Kultūra

Pašnekovės asmeninio albumo nuotr.

„Nuostabūs dalykai nutinka, kai nustoji bijoti“

• Emilija GEDGAUDAITĖ
• Liepos 2, 2025

Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupina drąsos, darbo ir jautrumo – yra Sandros profesinė kelionė, kurią ji pradėjo iš meilės muzikai ir vieno netikėto konkurso.

Nuo vaikiškų melodijų iki didžiosios scenos atradimo

Muzika S. Lebrikaitės gyvenime skambėjo nuo pat mažens: ji augo niūniuodama melodijas, dainuodama namuose, mokykloje ir giedodama Upynos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje.

„Visuomet, kiek save prisimenu, dainuodavau, giedojau bažnyčioje“, – sako Sandra.

Tačiau kai reikėjo pradėti galvoti, kokį profesinį kelią rinktis, jai neatrodė, jog juo gali tapti muzika. Sandra rimtai svarstė apie psichologijos studijas, nes, kaip pati sako, muzikantės karjera tuomet atrodė nepasiekiama. Lūžio tašku tapo dainavimo mokytojos Laimos Petkuvienės pasiūlymas dalyvauti „Dainų dainelės“ konkurse. Iki tol Sandra dainuodavo tik ansambliuose, bet tąsyk ryžosi pirmą kartą pasirodyti kaip solistė.

„Pradėjome ruoštis konkursui, kai iki atrankų tebuvo likusios vos kelios savaitės, todėl tikrai daug nesitikėjome. Bet nutiko nuostabus dalykas – tapau laureate“, – prisimena solistė.

Tai buvo momentas, kai pirmą kartą patikėjo, jog visgi įmanoma įgyvendinti svajonę tapti dainininke.

Ir nors iš pradžių, pasirinkusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji tikina negalvojusi apie operos solistės karjerą, tačiau kuo toliau, tuo labiau ši sritis ją ėmė žavėti: „Kai pradėjau studijuoti klasikinį dainavimą, supratau, kiek ten subtilybių – tas sudėtingumas mane ypatingai sužavėjo, todėl ir pasilikau šiame kelyje“.

Šeimos palaikymas ir profesinė branda

Kalbėdama apie savo sėkmės istoriją, Sandra prisimena ir artimųjų palaikymą, kuris darė didelę įtaką jos karjerai.

„Mano mama iš Upynos į Šilalę tris kartus per savaitę, visus septynis metus vežiodavo mane į Meno mokyklą, darė viską, kad aš nepamesčiau dainavimo, todėl ir įstojusi studijuoti negalėjau jos nuvilti“, – su nuoširdžia padėka prisimena Sandra.

Kone prieš dešimtmetį baigusi bakalauro ir magistro studijas, S. Lebrikaitė iki šiol nuolat tobulinasi meistriškumo kursuose, o dainavimo pamokos tapo kasdienybe net ir dabar.

Kaip yra sakiusi projekto „NeSustojusi kultūra“ rengėjams, Sandra yra stažavusis pas vokalo pedagogus docentę Birutę Sodaitytę, profesorius Derek Barnes ir Sigutę Stonytę ir kt. Dar studijų metais jauna artistė buvo kviečiame dainuoti festyvalyje „Operetė Kauno Pilyje “, 2014 m. pirmą kartą Baltijos šalyse atliko Johan de Meij simfonijos vokalo partiją, o baigusi studijas buvo pakviesta kurti vaidmenis Panevėžio muzikiniame teatre (Valensijena F. Lehar operetėje „Linksmoji Našlė“, Pepi J. Strauss „Vienos Kraujas“, Marija R. Rodgers „Muzikos garsai“), ryškius vaidmenis sukūrė spektakliuose „Ar Amerika pirtyje?“ ir roko operoje „Priesaika“.

Apie talentą Sandra kalba atvirai ir pragmatiškai: „Manau, kad talentas sudaro vos kelis procentus. Ir talentu vadinu natūraliai įgimtą muzikalumą, jautrumą, muzikinę klausą ir muzikos jutimą, o visa kita yra nuoseklus ir atkaklus darbas. Užsispyrimas, atsakomybė ir kantrybė yra svarbiausi dalykai“.

Akivaizdu, jog būtent šios savybės klasikinės operos, estrados kūrinių, kamerinės muzikos ir kitų muzikinių žanrų kūrinių atlikėjai padėjo pasiekti profesinių aukštumų, ji jau gali didžiuotis net keliais išleistais singlais – „Namai“, „Energy“, „Geriau kartu“, koncertais su orkestrais ir pan.

Karjera be sienų: nuo Afrikos iki Čikagos

Būtent atkaklus darbas atvėrė solistei duris ir į pasaulio scenas. Sandra kartu su vyru, LRT televizijos laidų vedėju Ignu Andriukevičium metams buvo išvykę į Afriką, Ruandą. Ir nors išvykdama ji tikina nežinojusi, kaip ten seksis užsiimti muzikine veikla, tačiau ji sugebėjo ir ten surengti savo koncertų – susipažinusi su vienu geriausių Ruandos reperiu, taip pat su soliste iš JAV, ji surengė ne vieną koncertą, svečiavosi net Pietų Korėjoje.

„Man uždainavus jų liaudies dainą, visa minia dainavo kartu su manimi – tas jausmas buvo nepakartojamas“, – pasakoja Sandra.

Tarp ryškių karjeros momentų ji išskiria ir miuziklą „Lituanica“ Čikagoje.

„Kadangi esu gimusi šalia Stasio Girėno gimtinės, tad man tai buvo labai prasminga – dainuoti apie savo krašto didvyrį Amerikoje“, – prisimena solistė.

Pamokos, nesėkmės ir drąsa eiti pirmyn

Net ir geriausiai pasiruošusiems pasitaiko nesėkmių, tačiau Sandra problemines situacijas mato kaip pamokas, dėl kurių nusivilti neverta.

„Kartais pasirodymas nepavyksta taip, kaip norėtum, nors jam skiri daug laiko ir pastangų. Tačiau stengiuosi į tai žiūrėti ramiai, tuo labiau, jog meno pasaulyje mažai tobulumo, ir tai reikia priimti“, – sako S. Lebrikaitė.

Vis dėlto kartais matyti nesėkmes kaip pamokas būna sudėtinga. Bet tokiais momentais, kai, atrodo, visai nebėra jėgų, Sandra sako prisimenanti artimuosius, kurie visada skatino nemesti muzikinės karjeros.

„Esu labai jautrus žmogus ir tikrai yra buvę momentų, kai norėjosi viską mesti – bet tada paskambinu draugei, mamai ar sesei, pasikalbam, ir viskas stoja į vietas. Kai žinai, jog esi mylimas, yra daug lengviau tikėti savimi“, – neabejoja operos solistė.

Tiems, kurie svajoja apie muzikos kelią, bet neturi aiškaus plano, Sandra siūlo nebijoti – pirmiausia išbandyti savo muzikines galimybes studijose, nes taip lengviau nuspręsti, ar muzikinė karjera yra tikrasis pašaukimas, taip pat labai svarbu lankytis koncertuose ir domėtis pasirinkta sritimi, nes dabar galimybių yra begalė.

„Pirmiausia patarčiau įstoti studijuoti, o jau per pirmus metus viskas pasidaro labai aišku. Mano pirmame studijų kurse vien dainininkų buvome 17, bet studijas baigėme tik šeši“, – sako solistė.

Ir, aišku, norint ko nors pasiekti, būtina svajoti, kelti sau tikslus. Ir prisipažįsta, jog jai pačiai labai patinka svajoti, o jos svajonių vaidmuo – Violeta G. Verdi operoje ,,Traviata” – kūrinys, kurį išgirdus, ir gimė meilė operos žanrui.
„Aš manau, kad nuostabūs dalykai nutinka, kai nustoji bijoti gyventi. Todėl visiems linkiu mėgautis gyvenimu, siekti savo svajonių“, – sako solistė.

„Šilalės artojas“