Aktualijos

Nutarta: miestas nori susigrąžinti puošniausią pastatą Tauragėje

• Margarita RIMKUTĖ
• Gruodžio 19, 2024

Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priimti rajono taryba. Tiesa, džiaugtis dar anksti.

Dar vyks skaičiavimai

Trečiadienį taryba nusprendė: pirks, o specialiai tam suburta komisija svarstys ar teikti siūlymą tarybai ką ir už kiek pirkti, jeigu sudarytai komisijai bus tinkama kaina, o sprendimą pirkti – priims taryba visus „už“ ir „prieš“ ir „už kiek“. Ir nors tai dar tik ilgai truksiančių formalumų pradžia, mintis jog kažkada mėgstamų skaitinių ieškosime tarpukariu alsuojančių sienų vėsumoje, žavi ne vieną.

Ar Tauragės rajono savivaldybė turėtų iš privataus asmens pirkti Tauragės banko rūmų pastatą meras Dovydas Kaminskas savo feisbuko paskyroje klausė praėjusį mėnesį. Ši publikacija sulaukė virš dviejų šimtų komentarų. Komentatoriai džiūgavo dėl minties, kad pastatas galėtų atsidurti valdiškose rankose su tikslu jame įkurdinti B. Baltrušaitytės biblioteką.

– Apie 2020 metus imta kalbėti apie papildomų, arba kitokių, šiuolaikiškų, erdvių poreikį, – apie tai, kaip kilo idėja įsigyti Lietuvos bank rūmus „Tauragės žinioms“ pasakojo meras. – Tada (2020 m.) buvo projektuojamas priestatas dabartinei bibliotekai. Pastate turėjo atsirasti apie pora šimtų kvadratinių metrų patalpos, kurios erdvės trūkumo problemos neišspręstų. O kai pradėjome skaičiuoti, kiek toks priestatas kainuotų, paaiškėjo didelės sumos, dalį lėšų galėjome skirti iš Europos Sąjungos finansavimo priemonių, todėl minties atsisakėme. Viešumoje kaip tik pasirodė skelbimas, jog parduodamas Lietuvos banko pastatas. Tada dar su a. a. Meilute Parnarauskiene pakalbėjome, kad gal būt jis galėtų būti bibliotekai tinkamos erdvės. Pastatas yra paveldas ir būtų gaila neišnaudoti jo potencialo.

„mini nacionalinė biblioteka“

Žinią, jog taryboje vyksta svarstymai dėl galimybės pirkti pastatą bibliotekininkų bendruomenė pasitinka džiugiai. Kaip sako B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos naujoji vadovė Žaneta Maziliauskienė, tarp darbuotojų juokaujama, jog „tapsime mini Nacionaline biblioteka“, mat Lietuvos banko rūmų kolonos primena Vilniuje esančios Lietuvos nacionalinės bibliotekos architektūrą.

Bibliotekos dabartinės erdvės nebeatitinka augančios ir savo funkcijas plečiančios įstaigos poreikių: renginiai organizuojami skaitykloje, kaskart reikia perstatyti baldus. Taip pat jau daugel metų norima į tas pačias patalpas „priglausti“ ir šiuo metu Tauragės pilyje esantį vaikų literatūros skyrių.

– Skaitytojų aptarnavimo erdvės: tiek informacijos skyrius, tiek kraštotyros fondai ir vaikų literatūros skyrius, abonementas galėtų būti įrengti pirmame pastato aukšte nes gyventojams patogiau. Taip būtų patogiau ir žmonėms su negalia. Antrame aukšte būtų tie skyriai, kurie mažiau matomi gyventojams: ten vyktų dokumentų komplektavimas, įsikurtų administracija, metodikos skyriai, – pasakojo Ž. Maziliauskienė.

Na labiausiai vaizduotę žadina galimybė banko vidiniame kieme vasarai įrengti lauko skaityklą. Tokią bibliotekininkės įrengia ir prie dabartinės bibliotekos, bet kas kart vakarui atėjus tenka sunešt baldus, to nebereikėtų turint uždarą kiemą.

