Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės - LRT - finansavimas auga iki 73 mln. eurų.
Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetas, Kultūros ir Finansų ministerijas prašydami tęsi duotus pažadus visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui.
Visos šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurio skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatytos naujos funkcijos – parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, kurio kaštai yra didžiuliai, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, prenumeratos pristatymui, skaitmenizacijai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o visuomenės poreikis tokiai žurnalistikai yra gyvybiškai svarbus.
„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms individualiems žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, - sako D. Radzevičius.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas atkreipia dėmesį, kad įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, demoralizuotas, kupinas nepatenkintų lūkesčių.
„Juolab kultūrinė spauda, kuri nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija“, – sako G. Norvilas.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis finansavimas naujajam MRF būtinas ir dėl jam numatytų naujų funkcijų, todėl politikų duoti pažadai žiniasklaidos bendruomenei turi būti tęsimi ir negali būti užmiršti.
„Pavyzdžiui, viena iš fondo pareigų - remti turinio pritaikymą žmonėms su negalia, kas yra labai brangi socialinė paslauga. Tai reiškia papildomas išlaidas redakcijoms, kurios jau yra reikalingos, nes šiai naujovei jau reikia ruoštis, pavyzdžiui, pritaikyti užsienyje sukurtus robotus. Tarkim, IŽA skaičiavimais, vien asociacijos nariams turinio pritaikymas metams kainuotų 4-8 mln. eurų, priklausomai nuo to, ar būtų verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar subtitruojama, ar robotais, kasdien taip paruošiant 200 turinio vienetų. O tai yra tik maža rinkos dalis - sudėjus visos žiniasklaidos rinkos poreikius turinio pritaikymui, skaičiai būtų dar didesni“, - sako L. Bušinskaitė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė tvirtina, kad steigiant naująjį Medijų rėmimo fondą ne laukėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome, teikėme racionalius pasiūlymus, girdėjome pakylėtas politikų kalbas, kad valstybės pareiga yra suteikti galimybes bei resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, remiant per naujai kuriamą fondą ne tik projektų turinį, bet ir žiniasklaidos priemonių veiklą bei sklaidą.
„Regioninės spaudos programa - viena iš didžiausių tarp visų šešių SRTRF programų ir dalis pateiktų projektų joje būdavo nefinansuojami ne dėl nekokybiškai parengtų projektų, o tiesiog dėl lėšų trūkumo. MRF numatytas regioninės žiniasklaidos ne tik projektinis, bet ir veiklos rėmimas. Deja, paaiškėjus, kokios menkos lėšos skiriamos šiam fondui, akivaizdu, kad naujos regioninės žiniasklaidos rėmimo formos per MRF, pavyzdžiui, remti veiklą, prenumeratos pristatyma, skaitmenizaciją, iškart numirs – tam įgyvendinti tiesiog nebus lėšų. Tai buvo tik tuščios deklaracijos, kurios netrukus padės galutinai numarinti regionų ir vietinius laikraščius“, - sako R. Navickienė.
Pasak jos, peršasi mintis, kad Lietuvoje nepaisoma ir Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje akcentuojamos pozicijos: stengiantis išlaikyti žiniasklaidos įvairovę būtinas dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninei žiniasklaidai remti bei pliuralizmui skatinti.
Prie šio kreipimosi prisijungė:
Pranešimas spaudai / Asociatyvi Wijs iš pexels.com
Laidoje „Dienos svečias“ – viešnios – Žaneta Maziliauskienė, TRS B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, einanti direktoriaus pareigas bei Donata Buciutė, viešųjų ryšių ir kultūrinės veiklos vadybininkė. Pokalbis apie biblioteko
Daugeliui žmonių kyla dilema: ar geriau taupyti pinigus didesniems pirkiniams ir tikslams, ar pasinaudoti vartojimo paskola ir įgyvendinti svajones greičiau? Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas priklauso nuo jūsų finansinės padėties, poreikių ir tikslų skubumo. Taupymo privalumai ir trūkumai Taupymas yra tradicinis būdas
Tauragė – regiono centras, į kurį nukreiptos visų aplinkinių savivaldybių gyventojų akys. Daugelis čia ieško ir darbo, kurio optimizuojant viešąjį administravimą, regiono pakraščiuose vis labiau trūksta. Padidėjusi konkurencija darbo rinkoje ne visada patinka tauragiškiams, ypač kai vienai ar kitai įsta
Tauragės rajono savivaldybė primena, kad siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą, VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nemokamai ir profesionaliai slaugos paslaugas prisirašiusiems prie VšĮ Tauragės rajono PSPC ligoni
Vaiva Jankienė po šių Seimo rinkimų tapo sava ir šilališkiams – kelmiškė, kandidatavusi į Parlamentą kaip nepriklausoma kandidatė, rudens pradžioje apvažiavo mūsų miestelius ir kaimus, pasikalbėjo su šimtais žmonių ir surinko ne ką mažiau balsų už kai kuriuos daug kartų rinkimuose dalyvavusius poli
Reklama yra viena efektyviausių priemonių pritraukti naujus klientus ir didinti įmonės žinomumą. Tačiau kartu su reklamos galia kyla ir rizikos – kartais ji gali tapti klaidinančia, kai joje pateikiama netiksli ar apgaulinga informacija. Verslui, siekiančiam laikytis teisės aktų ir apsisaugoti nuo galimų pasekmių, labai svarbu suprasti, kaip
Buitinės nuotekos, kasdien susidarančios mūsų namuose, gali atrodyti nekenksmingos. Tačiau iš tiesų jose yra medžiagų, galinčių rimtai pakenkti aplinkai. Jei buitinės nuotekos nėra tinkamai tvarkomos, šios medžiagos patenka į vandens telkinius ir kenkia tiek augalijai, tiek gyvūnijai. Taigi, kokios pagrindinės kenksmingos medžiagos sl
Kūnas reikalauja daug priežiūros, tinkamai ją skiriant gerėja ir sveikata. Todėl kasdien mankštindamiesi ir palaikydami reguliarų treniruočių ritmą galėsite mėgautis ne tik gražiais raumenimis, bet ir geresne bendrine savijauta, viso kūno sveikata. Svarbu tik sportuoti tinkamai, nepersistengti ir taisyklingai atlikti visus pratimus. Kaip tai
Sporto pasaulis yra milžiniška industrija, apimanti daugybę lygų, kurių kiekviena turi savo istoriją, tradicijas ir išskirtinumus. Nuo futbolo iki krepšinio, beisbolo ir kriketo – įvairiose pasaulio sporto lygose slypi daugybė įdomių faktų, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam sporto aistruoliui. Šios lygos ne tik suv
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 38-ąjį sezoną pasitiko Philipo Glasso opera „Kelionė" (The Voyage). Vienas iš pagrindinių vaidmenų – Kolumbas – patikėtas žinomam solistui Šarūnui Šapalui, šiame teatre kuriančiam vis ryškesnius, publikos pripažinimo sulaukiančius personažus. Nuo 2022-ųjų