Tauragėje gimusio Lietuvos teatro ir kino aktoriaus, knygų autoriaus Juozo Gaižausko miesto gatvėse kraštiečiai kasdien nesutinka – meno kūrėjas jau 35-erius metus gyvena sostinėje. Šiandien aktorių galima pamatyti teatre, lietuviškuose filmuose ar serialuose, paklausyti jo kuriamų dainų, įgarsintų filmų, audioknygų ar paskaityti jo paties kurtose knygose išspausdintas mintis. Teatras, muzikavimas ir knygų rašymas aktoriui mylimiausi, o naujausią knygą – „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ jis išleido šių metų pradžioje.
Į teatrą ruošiantis eiti žiūrėti spektaklio neretai kyla klausimas – ką gi aktorius galvoja prieš lipdamas į sceną? Kaip pavyksta nuvyti šalin jaudulį ir įsijausti į vaidmenį? Aktorius Juozas Gaižauskas sako, kad neretai nuo nuotaikos priklauso ir visas spektaklis, o nuotaikų kaskart esama gana įvairių.
– Diena dienai nelygu. Ypač tai jaučiasi, kai vaidini monospektaklį. Koks esi tą akimirką, toks ir spektaklis būna. Kartais daugiau liūdesio, kartais svajingumo, kartais – juoko ar ašarų. Bet ką jaučia aktorius prieš spektaklį, kitiems paaiškinti sudėtinga. Artimiausias jausmas –,,čia ir dabar“, – galvodamas apie vieną mieliausių veiklų, kalbėjo aktorius.
O jei paties spektaklio metu išvysite trumpą aktoriaus J. Gaižausko žvilgsnį aukštyn – galite numanyti, kad į personažo vaidmenį įsijautusio aktoriaus akys ieško to, kas realiame gyvenime turi prasmę. Galbūt netyčia rasdamas tinkamą akimirką, o galbūt sekdamas scenarijų aktorius, vaidindamas mažesnio miestelio kultūros centro scenoje, visuomet trumpam pakelia žvilgsnį į viršų ir ten ieško su paukščiais besikalbančio berniuko. Tas berniukas – tai pats Juozas, paauglystėje gaisrinės kopėčiomis kabarodavęsis ant Tauragės kultūros namų stogo. Ant stogo kartais tupėdavo ir balandžių, šie mažajam Juozui palaikydavo kompaniją stebint apačioje vykstančius koncertus ir spektaklius. Paukščiai net turėdavę vardus, tad mamos vėliau paklaustas, su kokiais draugais jos sūnus leido laiką, jis vis tiek būtų turėjęs atsakymą. Dabar aktorius ir pats norėtų tokį berniuką išvysti savo spektaklio metu, o tuomet nusišypsotų ir pamerktų jam akį.
Pokalbis su Vytautu Mačerniu
Šią istoriją apie su balandžiais stebimus Kultūros namų renginius galima rasti ant naujausios Juozo Gaižausko knygos viršelio. „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ – tai jau trečioji autoriaus knyga, kurią jis apibūdina kaip pokalbį su poetu Vytautu Mačernio tarp šiapus ir anapus.
– Čia sudėti visi jo eilėraščiai ir mudviejų pokalbiai, kur neretai ir eiliuoju Mačernio lūpomis. Ko tik nerasi šioje knygoje: ir gitaros akordų virš jo eilėraščio, ir mano apsakymų. Bet labiausiai norėjosi, kad būtų galima išvysti, koks gilus ir laikui nepavaldus yra šis poetas ir jo poezija. Kai knyga su praėjusio amžiaus poeto eilėraščiais atsiduria skaitomiausių grožinės literatūros knygų topuose – manau, kad tuomet poetas iš anapus mums šypsosi. Tuomet šypsausi ir aš, – kalbėjo trečiąją knygą išleidęs autorius.
J. Gaižauskas sako, kad poetas Vytautas Mačernis buvo jaunas, gilus, talentingas, bet anaiptol ne tobulas vaikėzas, netikėtai žuvęs „pakrikštytas“ klasiku. Netobulumas, autoriaus teigimu, labiausiai sieja jį ir lietuvių poetą.
Pirmoji knyga – prieš keletą metų
Šių metų sausį pristatęs naują knygą autorius yra išleidęs ir du romanus – „Dievas su šlepetėmis“ ir „Tigras, glostantis pėdas“. Pirmąjį J. Gaižauskas parašė po 800 kilometrų piligriminės kelionės Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje.
– Nemanau, kad kelionės metu pažinau kitokį save. Ėjau kelią dėl kitų priežasčių, jos asmeninės ir labiau religinės. O su savimi pažindinuosi kasdien, kantriai ir neišvengiamai. Tikiuosi, kad dar daug ko apie save nežinau ir turėsiu progų sužinoti. Kiek ir kaip pasikeičiau po kelionės – spręsti ne man, tačiau atėjo suvokimas apie tai, kiek nedaug žmogui reikia, – svarstė knygų autorius.
Pirmoji J. Gaižausko knyga išleista dar visai neseniai – 2020-aisiais. Vyras teigia, kad pats knygos rašymas jau yra galutinis procesas – iki tol galvoje sukasi begalė knygos puslapiams skirtų minčių. Kada ateina laikas rašyti knygą? Autorius sako, kad supranta labai paprastai – pradėdamas rašyti, nes kol gali to išvengti – nerašo.
J. Gaižauskas pasakoja, kad yra keletas žmonių, kurie visada pirmieji perskaito knygos rankraštį ar net atskiras jo dalis. Tai šeima ir pora artimiausių draugų, kurių nuomonę vyras vertina. Žmona Agnė ir dukra Gabrielė lengvai pasako ir aštresnių pastabų, jei tokių yra. Visgi, perduodamas asmenines mintis skaitytojams, autorius supranta, kad dėl savo atviravimo yra labai pažeidžiamas.
– Toks jau tas rašymas. Tave tiesiog gali sudaužyti kaip obuolį, bet kažkodėl atsiduri skaitomiausių knygų viršūnėje, o tiražai yra kartojami, – mėgstamos veiklos ypatumais dalijosi kraštietis.
Kolegoms – gražiausias miestas
Nemažai kūrybinių veiklų skaičiuojantis J. Gaižauskas aktyvus buvo ir vaikystėje. Tauragės muzikos mokykloje baigęs fortepijono specialybę jaunuolis save atrado ne tik meno bei muzikos srityje, bet ir užsiimdamas sportu.
– Kartais gyvenimas apdovanoja įvairiomis dovanomis, o jaunam žmogui ne taip lengva suprasti ir pasirinkti, kuri iš jų tikrai tavo. Esu kairiarankis, patiko žaisti ir rankinį, ir badmintoną, ir groti fortepijonu, bet šiandien esu aktorius. O mano dabartiniame darbe praverčia visi vaikystėje įgyti įgūdžiai, – pasakojo J. Gaižauskas.
Prisimindamas vaikystę vyras džiaugiasi, kad Tauragėje buvo ir yra nuostabių mokytojų, kurie nuolat išugdo neįtikėtinų žmonių. Visgi aktorius dar paauglystėje suvokė, kad norėdamas daryti tai, kuo užsiima dabar, turės keliauti į Vilnių. Šiandien Juozas mielai atvažiuoja į Tauragę aplankyti draugų, vaidinti spektaklių, koncertuoti ar pristatyti knygų.
– Visada pasidžiaugiu, kad miestas gražus, klestintis, jame pilna besišypsančių žmonių. Atvažiuojame čia su „Domino“ teatru, bent keletą kartų buvau Tauragės bibliotekoje su knygos pristatymais, vesdamas renginį ir koncertuodamas. Atvažiuoju ir šiaip, aplankau draugus. Čia dar gyvena brolis, čia palaidoti tėvai. Paskutinį kartą buvau sausio pradžioje. Vasarą apėjau prie Zumpės tvenkinio įsikūrusį Kartų parką – kiek ten visko pridaryta! Smagu, – džiaugsmo neslepia tauragiškis aktorius.
J. Gaižauskas prisimena vaikystėje daug laiko praleisdavęs bibliotekos fonotekoje, pilies kiemelyje ar vasaros estradoje. Šiandien sugrįžusį į gimtąjį kraštą aktorių traukia apsidairyti, kas mieste pasikeitę. O pasikeitę išties nemažai.
– Tiek daug kavinių! Gražus miestas. Mano kolegos aktoriai visuomet giria Tauragę, kai atvažiuojame į gastroles. Pažįstu tokių, kuriems tai gražiausias miestas Lietuvoje, – apie gimtąjį miestą kalba aktorius.
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr