Tauragės žinios logotipas
Menininkai Lietuvoje: kuria iš pašaukimo, bet išgyventi – sudėtinga

Festivalis „ConTempo“ 2022, „Spiralė“. Martyno Plepio nuotrauka

Menininkai Lietuvoje: kuria iš pašaukimo, bet išgyventi – sudėtinga

Vien iš meninės veiklos gali išgyventi 20 proc. šalies meno kūrėjų – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“. O kokia situacija dabar?

Kultūros politikos ekspertė dr. Erika Godlevska ir tyrėja dr. Rusnė Kregždaitė aptaria menininkų socioekonominę padėtį, pastarųjų metų pokyčius ir iššūkius, su kuriais susiduria kūrėjai. Tyrėjos taip pat kviečia menininkus aktyviai dalyvauti iki kovo 1 d. vykstančiame tyrime ir pildyti anketą, taip prisidedant prie svarbių diskusijų ir duodant impulsą pokyčiams.

– Prieš trejus metus pristatytas plačios apimties „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ atskleidė, kad pusė menininkų jaučiasi kultūros politikos centre. Tačiau neseniai patvirtintame Kultūros politikos pagrindų įstatyme menininkas pradiniame apibrėžime sulyginamas su kultūros vartotoju, o tik vėliau šios dvi grupės atskiriamos. Kiek menininko pozicija atsispindi kultūros politikos dokumentuose ir ko, jūsų manymu, trūksta?

– Erika Godlevska: Kultūros sektorius yra vienas iš svarbiausių visuomenės pažangos ir kūrybinio potencialo vystymo veiksnių, todėl būtina gerinti šalies ekonominę padėtį. Stiprinant ekonomiką didėja surenkamų mokesčių suma, kurią galima panaudoti subsidijoms skirti tiek kultūros, tiek kitoms svarbioms sritims. Tuo pačiu reikia peržiūrėti esamą kultūros politiką, kad menininko gerovė taptų vienu iš jos prioritetų.

Dr. Erika Godlevska

Dr. Erika Godlevska

Autorius: Gretos Skaraitienės nuotrauka

Kultūros pagrindų įstatymas yra svarbus dokumentas, tačiau jis labiau orientuotas į kultūros kaip politinės srities įsitvirtinimą bendrame kitų politinių sričių kontekste, o ne į laisvųjų menininkų gerovės užtikrinimą. Visgi tai – žingsnis link meno politikos. Todėl svarbu, kad meno bendruomenė, asociacijos ir sąjungos aktyviai dalyvautų rengiant poįstatyminius aktus bei kuriant mechanizmus, nustatančius tvarius finansavimo pagrindus, priemones, rodiklius meno srityje.

Kultūros politika įžengė į naują etapą. Tai galimybė formuoti jos ateitį patiems ir nelaukti, kol tai padarys politikai ar valdininkai. Labai svarbu turėti aiškias pozicijas, viziją ir poreikius, kitaip sakant – žinoti, ko norima.

– Vienas ryškiausių pirmojo tyrimo apie menininkų socioekonominę būklę rezultatų – kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybinės veiklos, o 42 proc. iš kūrybos uždirba iki 300 eurų per mėnesį. Kaip tai vertinate?

– Rusnė Kregždaitė: Tyrimas atskleidė sudėtingą menininkų gyvenimo realybę – daugelis kūrėjų negali išgyventi vien iš pagrindinės profesijos – kūrybos – todėl priversti ieškoti kitų pajamų šaltinių. Dažniausiai jie dirba keliuose darbuose – tiek kultūros, tiek ne kultūros sektoriuje, o jų metinės pajamos yra nepastovios. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje. Tai atskleidžia ir kitų Europos šalių, Australijos menininkų pajamų tyrimai, taip pat akademinė literatūra, nagrinėjanti kūrėjų darbo rinką.

Visa tai atskleidžia pagrindinę menininko profesijos problematiką: žemą pajamų lygį, jų nestabilumą, riziką kurį laiką neturėti užsakymų ir kt. Kūrėjai yra labai svarbi šalies žmogiškojo kapitalo dalis – turi didelę įtaką šalies vertybinei sistemai, kūrybiškumo ugdymui, reprezentacijai užsienyje. Tačiau esama sistema, kurioje kūrėjas nuolat turi galvoti apie išgyvenimą, neatrodo teisinga.

– Pozityvus ankstesnio tyrimo aspektas – 76 proc. šalies menininkų rinktųsi šią profesiją dar kartą. Kas, jūsų nuomone, lemia tokį didelį pasitenkinimą kūrybiniu keliu?

– Erika Godlevska: Tai rodo, kad kūrybinė veikla suteikia stiprią savirealizaciją ir kūrybinį džiaugsmą. Menininkai vertina savo kūrybinę laisvę, kuri yra jų motyvacijos pagrindas. Tačiau ilgainiui ekonominiai iššūkiai gali mažinti kūrybinį potencialą, todėl būtina sukurti finansavimo sistemas, kurios leistų menininkams ne tik kurti, bet ir išgyventi iš savo veiklos.

Rusnė Kregždaitė: Menininkai vertina profesijos jiems teikiamą kūrybinę ir saviraiškos laisvę, galimybę būti matomiems ir girdimiems, taip pat daugeliui kūrėjų yra svarbu būti nepriklausomais nuo institucijų. Ankstesnis tyrimas taip pat atskleidė, kad didelė dalis kūrėjų jaučiasi prisidedantys prie šalies kultūros raidos ir visuomenės vertybių kaitos.

Visa tai – yra nemonetarinė iš kūrybinės veiklos gaunama nauda. Net ir žinodami sunkumus, su kuriais susidurs profesinėje veikloje, menininkai vis tiek rinktųsi šią profesiją. Ne veltui menininko profesija dažnai apibūdinama pašaukimo raktažodžiu.

Dr. Rusnė Kregždaitė

Dr. Rusnė Kregždaitė

Autorius: Monikos Markevičiūtės nuotrauka

Tai, kad menininkai jaučiasi išpildę save kūrybinėje veikloje ir nenorėtų jos atsisakyti, yra labai svarbu. Tačiau pasitenkinimas profesija neturėtų būti priežastis pateisinti mažesnį kūrėjų atlygį.

– Kaip per pastaruosius ketverius metus pasikeitė menininkų socioekonominė situacija Lietuvoje? Kokius pozityvius pokyčius pastebėjote po tyrimo?

– Erika Godlevska: Vienas ryškiausių pokyčių – išaugo meno kūrėjų organizacijų teikiamų apdovanojimų skaičius, o menininkų pasiekimai tapo labiau viešinami. Taip pat Lietuvos kultūros tarybos stipendijos išaugo iki 800 eurų per mėnesį, jų laikotarpis tapo ilgesnis. Be to, atsirado stipendijos pradedantiesiems kūrėjams.

Rusnė Kregždaitė: Pastarieji metai menininkams buvo kupini iššūkių: COVID-19 pandemija, šalia vykstantis karas, kiti neramumai pasaulyje ir šalies viduje. Džiugu, kad anktesnis tyrimas paskatino diskusijas apie menininkų padėtį, paskatino menininkus vienytis ir bendrai kalbėti apie problemas bei iššūkius, keitėsi Lietuvos kultūros tarybos stipendijų dydžiai ir kt.

Šiuo metu vykstančio tyrimo rezultatai leis visa tai įvertinti kiekybiškai, kaip keitėsi kūrėjų būklė, kokioms grupėms (vertinant pagal kūrybos sritį bei demografines charakteristikas) ji pakito labiausiai ir pan.

– Ankstesniame tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 menininkų, šiemet anketą jau užpildė daugiau nei 1700, tačiau vis dar trūksta regionų menininkų balsų. Kodėl jie mažiau įsitraukia į apklausą? Kaip juos paskatinti aktyviau dalyvauti?

– Erika Godlevska: Regionuose kuriantys menininkai dažnai susiduria su mažesnėmis galimybėmis dalyvauti kultūros politikos formavime ir finansavime. Tik nedidelė dalis savivaldybių aktyviai įtraukia juos į kultūros politikos kūrimą tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu. Be to, daugelis savivaldybių neturi aiškios kultūros politikos ar ilgalaikės vizijos.

Neseniai paskelbtas dr. Kristinos Mažeikaitės tyrimas įrodė, kad kultūra daro tiesioginį poveikį ekonomikai. Šią žinią ypač turėtų išgirsti regionai – investuodami į kultūrinį gyvenimą, jie tampa patrauklesni darbdaviams, darbuotojams ir užsienio investuotojams, o tai prisideda prie bendros regiono gerovės kūrimo.

– Vilnius dominuoja Lietuvos meno sektoriuje – čia gyvena ir kuria daugiausiai menininkų, sutelkta daug kultūros organizacijų. Kaip galima skatinti stipresnį kultūros vyksmą kituose miestuose?

– Erika Godlevska: Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai kultūra tapo ekonominės plėtros varikliu ir leido mažoms vietovėms tapti kultūros centrais. Vienas iš žinomiausių pavyzdžių – Kanai. Kadaise tai buvo nedidelis Prancūzijos miestelis, tačiau prasidėjus kino festivaliams, per kelis dešimtmečius jis tapo pasaulinio lygio kultūros ir turizmo centru. Šiandien, po daugiau nei 70 metų, Kanų vardas yra žinomas visame pasaulyje, o miestas pritraukia ne tik kino industrijos atstovus, bet ir verslo investuotojus, turistus bei kultūros entuziastus.

Panašiai vystėsi ir Bilbao, Ispanijoje – kadaise tai buvo nykstantis pramoninis miestas, tačiau 1997 m. atidarius Guggenheimo muziejų, vietovė tapo viena svarbiausių kultūrinio turizmo krypčių Europoje. Šis pokytis, vadinamas „Bilbao efektu“, parodė, kaip strateginis kultūros projektas gali pakeisti viso regiono ekonomiką, pritraukti naujas investicijas ir sukurti darbo vietas.

Net mažesni kaimai gali transformuotis per kultūrą. Pavyzdžiui, Italijos Pietrasanta miestelis, garsėjęs marmuro kasyklomis, tapo menininkų ir skulptorių centru, pritraukiančiu kūrėjus iš viso pasaulio. Kultūrinės investicijos ne tik sustiprino vietos ekonomiką, bet ir pavertė miestelį prestižine meno rezidencijų vieta.

Tai rodo, kad kultūra nėra vien išlaidos – tai ilgalaikė investicija į regiono augimą. Regionai, suvokdami kultūros svarbą, gali aktyviai ją įtraukti į savo strategijas, kurti finansavimo mechanizmus ir pasinaudoti pasauliniais modeliais, kurie jau įrodė savo sėkmę.

– Ką reikia keisti, kad menininkai Lietuvoje ne tik išgyventų, bet ir klestėtų? Kokie artimiausi žingsniai galėtų stiprinti meno sektorių? O ką menininkai gali padaryti, kad jų balsas būtų geriau girdimas?

– Rusnė Kregždaitė: Atsakymą norėtųsi pradėti nuo finansavimo didinimo, tačiau suprantama, kad valstybės galimybės tai padaryti yra ribotos. Jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl aktyvesnio privačių rėmėjų – juridinių ir fizinių asmenų – įtraukimo į kultūros finansavimo sistemą modelio paieškos. Svarbu kurti mecenatystės tradicijas ir parodyti, kad tai yra ilgalaikė investicija į visos šalies vertybinę kaitą.

Taip pat svarbu didinti kultūros vartojimą (vartojimo sąvoką naudoju kaip ekonominį terminą, o ne norėdama numenkinti auditorijos susitikimo su meno kūriniu procesą) – plečiant auditorijas, ugdant vartotojų poreikį dalyvauti kultūrinėje veikloje ir mokėti daugiau už kultūros potyrius. Šitaip kūrėjai galėtų generuoti aukštesnes pajamas ir sumažinti priklausomybę nu valstybinių finansavimo šaltinių.

Kalbant apie kūrėjų balsą – jie jį turi labai stiprų, tačiau reikia jo vienybės, kad kalbėtų visi kartu. Manau, kad čia yra terpė rastis kryptingam bendradarbiavimui tarp tyrėjų ir kūrėjų – kuomet tyrimas gali pateikti faktus ir informaciją argumentuotam situacijos pristatymui.

Erika Godlevska: Pasaulio praktika rodo, kad valstybės, kurios investuoja į kultūrą, ilgainiui sukuria stipresnę ekonomiką, pritraukia investicijas ir didina savo tarptautinį prestižą. Lietuvai dabar yra tinkamas momentas peržiūrėti savo kultūros politiką ir priimti ilgalaikius sprendimus, kurie leistų menininkams ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai.

Nors egzistuoja stipendijos, kūrybinės rezidencijos ir tam tikros finansavimo priemonės, jos dažnai yra fragmentiškos, trumpalaikės ir nesudaro nuoseklios finansavimo sistemos. Reikalingi sisteminiai pokyčiai – nuo finansavimo didinimo iki socialinių garantijų ir stipresnės regioninės kultūros politikos.

Svarbiausi pokyčiai, kurie leistų menininkams ne tik išgyventi, bet ir klestėti: ilgalaikės finansavimo programos, socialinių garantinių sistema menininkams, kultūros finansavimo didinimas iki 1–2 proc. BVP.

O menininkai turėtų aktyviau ir vieningiau dalyvauti kultūros politikos formavime, stiprinti savo matomumą Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje bei reikalauti aiškios meno politikos.

Meno kūrėjai prie naujo tyrimo (tyrėjos Rusnė Kregždaitė, Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė) prisidėti bei jo anketą užpildyti gali čia: https://forms.office.com/e/G9kQwcVybF. Apklausa vyksta iki kovo 1 d.

Užs. nr 19

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergi

Karatė trenerė: „auklėti paauglius – ne kėdes pardavinėti…“

Su 36-erių metų pašnekove pajuokaujame, kad dažnai manoma, jog iki pilnos laimės žmogui būtinai reikia sukurti šeimą, pastatyti namą, dar parašyti knygą. Kyokushin karate meistrė Jurgita Vencaitė neįgyvendino nė vieno šio punktų, tačiau pilnatvė ateina per panašius potyrius: ji realizuoja save sporte, yra mylima s

Daugiausia imigrantų glaudžiasi transporto įmonėse

Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir  darbo ministerijos iniciatyva sugriežtintas užsieniečių, ypač imigrantų iš trečiųjų šalių, įdarbinimas Lietuvoje. Ministerija nustatė nekintamą kvotą  – šiemet šalyje įsidarbinti galės tik 24830 užsieniečių, gavusių darbo pagrindu išduotus leidim

Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine

Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine. Studijoje viešnios - Rūta Stasytienė, Tauraės rajono savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorė ir Sandra Martinkienė, Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, baseino administratorė. Kalbamės apie iniciatyvą, tokių užsiėmimų naudingumą, kaip ir

Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas

Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, juo tapo dabartinis Klaipėdos apsk. VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius.    Raimondas Vaitkevičius gimė 1978 metais, studijas pradėjo Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, tęsė Klaipėdos verslo kolegijoje.

Už ekrano spąstai vaikams, kurių nematome: ko imtis jau dabar?

Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susido

Pritarta trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo skatinimo priemonėms

Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama stiprinti gyventojų saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą pritarė programai, skirtai trūkstamų pirminės ir vidurinės grandies policijos pareigūnų pritraukimui į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Apie programoje numatytas skatinimo priemones, siekiant motyvuoti pareigūnus

Reikšmingi pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje

Per pastaruosius trejus metus Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje įvyko reikšmingų pokyčių, kurių tikslas – geresnių ugniagesių darbo sąlygų užtikrinimas, siekiant operatyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo nelaimės ištiktiems gyventojams.   Savivaldybės biudžeto lėšomis Prieš

Susitikimas su Patricija Tilvikaite

Antradienio vakarą tauragiškiai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovių – Patricija Tilvikaite, talentinga rašytoja, leidėja, žurnaliste ir kriminologe. Patricija – dviejų populiarių romanų, „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros – su ženklu „pirmą kartą Lietuvoje"

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras garsėja ne tik nauju pastatu, bet ir žiūrovams patraukliu repertuaru. Pastarųjų metų premjeroms galima drąsiai pridėti stebuklingus žodžius – „pasaulinė premjera", „pirmą kartą Lietuvoje ar net Baltijos šalyse". To netrūks ne tik 2025 metų rudens sezone, bet ir 2026-ųjų repertuare.&nb

Svarbiausi skirtumai: gręžinys, šulinys ar „adata“?

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki balandžio 30 d., paskutinės Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo dienos, svarbu spėti pateikti dokumentus registruoti gręžinį Žemės gelmių registre. O šiuo metu Lietuvoje įteisinta beveik 2900 gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose i

Jau šį šeštadienį liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Susibėgę, patrepsėkim. Kartos“

Balandžio 12 d. 14 val. Tauragės kultūros centre liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Susibėgę, patrepsėkim. Kartos“. Prie mikrofono - ilgametė choreografė ir festivalio pradininkė Birutė Sagatauskienė, liaudiškų šokių kolektyvų „Vėjava" ir „Spietlius" vadovas Giedrius Paulauskas ir Kultūros cent