Lietuva

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Namų darbai ir jų ribojimas: ką rodo tyrimai ir kitų šalių patirtis

• Pranešimas spaudai
• Spalio 30, 2025

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmą kartą Lietuvoje nustatė rekomendaciją, kiek laiko vaikai kasdien turėtų praleisti ruošdami namų darbus. Kitų šalių patirtis ir tyrimai rodo, kad mažesnis namų darbų kiekis lemia ne tik geresnę mokinių savijautą, bet ir aukštesnius pasiekimus bei mažesnę socialinę atskirtį. Kita vertus, vien laiko ribojimas – per silpna priemonė spręsti perteklinių užduočių problemą.

Pagal naujas ŠMSM rekomendacijas pradinukai turėtų skirti namų darbams iki 40 minučių per dieną, 5–8 klasių mokiniai – iki valandos, o vyresniųjų klasių mokiniai – iki dviejų valandų.

„Labai sveikintina, kad ministerija kelia klausimą dėl namų darbų trukmės ir skatina mokytojus labiau koordinuoti mokinių krūvį. Kita vertus, tiek kitų šalių patirtis, tiek Lietuvos situacija rodo, kad reikia gilesnių, sistemiškesnių ir efektyvesnių sprendimų. Laiko ribojimas labiau gydo simptomus, o ne gilesnes priežastis", – sako organizacijos „Švietimas #1" vadovė Laura Masiliauskaitė.

Mažiau darbų – geresni pasiekimai?

Nors gali atrodyti, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia mokydamiesi, tuo bus geresni jų pasiekimai, tyrimai rodo, kad tai nebūtinai yra tiesa.

Tarptautinis mokinių pasiekimų tyrimas PISA atskleidė, kad šalyse, kur vaikai prie užduočių praleidžia mažiau nei dvi valandas per dieną, matematikos rezultatai vidutiniškai aukštesni. Tuo metu sistemose, kuriose reikšminga dalis mokinių namų darbams skiria tris ar daugiau valandų, pasiekimai buvo žemesni.

Kiti tyrimai rodo, kad net ir trumpesnės, iki 15 minučių trunkančios namų darbų užduotys gali būti ne mažiau veiksmingos nei ilgos.

„Turimi duomenys sufleruoja, kad pernelyg didelis užduočių kiekis ne tik neduoda papildomos naudos, bet gali turėti priešingą efektą. Vaikai pavargsta, jaučiasi prislėgti darbų gausos. Tuo metu reguliarūs, bet glausti namų darbai suteikia geresnį rezultatą neperkraunant mokinių", – sako L. Masiliauskaitė.

Daugiau namų darbų – didesnė atskirtis

Netinkama namų darbų praktika gali dar labiau pagilinti socialinę ir ekonominę atskirtį, teigia mokslininkai. Ypač tada, kai užduodama išmokti naują informaciją ar įsisavinti sudėtingą medžiagą. Mokiniai iš mažiau palankios aplinkos susiduria su daugiau kliūčių – jiems dažnai trūksta ramių sąlygų, patikimo interneto, technologijų ar tėvų pagalbos.

„Namų darbai, jei neatsižvelgiama į skirtingas mokinių aplinkybes, tampa ne mokymosi pagalbos, o atotrūkį gilinančia priemone. Tyrimai taip pat rodo, kad efektyviausi yra tie namų darbai, kurie individualizuoti ir už kuriuos mokinys gauna išsamų grįžtamąjį ryšį, o ne tik pažymį", – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kai tėvų pagalba tampa problema

Nors tėvų įsitraukimas į vaikų mokymąsi dažnai laikomas teigiamu, pernelyg didelė ar netinkama pagalba gali duoti priešingų rezultatų. Per daug namų darbų tampa papildomu krūviu ir tėvams. Kai kurie net imasi atlikti užduotis patys, kad apsaugotų vaiką nuo prasto pažymio, tačiau tokia praktika yra žalinga.

Ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo 1700 tėvų ir mokinių, parodė, kad vaikai, kurių tėvai dažnai padėdavo su namų darbais, turėjo prastesnius pažymius. Pernelyg aktyvus tėvų kišimasis silpnina mokinių savarankiškumą ir atsakomybės jausmą.

