Aktualijos

Mokyklos norėtų pamiršti rusų kalbą, bet pakeisti neturi kuo

• Daiva Bartkienė
• Lapkričio 22, 2024

Rusijos agresija Ukrainoje paskatino visuomenės diskusiją, ar Lietuvos mokyklose reikia mokyti rusų kalbos. Tai viena pagrindinių kalbų, kurią bendrojo lavinimo mokyklose šeštokai renkasi mokytis kaip antrąją užsienio kalbą. Mokyklų vadovai tikina, kad siūlo rinktis vokiečių ir prancūzų kalbą, tačiau mokinių tėvai dažniausia lieka prie rusų – kad galėtų padėti vaikams mokytis.

Prancūzų kalba – dviejose mokyklose

„Šaltinio“ progimnazija yra didžiausia mokykla Tauragėje, joje mokosi 1000 mokinių. Didžioji dalis šeštokų šiemet pasirinko mokytis rusų kalbos. Progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė džiaugiasi, kad paskutiniu momentu pasiūlius antrąją užsienio kalba rinktis prancūzų kalbą, dalis tėvų atsisakė jau pasirinktos rusų kalbos ir nukreipė vaikus mokytis prancūzų kalbos.

„Šaltinio“ progimnazija yra viena iš dviejų Tauragės mokyklų, kuri turi prancūzų kalbos mokytoją. Ta pati mokytoja dirba ir Martyno Mažvydo progimnazijoje, tačiau etatui reikalingas pamokų skaičius nesusidaro. Visgi „Šaltinio“ progimnazijos direktorė tikisi, kad jau kitais mokslo metais mokytoja turės daugiau pamokų - tėvų nusitiekimas keisis ir jie drąsiau rinks savo vaikams kitas užsienio kalbas.

„Vokiečių ir prancūzų kalbas renkasi nedaug šeštokų. Kol kas neturime tikros galimybės pasiūlyti kitas užsienio kalbas, nes labai sunku rasti mokytojus. Tai visos Lietuvos, net ne Tauragės problema. Jei turėtume galintį visu krūviu dirbti prancūzų kalbos mokytoją, vokiečių kalbos mokytoją, o gal dar ir ispanų, kaip dabar tampa populiaru, tai kažin, kaip pasiskirstytų. Tikiu, kad kai atsiras nuosekli pasiūla, pasirinkimo tendencijos gali pasikeisti“,- viliasi „Šaltinio“ progimnazijos direktorė.

Pagelbės savivaldybės siūloma parama

„Šaltinio“ progimnazija yra pasirašiusi trišalę sutartį su prancūzų kalbą studijuojančia tauragiške. Už tai, kad mokytoja grįš į Tauragę, savivaldybė įsipareigojo skirti jai finansinę paramą.

„Laukiame, kol mokytoja baigs studijas – tada turėsime jau dvi prancūzų kalbos mokytojas. Jau dabar girdime, kad rudenį prancūzų kalbą rinksis daugiau šeštokų. Po kelių metų tos vienos mokytojos mums tikrai neužteks, o dar atsiras būtinybė turėti prancūzų kalbos mokytoją abiejose miesto gimnazijose“,- būsimus iššūkius vardijo J. Lazdauskienė.

Pasak „Šaltinio“ progimnazijos direktorės, labai trūksta ir vokiečių kalbos mokytojų. „Šaltinyje“ atsirado pedagogė, sutikusi persikvalifikuoti į vokiečių kalbos mokytojas, tačiau rudenį nesusidarė šios specialybės grupė.

„Norėtume pamiršti rusų kalbą, bet pakeisti jos kol kas neturime kuo. Kol valstybė tų problemų nesprendžia, mes blaškomės kaip tie naktiniai drugeliai, daužydami sparnus į stiklą. Ką gali padaryti vadovas, jeigu nėra kur rasti darbuotojų? Raginame, ieškome, bet didžioji dalis mokytojų jau yra vyresnio amžiaus, persikvalifikuoti nenori. Vieną kitą mokytojų padėjėją esame nužiūrėję, atrodo, kad turi pedagoginių gebėjimų – tokius žmones raginame studijuoti, bet į kalbas nukreipti labai sudėtinga“,- neslėpė „Šaltinio“ progimnazijos direktorė.

Tauragė tapo permainų pradininke

Tauragės savivaldybės švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Jūratė Veisienė pastebėjo, kad šeštoje klasėje pasirinkę antrąją užsienio kalbą, vaikai negali nutraukti pasirinktų pamokų - tos pačios kalbos mokymąsi turi tęsti ir gimnazijoje.

„Prieš metus yra daryta apklausa, tai daugiau kaip pusė tėvų pareiškė, kad kol kas yra nusiteikę rinktis rusų kalbą. Negirdėjome dėl tos kalbos jokių prieštaravimų, nors jeigu turėtume ką siūlyti, tai ir siūlytume – kaip siūlome prancūzų kalbą. Šiemet jos jau mokoma Martyno Mažvydo ir „Šaltinio“ progimnazijose. Po truputį ieškome daugiau vokiečių kalbos mokytojų, norėtume pakviesti galinčių mokyti ispanų kalbos. Bet siūlyti šią kalbą galėsime tik tada, kai jau tikrai turėsime mokytojus“,- sakė J. Veisienė.

Panaši padėtis visoje Tauragės apskrityje. Beveik visos Jurbarko ir Šilalės savivaldybių mokyklos siūlo šeštokams vokiečių ir rusų kalbos pamokas. Prancūzų kalbą pasirinkti šiemet pasiūlė vienintelė Jurbarko Naujamiesčio progimnazija – suformuota viena 12 mokinių grupė.

Galimybę mokyti prancūzų kalbos turi Šilalės savivaldybės Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, tačiau mokiniai šios kalbos nesirenka.

„Kažkada prancūzų kalbos mūsų mokykloje buvo mokoma, tačiau tai buvo labai seniai. Dabar mes turime prancūzų kalbos specialistę, bet gimnazijoje ji dirba kitus darbus. Kasmet šeštokams siūlėme rinktis šią kalbą, bet visi pasirinko rusų kalbą“,- sakė Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorius Stasys Baubkus.

Tačiau ateinančiais mokslo metais šioje gimnazijoje planuojama visiškai atsisakyti naujų rusų kalbos grupių formavimo. Jei pavyks rasti vokiečių kalbos mokytoją, šeštų klasių mokiniams bus siūloma rinktis vokiečių arba prancūzų kalbą. Toks sprendimas priimtas numačius, kad po kelių metų gimnazijai trūks rusų kalbos mokytojo.

Ledai juda lėtai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos statistika patvirtina, kad rusų kalbą antrąja užsienio kalba pasirenkančių mokinių mažėja. Praėjusiais mokslo metais rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, rinkosi beveik 70 proc. šeštokų, vokiečių – 21 proc., prancūzų – beveik 8 proc. Šį rugsėjį rusų kalbą mokytis pasirinko tik 54 proc. šeštokų. Vokiečių kalbos mokytis panori 28 proc., prancūzų – 13 proc. šeštokų.

Metų pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendavo mokykloms atsisakyti rusų kalbos mokymo, tačiau nebesiūlyti rusų kalbos pamokų ryžosi tik Vilniaus savivaldybė – sostinės mokyklose šeštokai galės rinktis ispanų kalbos pamokas.