Tauragės žinios logotipas
Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras

Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras

Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės plenero „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2025“ įkvėpėjai ir pagrindiniai organizatoriai – Bilionių seniūnija bei Bilionių kaimo bendruomenė negaili laiko, lėšų, pastangų ir priima visus dalyvius bei žiūrovus kaip pasiilgtus artimuosius.

Bilionių piliakalnis – vienas vaizdingiausių visoje Žemaitijoje, todėl važiuojant Žemaičių plentu jis patraukia dėmesį, o susigundę nuo jo pasižvalgyti į apylinkes, dar gauna ir širdį džiuginančią dovaną – galimybę prisiliesti prie senelių ir prosenelių gyvenimo, prisiminti jų puoselėtas tradicijas bei amatus.

„Retai važiuoju į plenerus, bet Bilioniuose tokia ypatinga aura, kad negaliu praleisti progos. Kitur dirbame angaruose, daržinėse, o čia mus priima autentiškoje 19 a. sodyboje. Nuostabi vieta ir žmonės nuostabūs“, – tikino akmentašys Valdas Bandza iš Kelmės, ant akmens išnykusiems seniūnijos kaimams šiemet patupdęs akmeninius balandžius.

Kiek kaimų liks be gyventojų, tiek ir balandžių sutūps ant akmens Bilionių parkelyje.

Sunku suskaičiuoti, kiek kartų prie Bilionių piliakalnio kūrė tautodailininkai Nerijus Alšauskas, Alvydas Pocius, Raimundas Pūškorius, Adolfas Teresius, Mindaugas Turolevičius. Kartu su jais šiemet sodyboje dirbtuves įsirengė ir Paulius Ratkevičius, Jonas Virbauskas, Irena bei Vilius Šliuželiai, pirmą kartą į plenerą atvyko kubilininkystės meistras Vitalius Striuogaitis. Dovaną ne tik Šilalei, bet ir visai Lietuvai ruošia tautodailininkas Mindaugas Jankauskas, kuriantis paminklą Baltijos keliui įamžinti – jis bus nuvežtas ten, kur prieš 36-erius metus rankomis susikibę stovėjo šilališkiai. Greta jau pripažintų ir išgarsėjusių tautodailininkų pačius gražiausius Bilionių apylinkių vaizdus fiksavo savamoksliai tapytojai iš pakaunės – Garliavos O. K. dailės klubo nariai.

Bilionių seniūnijos viešosios erdvės jau seniai papuoštos ir akmens kūriniais, ir medžio skulptūromis, seniūnijos patalpos tapo kone parodų sale, bet ne veltui sakoma, jog grožio nebūna per daug. Bilionių bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė džiaugiasi, kad šiemetiniame plenere sukurti tautodailininkų darbai papuoš Laukuvos bei Upynos seniūnijas. Medžio drožėjas N. Alšauskas kuria įspūdingą žalčio skulptūrą, primenančią seną Laukuvos krašto istoriją – ji papuoš Treigių piliakalnį. Į Upynos amatų parkelį išvažiuos ir akmeninė būžė. Senovėje tokie įrenginiai buvo naudojami net vaikams sverti, bet šitas, šimtus kartų padidintas, bus pastatytas Upynos centre.

Mūsų krašto tautodailininkas A. Pocius medyje išraižė ąžuolais apsuptą Dionizo Poškos Baublį. V. Geštautienė prasitarė, jog tai bus dovana Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui. Kur apsigyvens A. Teresiaus įamžinta „Lituanica“, visiems aišku – lakūno Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje.

