Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės - LRT - finansavimas auga iki 73 mln. eurų.
Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetas, Kultūros ir Finansų ministerijas prašydami tęsi duotus pažadus visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui.
Visos šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurio skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatytos naujos funkcijos – parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, kurio kaštai yra didžiuliai, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, prenumeratos pristatymui, skaitmenizacijai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o visuomenės poreikis tokiai žurnalistikai yra gyvybiškai svarbus.
„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms individualiems žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, - sako D. Radzevičius.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas atkreipia dėmesį, kad įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, demoralizuotas, kupinas nepatenkintų lūkesčių.
„Juolab kultūrinė spauda, kuri nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija“, – sako G. Norvilas.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis finansavimas naujajam MRF būtinas ir dėl jam numatytų naujų funkcijų, todėl politikų duoti pažadai žiniasklaidos bendruomenei turi būti tęsimi ir negali būti užmiršti.
„Pavyzdžiui, viena iš fondo pareigų - remti turinio pritaikymą žmonėms su negalia, kas yra labai brangi socialinė paslauga. Tai reiškia papildomas išlaidas redakcijoms, kurios jau yra reikalingos, nes šiai naujovei jau reikia ruoštis, pavyzdžiui, pritaikyti užsienyje sukurtus robotus. Tarkim, IŽA skaičiavimais, vien asociacijos nariams turinio pritaikymas metams kainuotų 4-8 mln. eurų, priklausomai nuo to, ar būtų verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar subtitruojama, ar robotais, kasdien taip paruošiant 200 turinio vienetų. O tai yra tik maža rinkos dalis - sudėjus visos žiniasklaidos rinkos poreikius turinio pritaikymui, skaičiai būtų dar didesni“, - sako L. Bušinskaitė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė tvirtina, kad steigiant naująjį Medijų rėmimo fondą ne laukėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome, teikėme racionalius pasiūlymus, girdėjome pakylėtas politikų kalbas, kad valstybės pareiga yra suteikti galimybes bei resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, remiant per naujai kuriamą fondą ne tik projektų turinį, bet ir žiniasklaidos priemonių veiklą bei sklaidą.
„Regioninės spaudos programa - viena iš didžiausių tarp visų šešių SRTRF programų ir dalis pateiktų projektų joje būdavo nefinansuojami ne dėl nekokybiškai parengtų projektų, o tiesiog dėl lėšų trūkumo. MRF numatytas regioninės žiniasklaidos ne tik projektinis, bet ir veiklos rėmimas. Deja, paaiškėjus, kokios menkos lėšos skiriamos šiam fondui, akivaizdu, kad naujos regioninės žiniasklaidos rėmimo formos per MRF, pavyzdžiui, remti veiklą, prenumeratos pristatyma, skaitmenizaciją, iškart numirs – tam įgyvendinti tiesiog nebus lėšų. Tai buvo tik tuščios deklaracijos, kurios netrukus padės galutinai numarinti regionų ir vietinius laikraščius“, - sako R. Navickienė.
Pasak jos, peršasi mintis, kad Lietuvoje nepaisoma ir Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje akcentuojamos pozicijos: stengiantis išlaikyti žiniasklaidos įvairovę būtinas dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninei žiniasklaidai remti bei pliuralizmui skatinti.
Prie šio kreipimosi prisijungė:
Pranešimas spaudai / Asociatyvi Wijs iš pexels.com
Šiandien, gruodžio 12 d., apie 6.30 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užtikrindami eismo saugumą, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Tauragės rajono, Paverkalnio kaime, patikrinimui sustabdė automobilį ,,TOYOTA PROACE CITY VERSO’’, kurį vairavo 43-iejų Vilniaus miesto gyventojas.
Vos daugiau nei prieš mėnesį Tauragėje duris atvėręs sporto klubas „Vita Studio“ jau tapo populiaria miesto moterų susibūrimo vieta. Verslininkė Vita Butkė neslepia, kad seniai puoselėtą idėją suburti sportuojančių ir sveikai gyvenančių moterų bendruomenę, įkuriant modernių treniruoklių salę, jai padėjo Tauragės kredito uni
matomus pokyčius kiekvienoje gyvenvietėje. Nuo geresnio vandens ir švaresnio oro iki saugesnių kelių, patogesnių mokyklų, modernių socialinių paslaugų ir atgimstančių viešųjų erdvių. Tauragės regionas nuosekliai ir kryptingai juda į priekį, kurdamas patogesnę, sveikesnę ir modernesnę aplinką savo gyventojams. Šilalės meras Tada
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės minimali
Gruodžio 10 d. Tauragės krašto bendruomenė rinkosi į Viešąją biblioteką, kur vyko susitikimas su evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu. Renginio metu pristatyta tema „Liuteronai mūsų krašte“, supažindinusi dalyvius su liuteronybės istorija, Reformacijos ištakomis ir Tauragės krašto religiniu pa
Vaiko balso išklausymas dažnai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau kasdienybėje suaugusieji ne visada randa laiko ar būdų iš tiesų įsiklausyti. Tai parodė vaiko teisių gynėjų diskusija „Vaiko nuomonė. Kaip girdėti ir atsižvelgti?", kurios dalyviai kalbėjo apie ribų nustatymą, emocinius poreikius ir davė patarimų tėvams, k
Supakuoti dovanas galima ne tik gražiai, bet ir tvariai. Šių metų kalėdinių dovanų pakavimo tendencijos krypsta į paprastumą ir natūralias detales, todėl kokybiškam įpakavimui nebūtinai reikia daug įvairiausių priemonių. Tam puikiai tinka ne tik dovanų popierius, bet ir įvairiausi audiniai. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai
„Visada truputį krūpteliu, kai tenka prisistatyti, nes „dainininkė“ – toks siauras pavadinimas, dažnai jis asocijuojasi su kažkuo nelabai rimtu. Pagrindinė mano veikla – vokalo mokymas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dirbu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, užsiimu privačia veikla, konsultuoju kitus atlikė
Gintaras – tarsi sustingęs Baltijos jūros šnabždesys, lietuviško paveldo dalis, sauganti mūsų istoriją, tradicijas ir jausmus. Lietuviams, gyvenantiems toli nuo gimtinės, gintaro papuošalai tampa nepakeičiamu ryšiu su tėvyne – mažu, bet galingu prisiminimu apie šaknis, šeimą ir namus. Šis
Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, jog didžiausią pokytį sukuria ES investicijos į švietimo infrastruktūros atnaujinimą. Daugelis šių ir kitų rajono pokyčių nebūtų įmanomi be Europos Sąjungos investicijų. Kalbamės apie svarbiausius projektus šiuo metu įgyvendinamus Tauragės rajone pagal regiono plėtros planą. Kaip
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje susitikimas su vyskupu gruodžio 10 d. (trečiadienį), nuo 17 val. Išvakarėse, kviesdamas į susitikimą „Liuteronai mūsų krašte“, vyskupas - trumpai apie Tauragę, kuri buvo (yra) vienas svarbiausių liuteronybės centrų Lietuvoje. Tauragėje – įvairių
Jau šį penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose vyks tradicinė 39-oji „Maisto banko" akcija, kurios metu savanoriai kvies parduotuvių pirkėjus nepraeiti pro šalį ir paaukoti ilgiau galiojančių maisto produktų sunkiau gyvenantiems šalies gyventojams. Šiais metais „Maisto banko"