Kiek kainuotų?

Lietuvos banko erdvių potencialu džiaugiasi ne tik bibliotekininkai, rankomis trina ir kultūros bei meno atstovai: mistiškose, šviesų ir garso žaismui itin jautriose patalpose būtų rengiamos šiuolaikinio meno iniciatyvos. Už kiek daugiau nei dešimtmečio pastatui bus šimtas metų, statytas jis tarpukariu, jo istorija ir galimybė prie jos prisiliesti puoselėjant erdves itin svarbi ir vietos kraštotyrininkams bei istorikams.

Kiek pastatą galima keisti ir pritaikyti bibliotekai tartasi su Kultūros paveldo tarnyba. Išsakyti pastebėjimai, jog nebūtų galima keisti tik pastato išorės. Tokių reikalavimų nėra vidaus patalpoms, erdves pagal poreikį galima didinti ar mažinti jei pagrindinės, statinį laikančios konstrukcijos, lieka nepakitusios.

Ar nebūtų paprasčiau ( gal ir pigiau) tiesiog pastatyti naują bibliotekos pastatą? Pasak D. Kaminsko naujo, apie 3-4 tūkst. kvadratinių metrų pastato kaina siektų apie 7-8 milijonus eurų, į šią kainą dar reikėtų paskaičiuoti ir sklypo kainą, plius bibliotekai itin svarbi vieta.

– Antra vertus turėtume kalbėti ne tik apie naują statybą bibliotekai, bet ir poreikį išsaugoti esamą paveldą. Tai tokia savivaldybės atsakomybės išraiška. Verslas ten nenorėtų keltis, nes tokių didelių erdvių jiems nereikia: nei pirkti, nei nomuotis. Pastatas kalba apie tarpukarinę architektūrą – mieste tokių pastatų turime vos keletą. Be to matome galimybę per paveldo pritaikymo programas iš Kultūros ministerijos gauti apie 50-ies procentų finansavimą, – sakė meras.

Kiek galėtų kainuoti Lietuvos banko rūmai, meras spėlioti nesiryžta, kai skelbimas prieš porą metų pasirodė viešumoje jo savininkas prašė 1,2 milijonus eurų.

Kokie procesai šiuo metu vyksta taryboje?

– Pirmiausia taryba pritaria pirkti pastatą neskelbiamų derybų būdu. Tuo pat metu vyksta vertinimas, sudaroma komisija, kuri su tuo vertinimu ir pardavėju derina kainą, atsiskaitymo sąlygas. Jeigu surandamas sprendimas, kuris atrodo geras, logiškas ir tinkamas, tada su tuo sprendimo projektu vėl einama į tarybą ir taryba pritaria arba nepritaria įsigijimui. Jei taryba pritaria, tada lieka tik notariniai veiksmai, – paaiškino meras.

Pasak jo, visos procedūros gali trukti 2-3 metus.

„Tauragei pernelyg puošnūs“

Kokia pastato istorinė vertė?

Tarpukariu statytą pastatą projektavo Arnas Funkas (jo darbas – Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune) padedamas Mykolo Songailos, anuomet nuolatinio Lietuvos banko pastatų architekto. Kaip teigia meras, kultūros paveldo prasme Lietuvos banko rūmai yra vienas vertingiausių statinių Tauragėje, gal net antri po Tauragės pilies.

Internetiniame puslapyje „pinigumuziejus.lt“ aprašomos banko statybos, šypseną kelia tai, kad bankas buvo laikomas pernelyg puošniu:

„Rūmų statyba sulaukė ir kritikos. 1935 m. lapkričio 10 d. vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius, apžiūrėjęs statomus Tauragės skyriaus rūmus, parengė raportą vidaus reikalų ministrui. Jis rašė: „rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus.“ Siūlyta projektą taisyti, nes, pasak inspektoriaus „ Jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos banko namai provincijoje statomi per daug prabangiai. Bet lig šiol banko statybos politika nesikeičia. Šis Tauragės bankas bus bene puošniausias už visus kitus provincijos bankus “.