„Kartais namų darbai tampa ir konfliktų šaltiniu – tėvai riboja telefonus, žaidimus ar kitas veiklas tol, kol užduotys nebaigtos. Tokiose situacijose mokymasis ima sietis su spaudimu ir bausme, o ne su augimu. Ilgainiui tai mažina motyvaciją", – sako L. Masiliauskaitė.

Pamokos iš užsienio: mažiau gali reikšti daugiau

Pažangiausios Europos švietimo sistemos rodo, kad svarbiausia – ne kiek užduočių, o kokios jos yra.

„Suomija – bene garsiausias pavyzdys, kad mažiau gali reikšti daugiau. Čia namų darbai skirti įtvirtinti tai, kas išmokta klasėje, skatinti savarankiškumą ir refleksiją, bet ne įsisavinti naują medžiagą. Be to, Suomijoje dėl didesnio įsitraukimo pamokose ir taip yra mažesnis poreikis mokytis papildomai namuose", – teigia L. Masiliauskaitė.

Estijoje namų darbų krūvis derinamas pasitelkiant skaitmenines priemones. Nacionalinė „e-Kool" sistema leidžia mokytojams koordinuoti užduotis, o tėvams – stebėti vaiko pažangą. Šveicarijoje sprendimus dėl namų darbų priima atskiri kantonai ir mokyklos. Kai kurios mokyklos net taiko modelius, kai užduotys atliekamos mokykloje, taip mažinant socialinę nelygybę. Tuo metu Airijoje namų darbų praktika derinama su visa mokyklos bendruomene, įskaitant tėvus ir mokinius. Taip pat – vis dažniau praktikuojama vengti skirti namų darbus penktadieniais, kad savaitgalis liktų poilsiui ir neformaliai veiklai.

Kaip keisti namų darbų praktiką

Siekiant, kad Lietuvoje namų darbai prisidėtų prie geresnių mokinių pasiekimų ir nesukeltų perteklinės naštos, svarbu neapsiriboti vien jų trukmės ribojimu, o pažvelgti į gilesnes priežastis.

„Pirmiausia reikia suprasti, kodėl namų darbų apskritai tiek daug. Dažnai taip nutinka todėl, kad mokytojai nespėja išdėstyti visos programos per pamokas, tad dalis mokymosi persikelia į namus. Taip būti neturėtų – namų darbai yra veiksmingesni tuomet, kai jie padeda įtvirtinti jau išmoktą medžiagą, o ne įsisavinti naują. Todėl būtina įvertinti ugdymo turinį ir jo apimtį, kad jis atitiktų realų pamokų laiką", – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kitas svarbus aspektas – mokyklų gebėjimas viduje sukoordinuoti mokinių darbo krūvį, žinoti, kiek kokių namų darbų davė kiti mokytojai.

„Kai mokytojai bendradarbiauja, užduotys tampa nuoseklesnės, o mokinių dienotvarkė – subalansuota. EBPO tyrimai rodo, kad mokyklose, kuriose vyrauja stipri bendradarbiavimo kultūra, mokiniai patiria mažiau streso ir pasiekia geresnių rezultatų. Todėl būtina stiprinti mokyklų vadovų vadybinius gebėjimus ir technologinius pajėgumus – nuo to priklauso, kaip efektyviai bus derinamas mokytojų darbas ir stebimas bendras krūvis", – sako L. Masiliauskaitė.

Galiausiai, svarbu rūpintis ne tik namų darbų apimtimi, bet ir jų kokybe bei pritaikymu skirtingiems mokinių poreikiams.

„Vienam vaikui tą pačią užduotį atlikti gali pakakti 15 minučių, kitam reikės valandos. Tad reikia skatinti mokytojus individualizuoti užduotis, remiantis mokinių pažanga ir turimais duomenimis, o socialiai jautresnėse situacijose sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje. Tai padeda mažinti atotrūkį tarp mokinių ir užtikrina, kad namų darbai iš tiesų stiprintų mokymąsi, o ne kurtų papildomą spaudimą", – pabrėžia L. Masiliauskaitė.

Apie „Švietimas #1"

VšĮ „Švietimas numeris vienas" – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania" įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.