„Plenero atidaryme dalyvavęs etninės kultūros puoselėtojas Virginijus Jocys sakė, jog žodis „Lituanica“ yra vienas stipriausių lietuvių kalbos žodžių, turintis tokią pat jėgą, kaip „Žalgiris ir Vytautas Didysis“. Į šį mano medžio raižinį, kuris gali būti naudojamas ir kaip paveikslas, ir kaip kilnojamas stendas, sudėta viskas, kas lietuviui yra svarbiausia. Amerikai skirta nedaug vietos – įraižiau tik Čikagą ir Niujorką, užtat Europa – didelė, kaip mūsų širdys. O visas dėmesys krypsta į mums brangų lėktuvą, parodžiusį pasauliui, kokių drąsių žmonių tauta mes esame“, – sakė A. Teresius.

Tautodailininkai neslėpė, jog atvyko į Bilionius ne savo vizijų įgyvendinti, o kurti tai, ko šiam kraštui reikia. Tuos poreikius geriausiai žino seniūnė Loreta Daukantienė.

„Menininkas nėra laisvas ir negali gyventi vien tik savo vizijomis. Esu įsitikinęs, jog meną reikia suprasti kaip tarnystę, tada lengva nusileisti ant žemės“, – tvirtino daugkartinis liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatas A. Teresius.

Plenerui tapus tradiciniu renginiu, susiformavo ir nuolatinių žiūrovų būrys, kasmet atvykstantis pasidairyti į šį šurmulį, pasigrožėti išsaugota ir kruopščiai Editos bei Dariaus Navardauskų prižiūrima bei puoselėjama įspūdinga 19 a. ūkininko sodybos aplinka, pasiklausyti amatų pristatymo. Šiemet Bilionių piliakalnio pašonėje keramikai žiedė puodus, kubilius rideno bačkas ir bačkutes, aiškindamas, kuri kam skirta – kopūstams ar agurkams raugti, vynui brandinti ar pirtyje vantas mirkyti.

Tiesa, nors plenero dalyviai kuria išliekamąją vertę visam Šilalės kraštui, savivaldybės vadovai nėra dosnūs renginio organizatoriams, dėl to nukenčia ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Bet Bilionių „generolės“, kaip suvažiavę menininkai vadina seniūnę ir bendruomenės pirmininkę, sako, kad jokie pinigai neatstoja kaimo žmonių pagalbos ir paramos. O patiems gražiausiems dalykams pinigų net nereikia. Kai vakarais iki pat Aukštagirės nuskamba „devyni metai ne viena diena“, už širdies iš malonumo griebiasi jaunystę prisiminę tolimiausių šio krašto sodybų šeimininkai.

Bilionių pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ neabejotinai yra vienas gražiausių tradicinių renginių, tapusių neatsiejamu nuo Šilalės krašto.

Nenurodytas aprašymas

AUTORĖS ir V. JOCIO nuotr.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Gintaro papuošalai – ryšys su tėvyne lietuviams užsienyje

Gintaras – tarsi sustingęs Baltijos jūros šnabždesys, lietuviško paveldo dalis, sauganti mūsų istoriją, tradicijas ir jausmus. Lietuviams, gyvenantiems toli nuo gimtinės, gintaro papuošalai tampa nepakeičiamu ryšiu su tėvyne – mažu, bet galingu prisiminimu apie šaknis, šeimą ir namus. Šis

Tauragės meras Dovydas Kaminskas: ES investicijos didžiausią pokytį sukuria į švietimo infrastruktūros atnaujinimą

Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, jog didžiausią pokytį sukuria ES investicijos į švietimo infrastruktūros atnaujinimą. Daugelis šių ir kitų rajono pokyčių nebūtų įmanomi be ⁠Europos Sąjungos ⁠investicijų. Kalbamės apie svarbiausius projektus šiuo metu įgyvendinamus Tauragės rajone pagal regiono plėtros planą. Kaip

Tauragiškis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kviečia į susitikimą

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje susitikimas su vyskupu gruodžio 10 d. (trečiadienį), nuo 17 val. Išvakarėse, kviesdamas į susitikimą „Liuteronai mūsų krašte“, vyskupas - trumpai apie Tauragę, kuri buvo (yra) vienas svarbiausių liuteronybės centrų Lietuvoje. Tauragėje – įvairių

Tūkstančiai savanorių kviečia prisidėti: šį savaitgalį parduotuvėse vyks „Maisto banko" akcija 

Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko" akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams. Šiais metais „Maisto banko"

Ekspresijos ir spalvų gausa Ričardo Zdanavičiaus paveiksluose

Nuo gruodžio 02 d. Tauragės Kultūros centre, Edmundo Mažrimo parodų salėje eksponuojama Ričardo Zdanavičiaus tapybos paroda „Dialogas“.   Ričardas Zdanavičius gimė 1956 m. birželio 3 d. Vilniuje 1988 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo vaizduojamosios dailės ir braižybos specialybę. Nuo 1992 m. – Lietuvos dailininkų s

Kaip pasirinkti tinkamas pagalves?

Pagalvė yra vienas svarbiausių miego elementų, tačiau daugelis žmonių nesusimąsto, kokią didelę įtaką ji turi miego kokybei, laikysenai ir net kasdieninei savijautai. Nuo senovės pagalvės buvo naudojamos ne tik kaip minkšta atrama galvai, bet ir kaip sveikatos bei komforto šaltinis. Įdomu tai, kad pirmosios pagalvės buvo gaminamos i&s

Raudonos spalvos simbolika juvelyrikoje: kodėl raudono siūlo apyrankė su deimantu per Kalėdas turi ypatingą prasmę

Raudona spalva juvelyrikoje visada turėjo ypatingą vaidmenį – ji siejama su šiluma, artumu, gyvybe ir sauga. Tačiau pastaraisiais metais ši simbolika įgavo naują, modernesnę formą: raudono siūlo apyrankės su aukso ir natūralaus deimanto detale tapo subtiliu, bet labai asmenišku kasdieniu papuošalu. Tai nėra masinė

Eglė Vakarinaitė: nuo „Bitute, pilkoji“ iki improvizacijų

„Visada truputį krūpteliu, kai tenka prisistatyti, nes „dainininkė“ – toks siauras pavadinimas, dažnai jis asocijuojasi su kažkuo nelabai rimtu. Pagrindinė mano veikla – vokalo mokymas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dirbu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, užsiimu privačia veikla, konsultuoju kitus atlikė

Kaip tarptautinės siuntos keliauja iš Lietuvos į kitas ES šalis

Sparčiai auganti elektroninė prekyba ir didėjantis Europos Sąjungos piliečių mobilumas lemia nuolat didėjančius tarptautinių siuntų srautus. Lietuvai, kaip aktyviai bendrosios rinkos dalyvei, tenka svarbus vaidmuo tiek siunčiant, tiek priimant krovinius. Iš pirmo žvilgsnio, tarptautinės siuntos išsiuntimas iš Vilniaus į Berlyną

Krautuvai: universalūs pagalbininkai įvairiose srityse

Krautuvai, kaip svarbi technikos dalis, atlieka esminį vaidmenį daugelyje ūkio šakų. Šie galingi įrenginiai, skirti kroviniams kelti ir transportuoti, padeda optimizuoti darbus, didinti efektyvumą ir užtikrinti saugumą. Nors krautuvai dažnai siejami su pramonine aplinka, jų pritaikymas gerokai platesnis: nuo kasdienės logistikos iki s

Mugė vertinantiems rankų darbą: šiemet dar daugiau pasirinkimo

Jau beveik dvi dešimtis metų Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinys tauragiškius kviečia į tradicinę Kalėdinę mugę. Prie mugės dalyvių prisijungus socialinėms dirbtuvėms „Metų ratas" gaminių asortimentas bus dar įvairesnis dar ir todėl, kad tauragiškiai dirbtuvininkai pakvietė prisijungti kolegas iš Pa

Penki keliai po pensijų reformos: kurį pasirinkti?

Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasi