Aktualijos

Autorės nuotrauka 

Nuo 2024-ųjų maisto atliekas privalu surinkti atskirai: kaip mūsų regionas tam pasirengęs?

• Birutė SLAVINSKIENĖ
• Prieš 3 valandas

Nuo 2024-ųjų Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, laukia atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Gyventojai turės jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su kitų rūšių atliekomis. Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos daugeliu atvejų yra renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Seimo tyrimų skyriaus atlikta apklausa rodo, kad dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu ir planuoja pradėti 2024 m., vis dėlto ne visos savivaldybės pokyčiams yra tinkamai pasiruošusios. Kaip pasiruošusi Tauragė? Apie tai papasakojo Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRAC) direktoriaus pavaduotoja Rimantė Gailienė.

Kaip veiks?

Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komitete Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė pristatė, kaip Lietuvoje veiks atskiras maisto atliekų surinkimas.

„Pažymėtina, kad nemažai Lietuvos savivaldybių jau ne vienus metus atskirai renka biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas (žaliąsias atliekas), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo, taigi, esminis pokytis nuo 2024 m. iš esmės yra maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių. Norint pilnai išpildyti paslaugą, reikia kalbėti apie augalinės ir gyvūninės kilmės maisto ir virtuvės atliekų surinkimą“, – teigė specialistė.

Biologinės atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, taip pat panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas.

Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.

Savivaldybių funkcija

A. Griškonytė pabrėžia, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje ES valstybių narių, pavyzdžiui, Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt., komunalinių atliekų, kurioms priklauso ir maisto atliekos, tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.

„Lietuvos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymą organizuoja regioniniu principu, t. y. savivaldybės yra įsteigusios regioninius atliekų tvarkymo centrus, kuriems pavesta vykdyti šią funkciją. Regioniniu principu, su tam tikromis išlygomis, bus vykdomas ir atskiras maisto bei virtuvės atliekų surinkimas“, – įvardijo ji.

Anot specialistės, po 2023 m. rugpjūtį–rugsėjį LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktos visų savivaldybių apklausos paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu planuoja pradėti 2024 m., kaip ir įpareigoja ES.

Konteinerinė sistema arba maišai

Pasak A. Griškonytės, daugelis savivaldybių šios rūšies atliekoms surinkti renkasi konteinerines sistemas, išskyrus 7 Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus r. Elektrėnų bei Vilniaus m., kurios prioritetą teikia maisto ir virtuvės atliekų rinkimui maišais.

Kai kuriose įvardytose savivaldybėse dar nėra galutinio sprendimo, kaip bus renkamos atliekos, tačiau prioritetas numatomas rinkimui maišais. Nuo 2027 m. galbūt bus pereinama prie konteinerinės sistemos, arba bus taikomas kombinuotas būdas.

Pasiruošusios ne visos

Specialistė pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Alytaus regiono savivaldybėse (Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Lazdijų r., Prienų r. ir Varėnos r.) atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių, pasitelkiant konteinerinę sistemą, yra pilnai įgyvendinamas jau nuo 2018 m.

Vis dėlto savivaldybių apklausa taip pat rodo, kad yra savivaldybių, kurios nėra priėmusios galutinių sprendimų, nepasirinkusios būdo tokioms atliekoms rinkti, neįvykdžiusios pirkimų, būtinų pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad tiek įrengiant infrastruktūrą, reikalingą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, tiek pasinaudojant galimybe gauti paramą – pasigendama aktyvesnio valdžios institucijų vaidmens.

Tauragės regiono savivaldybės (Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r., Pagėgių) iš esmės yra parengusios infrastruktūrą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, pasitelkdamos konteinerinę sistemą. Vis dėlto augalinės kilmės maisto atliekos bus renkamos su žaliosiomis atliekomis, nes Tauragės RATC kol kas neturi galimybių/neplanuoja perdirbti gyvūninės kilmės maisto atliekų.

Intensyviai ruošiasi

Pasak Rimantės Gailienės, TRATC direktoriaus pavaduotojos. Tauragės regione maisto/virtuvės atliekos bus rūšiuojamos ir surenkamos atskirai iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių miestų gyventojų. Priimtas sprendimas rinkti tik augalinės kilmės maisto/virtuvės atliekas ir apdoroti jas kartu su žaliosiomis sodo ar daržo atliekomis.

R. Gailienė papasakojo, kad TRATC intensyviai ruošiasi naujos veiklos startui: su vežėjais derinami atliekų surinkimo grafikai, informuojami gyventojai, vykdomas oranžinių maišelių pirkimas, ruošiamasi jų dalijimui daugiabučių gyventojams. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne baigiamos pastato, kuriame bus apdorojamos atskirai surinktos MVA, statybos. Jau yra įsigyta šių atliekų apdorojimo procesui būtina technika: smulkintuvas, sijotuvas, komposto kaupų uždengiamojo audinio vyniotuvas.

Pasak jos, individualių namų gyventojams žaliųjų atliekų rūšiavimas nėra naujiena – ši paslauga pradėta dar 2012 metais. Ne vienerius metus gyventojai į savo žaliųjų atliekų konteinerius galėjo šalinti ir augalinės kilmės maisto atliekas, t.y. vaisių ir daržovių liekanas, žieves, lupenas, kavos ir arbatos tirščius. Dabar belieka priminti, kad į žaliųjų atliekų konteinerį reikia išmesti ir maisto/virtuvės atliekas. Pažymėtina, kad šių atliekų surinkimas bus vykdomas ir žiemos mėnesiais, t.y. ištisus metus. Planuojama, kad žaliųjų konteinerių išvežimas žiemos laikotarpiu bus vykdomas vieną kartą per mėnesį, likusiu laiku, kaip ir iki šiol – du kartus per mėnesį.

„Labiausiai ši naujovė palies daugiabučių namų gyventojus, nes iki šiol nebuvo reikalavimo rūšiuoti maisto/virtuvės atliekas. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro akcininkai nusprendė, kad maisto/virtuvės atliekos iš daugiabučių namų gyventojų bus renkamos oranžinės spalvos maišeliais metant juos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius (iki tol, kol bus įrengti antžeminiai arba požeminiai konteineriai, skirti biologinėms atliekoms surinkti). Tikimasi, kad toks MVA surinkimo būdas bus tarsi pereinamasis laikotarpis, per kurį daugiabučių gyventojai susiformuos teisingus MVA rūšiavimo įgūdžius. Iš daugiabučių surinkto ir į rūšiavimo liniją pristatyto mišrių komunalinių atliekų srauto bus išrenkami oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis ir pervežami tvarkymui į MVA apdorojimo pastatą.

Ši nauja veikla pareikalaus papildomų atliekų tvarkymo sąnaudų, tačiau reikšmingos įtakos rinkliavos mokesčio didėjimui neturės, kadangi Tauragės regione iš dalies jau buvo vykdoma. Atskirai ar papildomai už MVA tvarkymą gyventojams mokėti nereikės“, – teigia R. Gailienė.