pirmąjį kartą. Ten nuvykus iškart buvo patvirtinta žinia – liga atsinaujino ir yra aptiktas naujas 10 centimetrų darinys.
Neeikvoja energijos tam, kas ne jų valioje
Liepos mama sakė, kad, pirmąjį kartą sužinojus, su kokiomis naujomis aplinkybėmis teks gyventi, iš pradžių ji su šeima priėmė faktą, kad baigtis gali būti visokia: „Tai yra tiesiog nenuspėjama, todėl privalėjome tai priimti. Tuomet priėmėme ir tai, kad dėl vaistų Liepa tikriausiai neteks plaukų, tačiau vėl – tam mes negalėjome padaryti jokios įtakos, tik tai priimti, – pasakojo ji. – Mes tiesiog priėmėme viską, kas atėjo su visu šiuo srautu. Neeikvojome energijos tam, kas buvo ne mūsų valioje, ir susitelkėme į tai, ką galėjome keisti, kurti, gerinti, stiprinti, kam padėti ir kuo pasitikėti.“
Eglės teigimu, vienas didžiausių išbandymų buvo paaiškinti ketverių metų dukrai, kas vyksta, padėti jaukintis ligoninės sienas, atrasti jose saugumą ir pasitikėjimą: „Kai Liepa man pirmą kartą uždavė klausimą, kodėl ji ligoninėje, man spontaniškai ir organiškai kilo mintis pasekti jai pasaką apie tai, kad jos pilvelyje apsigyveno augintinis. Jis atėjo, nes jam reikia daug dėmesio ir meilės, tačiau pilve jis likti negali. Todėl visos procedūros buvo atliekamos tam, kad mes tuo augintiniu rūpintumėmės ir galėtume jam surasti naujus namus.“
Liepos mama pažymėjo, kad niekada dukrai nesakydavo, kad ji yra ligonė – orientuodavosi tik į turimą augintinį pilve.
Net ir tuomet, kai mergaitė jausdavosi silpniau, mama koncentruodavosi į gero emocinio fono stiprinimą: „Skambindavomės su darželio draugais ir kartu darydavome įvairius darbelius, piešdavome, žaisdavome stalo žaidimus. Puošdavome savo palatą, jos duris, kabindavome Liepos darbelius ant sienų, o su specialistais, užsukančiais pas mus, visuomet tai aptardavome. Stengėmės sukurti kuo geresnę aplinką ir apsupti ją šypsenomis, kad ji ligoninėje jaustųsi kaip namuose.“
Gyvena kasdien su didžiuliu tikėjimu ir meile
Per visą šį laiką Liepai buvo atlikti du chemoterapiniai, du radioterapiniai, du chirurginiai gydymai ir kaulų čiulpų transplantacija.
„Procesai yra netrumpi ir reikalaujantys kantrybės, bet su teisingu polėkiu, pasitikėjimu medicinos personalu – viskas įveikiama lengviau“, – kalbėjo Eglė.
Šiuo metu mergaitė nesigydo, tačiau yra intensyviai prižiūrima specialistų, laukia remisijos patvirtinimo.
„Teisingiausia, manau, gyventi kasdien be lūkesčių ir su didžiuliu tikėjimu, džiaugiantis viskuo, su meile, neriant į nuotykius ir priimant viską, kas laukia. Per šį laikotarpį užaugo ne tik Liepa, bet mes visi – atsikratėme daug baimių, subrendome“, – sakė mergaitės mama, pridurdama, kad „ši diagnozė suteikia galimybes išmokti jausti save ir savo aplinką ir būti tik ten, kur jautiesi patogiai ir gerai“.
Psichologė: žmogus turi jausti, kad ligoninėje jis nėra vienas
Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologės N. Eimutienės, onkologinės ligos diagnozė visada sukelia daug nerimo, baimių, pasimetimo tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. „Geresnė paciento emocinė ir psichinė būsena bus tuomet, kai jis jaus, kad ligoje jis ne vienas, kad šalia yra žmonės, į kuriuos jis visada gali kreiptis ir paprašyti pagalbos“, – pažymėjo specialistė.
Kauno klinikų archyvo nuotrauka
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad labai dažnai artimieji bijo su ligoniu kalbėti apie jausmus: „Tai tarsi noras vienas kitą apsaugoti, neigiant problemą. Tačiau neišsakyti jausmai niekur nedingsta – jie dar labiau skatina tiek sergantįjį, tiek artimąjį užsisklęsti, jaustis vienišam, nesuprastam.“
Atvirai kalbantis su ligoniu ir artimųjų rate apie savo baimes ir lūkesčius galima sustiprinti tarpusavio ryšį bei rasti sprendimų ligos sukeltiems sunkumams spręsti.
N. Eimutienės teigimu, itin svarbu nepamiršti, kad sergantysis yra žmogus, o ne vien ligonis. „Sergantis žmogus nenori būti kitoks, kiekvienas nori grįžti į įprastinį gyvenimą. Todėl svarbu, kad bendravimas su juo ne visuomet būtų apie ligą. Rekomenduojama, kad kartu su artimaisiais ligonis užsiimtų nesudėtingais darbais, hobiais, širdžiai maloniais dalykais. Visada svarbu priminti ligoniui, kad jis svarbus ne už kažką, o dėl to, kad jis yra“, – sakė medicinos psichologė.
Užs. Nr. 95
Asmeninio archyvo nuotrauka
„Vos gimus dukrai mano ikšioliniai tikslai pradėjo atrodyti tokie mažareikšmiai. Dabar kiekviename žingsyje galvoju ne vien apie save, bet ir savo vaiką. Kas bus jei aš kažką ten pasakysiu vienaip, jei kažką padarysiu antraip, kaip jai tai atrodys? Aš net greičio viršyti nenoriu, pagalvoju, kas bus jeigu a&s
Gegužės 23-ąją Tauragės Pilies kiemelyje rinkosi džiazo, bliuzo ir meno mylėtojai. Tauragėje vienuoliktą kartą pradėtas Tauragės džiazo festivalis. Koncertavo Adeama Walkowiak & Latvian Blues Band (Jungtinė Karalystė – Latvija). Koncerto metu vyko gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“, kuriame dalyvavo s
Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Tauragės ir Šiaulių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai siekia, kad šie pol
Trečiadienį Vyriausybės priimtu sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas. Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus d
Gana vėsų ketvirtadienio vakarą tauragiškiai susitiko su Ella Fitzgerald, tiksliau ją įkūnijusia atlikėja Laura Budreckyte ir Kauno bigbendu. Bendra pasirodymo atmosfera ir instrumentų kuriamas ritmas nukėlė į įsivaizduojamus tarpukario salonus, „barelhausus“, kuriuose kompaniją, linksmybes ir muziką mėgstantys amerikiečiai vijo
Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Pakaks kartą per metus pateikti „Sodrai" dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje. Kas keičiasi?
Tauragės miesto gyventojų ir sporto entuziastų pamėgtame Vytauto stadione prasidėjo ilgai laukti pokyčiai. Jau pradėta lieti moderni bėgimo takų danga bei paruoštos vietos, kur bus pastatyti profesionalūs lauko treniruokliai bei speciali OCR (angl. Obstacle Course Racing) trasa. Svarbu tai, kad stadionas bus visą laiką atviras, todėl
Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, pasikeiskite langų tarpines. Kodėl reikia keisti langų tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Langų tarpinės dažniausiai susidėvi nuo sezonų kaitos, laiko, šalčio ir karščio. Jos tampa neefektyvios ir ima p
Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai kviečiame į neeilinį įvykį Vilkyškiuose!Šį sekmadienį atveriame plačiai duris tarptautiniam vargonų muzikos festivaliui "VARGONŲ MUZIKA VILKYŠKIUOSE - 2025" Labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad po dvejus metus trukusios kapitalinės Paul Ott vargonų renovacijos, tradiciniu tapusio, tarp
Šį ketvirtadienį Kauno bigbendas kviečia į aristokratišką pasimatymą su Ella Jane Fitzgerald ir džiazo atlikėja Laura Budreckyte. Nors abi džiazo dainininkes skiria šimtmetis, bet kai kas jas suartina. Tai – saviti šių atlikėjų tembrai, jų dėmesys ir jautrumas atliekamam turiniui, platūs diapazonai, balsų &sc
Šiandien, 2025 m. gegužės 28 d., apie 7.15 val. iš namų, Pagėgių sav., Rukų k., išėjo ir negrįžo Erikas Poška, gim. 2010 m. Su nepilnamečiu susisiekti nėra galimybės, jo buvimo vieta nėra žinoma. Vaikinas smulkaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsiai rusvų, garbanotų plaukų, vilkėjo šviesios spalvos džinsines
Pašnekovas - Algridas Petraitis, Tauragės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas muzikos ugdymui. Pokalbio tema – mokinių priėmimas į meno mokyklą. https://open.spotify.com/episode/3ZzgXkmxAxkjoLfEifjhZB Baigiantis mokslo metams, mokytojai mąsto apie naujuosius mokslo metus, todėl gabumų patikrinimas (ne egzaminai!) birželio 3-4 d.