Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln. eurų, kai tuo pat metu vienos žiniasklaidos grupės - LRT - finansavimas auga iki 73 mln. eurų.
Žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, kultūros ministrą Simoną Kairį, Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kultūros komitetas, Kultūros ir Finansų ministerijas prašydami tęsi duotus pažadus visos šalies žiniasklaidos bendruomenei ir numatyti kitais metais 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui.
Visos šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad MRF privalo būti skiriamas mažiausiai dvigubai didesnis finansavimas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia MRF ne tik perima SRTRF funkcijas, kurio skiriamų lėšų neužtekdavo įgyvendinti būtiniems projektams. Antra, MRF numatytos naujos funkcijos – parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, kurio kaštai yra didžiuliai, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, prenumeratos pristatymui, skaitmenizacijai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga, o visuomenės poreikis tokiai žurnalistikai yra gyvybiškai svarbus.
„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms individualiems žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, - sako D. Radzevičius.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas atkreipia dėmesį, kad įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, demoralizuotas, kupinas nepatenkintų lūkesčių.
„Juolab kultūrinė spauda, kuri nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija“, – sako G. Norvilas.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis finansavimas naujajam MRF būtinas ir dėl jam numatytų naujų funkcijų, todėl politikų duoti pažadai žiniasklaidos bendruomenei turi būti tęsimi ir negali būti užmiršti.
„Pavyzdžiui, viena iš fondo pareigų - remti turinio pritaikymą žmonėms su negalia, kas yra labai brangi socialinė paslauga. Tai reiškia papildomas išlaidas redakcijoms, kurios jau yra reikalingos, nes šiai naujovei jau reikia ruoštis, pavyzdžiui, pritaikyti užsienyje sukurtus robotus. Tarkim, IŽA skaičiavimais, vien asociacijos nariams turinio pritaikymas metams kainuotų 4-8 mln. eurų, priklausomai nuo to, ar būtų verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar subtitruojama, ar robotais, kasdien taip paruošiant 200 turinio vienetų. O tai yra tik maža rinkos dalis - sudėjus visos žiniasklaidos rinkos poreikius turinio pritaikymui, skaičiai būtų dar didesni“, - sako L. Bušinskaitė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė tvirtina, kad steigiant naująjį Medijų rėmimo fondą ne laukėme, bet ir patys aktyviai dalyvavome, teikėme racionalius pasiūlymus, girdėjome pakylėtas politikų kalbas, kad valstybės pareiga yra suteikti galimybes bei resursus esamos regioninės žiniasklaidos stiprėjimui bei transformacijai, remiant per naujai kuriamą fondą ne tik projektų turinį, bet ir žiniasklaidos priemonių veiklą bei sklaidą.
„Regioninės spaudos programa - viena iš didžiausių tarp visų šešių SRTRF programų ir dalis pateiktų projektų joje būdavo nefinansuojami ne dėl nekokybiškai parengtų projektų, o tiesiog dėl lėšų trūkumo. MRF numatytas regioninės žiniasklaidos ne tik projektinis, bet ir veiklos rėmimas. Deja, paaiškėjus, kokios menkos lėšos skiriamos šiam fondui, akivaizdu, kad naujos regioninės žiniasklaidos rėmimo formos per MRF, pavyzdžiui, remti veiklą, prenumeratos pristatyma, skaitmenizaciją, iškart numirs – tam įgyvendinti tiesiog nebus lėšų. Tai buvo tik tuščios deklaracijos, kurios netrukus padės galutinai numarinti regionų ir vietinius laikraščius“, - sako R. Navickienė.
Pasak jos, peršasi mintis, kad Lietuvoje nepaisoma ir Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje akcentuojamos pozicijos: stengiantis išlaikyti žiniasklaidos įvairovę būtinas dotacijų teikimas inovacijoms vietos ir regioninei žiniasklaidai remti bei pliuralizmui skatinti.
Prie šio kreipimosi prisijungė:
Pranešimas spaudai / Asociatyvi Wijs iš pexels.com
Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart
Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca
Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet
Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta
Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir
Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto
UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv