Tauragės žinios logotipas
Medijų rėmimo fondo biudžetu nepatenkinta žiniasklaidos

Medijų rėmimo fondo biudžetu nepatenkinta žiniasklaidos bendruomenė prašo Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros didinti finansavimą iki 9 mln. Eur

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės - LRT - finansavimas auga iki 73 mln. eurų.

Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetas, Kultūros ir Finansų ministerijas prašydami tęsi duotus pažadus visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui.

Visos šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurio skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatytos naujos funkcijos – parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, kurio kaštai yra didžiuliai, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, prenumeratos pristatymui, skaitmenizacijai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o visuomenės poreikis tokiai žurnalistikai yra gyvybiškai svarbus.

„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms individualiems žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, - sako D. Radzevičius.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas atkreipia dėmesį, kad įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, demoralizuotas, kupinas nepatenkintų lūkesčių.

„Juolab kultūrinė spauda, kuri nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija“, – sako G. Norvilas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis finansavimas naujajam MRF būtinas ir dėl jam numatytų naujų funkcijų, todėl politikų duoti pažadai žiniasklaidos bendruomenei turi būti tęsimi ir negali būti užmiršti.

„Pavyzdžiui, viena iš fondo pareigų - remti turinio pritaikymą žmonėms su negalia, kas yra labai brangi socialinė paslauga. Tai reiškia papildomas išlaidas redakcijoms, kurios jau yra reikalingos, nes šiai naujovei jau reikia ruoštis, pavyzdžiui, pritaikyti užsienyje sukurtus robotus. Tarkim, IŽA skaičiavimais, vien asociacijos nariams turinio pritaikymas metams kainuotų 4-8 mln. eurų, priklausomai nuo to, ar būtų verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar subtitruojama, ar robotais, kasdien taip paruošiant 200 turinio vienetų. O tai yra tik maža rinkos dalis - sudėjus visos žiniasklaidos rinkos poreikius turinio pritaikymui, skaičiai būtų dar didesni“, - sako L. Bušinskaitė.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė tvirtina, kad steigiant naująjį Medijų rėmimo fondą ne laukėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome, teikėme racionalius pasiūlymus, girdėjome pakylėtas politikų kalbas, kad valstybės pareiga yra suteikti galimybes bei resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, remiant per naujai kuriamą fondą ne tik projektų turinį, bet ir žiniasklaidos priemonių veiklą bei sklaidą.

„Regioninės spaudos programa - viena iš didžiausių tarp visų šešių SRTRF programų ir dalis pateiktų projektų joje būdavo nefinansuojami ne dėl nekokybiškai parengtų projektų, o tiesiog dėl lėšų trūkumo. MRF numatytas regioninės žiniasklaidos ne tik projektinis, bet ir veiklos rėmimas. Deja, paaiškėjus, kokios menkos lėšos skiriamos šiam fondui, akivaizdu, kad naujos regioninės žiniasklaidos rėmimo formos per MRF, pavyzdžiui, remti veiklą, prenumeratos pristatyma, skaitmenizaciją, iškart numirs – tam įgyvendinti tiesiog nebus lėšų. Tai buvo tik tuščios deklaracijos, kurios netrukus padės galutinai numarinti regionų ir vietinius laikraščius“, - sako R. Navickienė.

Pasak jos, peršasi mintis, kad Lietuvoje nepaisoma ir Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje akcentuojamos pozicijos: stengiantis išlaikyti žiniasklaidos įvairovę būtinas dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninei žiniasklaidai remti bei pliuralizmui skatinti.

Prie šio kreipimosi prisijungė:

  • Lietuvos žurnalistų sąjunga
  • Lietuvos žurnalistų draugija
  • Interneto žiniasklaidos asociacija
  • Lietuvos radijo ir televizijos asociacija
  • Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
  • Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija
  • Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija
  • Asociacija „Nacionalinė spauda“
  • Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija
  • Regioninių televizijų asociacija
  • Kultūros periodinių leidinių asociacija

Pranešimas spaudai / Asociatyvi Wijs iš pexels.com

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Aktualu auginantiems vaikus: kas priklauso gausioms šeimoms?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms. Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų.   Didesni vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki va

Atnaujintos Bastilijos sporto komplekso bendrosios erdvės

Bastilijos sporto kompleksas nuo šiol dar patogesnis čia sportuojantiems tauragiškiams bei patrauklesnis čia sporto stovyklas rengiantiems, ar planuojantiems rengti, miesto svečiams. „Džiaugiamės, kad atnaujinamas Bastilijos sporto kompleksas suteikia geresnes sąlygas vykdyti neformalųjį užimtumą. Šiame sporto komplekse

Policijos pareigūnai išaiškino ir išardė narkotikų platinimo schemą

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo narkotinių medžiagų tiekėjas, platintojai bei pirkėjai. Kratų metu, rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, įranga ir priemonės joms fasuoti, grynieji pinigai, galimai gauti iš nusikalstamos veikos.   Pareigūnai, turėdami išankstinės in

Patikrinimo metu bagažinėje rasta kontrabandinių cigarečių

Sausio 18 d. policijos pareigūnai vykdydami vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę, tikrino pravažiuojančias transporto priemones.   Kaip informuoja Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šilalės r., Požerės k., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „S

Rūta Bunikytė: „Matilda" skatina veikti ir įveikti gyvenimo sunkumus

Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies į miuziklo visai šeimai „Matilda pagal Roaldo Dahlio knygą premjerą. Miuziklo pastatymo kūrybinę grupę sudaro muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, režisierė Rūta Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, choreografas Taurūnas Baužas. Dalyvauja

„Tele2“ kviečia: pasirūpinkite savo emocine sveikata naršydami sąmoningiau

Mažiau laiko beprasmiam naršymui – daugiau tikro ryšio su artimaisiais, aplinka ir savimi. „Tele2“ visą sausį kviečia pasirūpinti savo emocine gerove ir atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip naudojamės socialiniais tinklais. Prie simbolinės akcijos operatorius ragina jungtis sausio 20 dieną, dar vadinamą Mėlynuoju pir

Beglobiai ir bepriežiūriai gyvūnai Tauragės rajone: kur kreiptis pagalbos?

Tauragės rajono savivaldybės administracija ir VšĮ „Būk mano draugas“ yra sudariusios Bešeimininkių ir bepriežiūrių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje sutartį. Minėtos paslaugos nėra teikiamos gyventojams kreipiantis dėl savo augi

Projektas ,,Tauragės ,,Šaltinio‘‘ progimnazijos infrastruktūros ir aplinkinės teritorijos funkcionalumo didinimas

Projekto tikslas – užtikrinti Tauragės miesto viešųjų erdvių kiekybinę ir kokybinę atitiktį miesto gyventojų poreikiams, išnaudojant jas laisvalaikio, aktyvaus laisvalaikio ir sporto galimybių plėtojimui. Projekto įgyvendinimo metu įvykdyti Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos stadiono, J. Tumo – Vaižganto

Stabdomas valstybės finansavimas projektui „Sidabrinė linija"

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stabdo projekto „Sidabrinė linija": emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms" finansavimą 2025 metams. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendintoja viešoji įstaiga Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas teismo pripažinta pažeidusi Užimtumo į

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tv

NATO operaciją Baltijos jūroje pradeda Karinių jūrų pajėgų laivai

Sausio 15 d. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės priešmininis ir patrulinis laivai, vykdydami NATO operacijos „Baltic Sentry" veiksmų planą, buvo aktyvuoti ir išplaukė į Baltijos jūrą. NATO operacija buvo pradėta reaguojant į 2024 m. gruodžio 25 d. nustatytus povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus, siekiant