Aktualijos

Mokyklose įrengti prietaisai teikia viltį jog nelaimė nebepasikartos

• Margarita RIMKUTĖ
• Prieš 10 valandų

Šį mėnesį Tauragės ir rajono ugdymo įstaigose „įsikūrė“ daug kam iki šiol tik filmuose apie mediciną matyti prietaisai – pusiau automatiniai defibriliatoriai. Sunku ištarti ne tik įrenginio pavadinimą, ugdymo įstaigų bendruomenėms tenka pratintis ir su mintimi, kad ištikus nelaimei būtent jiems teks teikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam asmeniui. Ir ne tik kolegai ar mokiniui: bet kam iš gatvės.

Skirta visiems

Jovarų pagrindinėje mokykloje defibriliatoriaus vitrina yra primontuota ant sienos prie budėtojos stalo. Kaip žurnalistei pasakojo Monika Malinauskienė, Jovarų pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ūkio reikalams, pedagogams įrenginys buvo pristatytas neseniai vykusio mokytojų tarybos posėdžio metu.

– Žinoma, mokytojai nebuvo prieš, tik vienas kitas išsakė nerimą dėl gebėjimo naudotis įrenginiu. Mokykloje defibriliatoriumi naudotis apmokyta kolegė Dalia Sekreckienė. Man pačiai šis įrenginys taip pat nėra naujiena, nes dar prieš įsidarbinant ugdymo įstaigoje išklausiau pirmosios medicininės pagalbos kursus, juose buvo pristatytas ir naudojimasis defibriliatoriais, – kalbėjo moteris.

Pasak pašnekovės, įrenginys tarnaus ne vien mokyklos bendruomenei. Tą patvirtino ir Gintarė Rakauskienė, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė:

– Tarkime gatvėje einančiam asmeniui sutrinka sveikata, jis netenka sąmonės, kažkas, kas tuo metu yra kartu, suskuba į mokyklą atsinešti defibriliatoriaus. Įrenginys yra nešiojamas, pusiau automatinis. Kodėl pusiau automatinis? Kai kurie defibriliatoriai, būna, nukabini nuo sienos, ir pradeda veikti, o čia turi paspausti mygtuką ir sekti garsines instrukcijas. Jos yra labai aiškios: ką daryti, kaip įrenginį priklijuoti prie asmens. Viskas yra įgarsinta lietuvių kalba.

Ragina nebijoti

Pasak administracijos direktorės, tokie pusiau automatiniai defibriliatoriai pasaulyje naudojami jau apie dvidešimt metų, Lietuvoje – penki. Ankščiau jie būdavo įrenginėjami išskirtinai tik sporto įstaigose, nes ten yra padidinta rizika patirti su širdies ligomis susijusius negalavimus.

– Šie prietaisai yra efektyviausi pasaulyje žinomi gaivinimo įrenginiai. Suprantama yra asmenų, kuriuos gąsdina vien mintis apie tai, kad jiems gali tekti gaivinti žmogų, tačiau jeigu tu nieko nedarai, tai nelieka jokios vilties apskritai, kad žmogus išgyvens. Noras išgelbėti žmogų turėtų būti kur kas svarbiau nei baimė naudotis įrenginiu, – sakė administracijos direktorė.

Apie defibriliatoriaus veikimo principą ir tai, kaip atpažinti, kad asmeniui šis įrenginys gali padėti, paprašėme pakomentuoti Daivą Genienę, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovę.

„Vesdami pirmosios pagalbos mokymus daugybei žmonių girdime jų išsakomą baimę pakenkti nukentėjusiajam. Skubu nuraminti – ne pagalbos teikėjas vertins, ar reikalingas elektros šokas, o prie nukentėjusiojo elektrodais prijungtas defibriliatorius, todėl svarbu jį kuo greičiau atnešti ir prijungti. Pagalbos teikėjui reikės tik klausytis ir vykdyti garsines komandas, kurios bus dar aiškesnės stebint įsižiebusį ar blyksintį defibriliatoriaus mygtuką. Labai svarbu tai, kad po defibriliacijos, jei ji bus atliekama, pagalbos teikėjas vėl 2 minutes turės tęsti krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus – iki kito širdies ritmo analizavimo. Taigi, net ir pats moderniausias defibriliatorius neišgelbės gyvybės, jei šalia nebus žmonių, gebančių juo naudotis bei atlikti pradinį gaivinimą,“ – aiškino specialistė.

Šešiolikoje mokyklų

Pasak Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovės, automatinis išorinis defibriliatorius analizuoja širdies ritmą, atpažįsta ritmą, kurį reikia defibriliuoti, ir atlieka defibriliaciją. Kuo greičiau jis bus panaudotas išnykus kraujotakai, tuo didesnė galimybė nukentėjusiajam išgyventi. Ir priešingai – kiekviena atidėta defibriliacijos minutė maždaug 10 procentų sumažina išgyvenimo tikimybę. Taigi, jei nėra kraujotakos požymių, būtina kuo skubiau atlikti defibriliaciją.

Paskatinimu ugdymo įstaigose įrengti defibriliatorius tapo pernai metais Žygaičių gimnazijoje įvykusi tragedija. Kūno kultūros pamokos metu sukniubo paauglė, ją gaivino mokytojai, iškviesti medikai, tačiau trylikametės gyvybė vis dėl to užgeso.

Dabar defibriliatoriai kabo šešiolikoje miesto ir rajono mokyklų, taip pat po vieną – sporto mokykloje ir sporto komplekse „Bastilija“.