Archyvų paslaptys

Bankas 1936-1940 m. Tauragės krašto muziejaus nuotrauka

Lietuvos banko rūmai Tauragėje

• Darius Kiniulis
• Gruodžio 12, 2024

Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tuščia ir šalta.

Tokia padėtis bei savininko geranoriškumas suteikė išskirtinę progą Tauragės krašto muziejui 2022 m. lapkričio 24 – gruodžio 9 dienomis surengti ten fotografijos meno parodą „Fotografika“. Taip netikėtai atidarymo dieną operacijų salė virto scena, erdvė tarp kolonų – eksponavimo siena, o visas vidus ir išorė apšviesti ypatingą jausmą suteikiančiu apšvietimu. Kartu tai buvo erdvės išbandymas bei parodymas visuomenei, kaip galėtų pasikeisti pastato paskirtis, jei čia vyktų kultūros renginiai. Deja, vėliau pastatas trumpam vėl liko tuščias, tačiau prieš prasidedant Meno mokyklos muzikos skyriaus pastato renovacijai, mokytojai su visais instrumentais, baldais atkelti į banką 2023–2024 mokslo metams. 2023 m. spalio 12 d. vyko netradicinės poezijos „Tauragės SLAM UP vakaras“, į banką sukvietęs kūrėjus. Šių metų lapkričio 15 d. meras Dovydas Kaminskas asmeninėje „Facebook“ paskyroje užvedė diskusiją klausdamas: „Kaip manote, ar Tauragės rajono savivaldybė turėtų iš privataus asmens pirkti Tauragės banko rūmų pastatą?“. Kaip vieną iš priimtiniausių pasiūlė galimybę: „...galbūt šiuose rūmuose galėtų įsikurti Tauragės B. Baltrušaitytės biblioteka, nes dabartinis bibliotekos pastatas neatitinka šiuolaikinei bibliotekai keliamų standartų“. Pasiūlymas sulaukė gausaus tauragiškių pritarimo. Pavieniai vyresnieji gyventojai siūlė čia vėl įkurti restoraną, kuris pastate yra veikęs du dešimtmečius.

Kadangi pastato likimas rūpi visuomenei, pats laikas vėl prisiminti jo istoriją. Nieko naujo, nežinomo neparašysiu. Pastatas domino architektūros istorikus ir yra išsamiai aprašytas. Pirmiausia reikėtų išskirti prof. dr. Marijos Drėmaitės tyrimus, kuriuos ji 2007 m. paskelbė knygoje „Tauragės kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai“ straipsnyje „Modernėjanti Tauragė: tarpukario architektūros ir pramonės paveldas“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ šių metų rugpjūčio 27 d. pilies menėse atidarė parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)”. Apie mėnesį eksponuotą parodą spėję apžiūrėti lankytojai pastebėjo baltą banko rūmų maketą, gamintą išskirtinai parodai Tauragėje. Maketo stogas nusiima ir galima pažvelgti į pastato vidaus išplanavimą. Rugsėjo 19 d. atvykusi M. Drėmaitė, kuri ir kuravo šią parodą, pasakojo apie Lietuvos bankų statybas Lietuvoje tarpukariu. Ji atskleidė daugiau Tauragės banko rūmų statymo įdomybių. Dar aptarsime, kad banką projektavo du garsūs architektai: Mykolas Songaila bei jo įpėdinis Arnas Funkas, tiesa, turėjęs kitokį skonį. Mokslininkė paskaitos metu atskleidė dar niekur neužrašytą detalę, kad rūmų vartai tikriausiai bus M. Songailos kūryba, o apskritą operacijų salę A. Funkas vėliau pakartojo Panevėžio cukraus fabrike.[i]

Kitas architektūros tyrėjas, aprašęs banką bei pateikęs kiek naujų žinių yra dr. Vaidas Petrulis. Nevalia užmiršti garbaus Tauragės kraštotyrininko Edmundo Mažrimo straipsnių rinkinio „Tauragės bankas. Gyvoji architektūra Tauragėje“, išleisto 2015 m. Nors jame atpasakojamas tekstas iš M. Drėmaitės darbo, tačiau pateikiama ir šiek tiek naujų detalių.

Lietuvos bankui, kuriant jo skyrius visame krašte, trūko pastatų, todėl ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo įsteigta banko pastatų projektavimo ir statybos reikalų taryba, kuriai vadovavo architektūros prof. M. Songaila. Drauge su architektu A. Funku jie suprojektavo ne vieną Lietuvos banko skyriaus pastatą: Panevėžyje, Kėdainiuose, Utenoje, Raseiniuose, Biržuose, Tauragėje, Mažeikiuose, Kretingoje. Dauguma pastatų yra išlikę. Architektai solidžiais banko pastatais siekė kelti pasitikėjimą jauna valstybe bei valiuta – litu.[ii]

Kaip minėta, 1934 m. paskelbtą Tauragės banko projektų konkursą laimėjo architektai M. Songaila su A. Funku. Kaip vyko konkursas? V. Petrulis straipsnyje „Lietuvos banko skyrius Tauragėje“ mini įdomių detalių, kad konkursui pristatyta 20 darbų. Nors premijos nebuvo visai menkos (I vieta – 1000 litų, II – 700 lt, III – 500 lt), toks gausus pasiūlymų skaičius rodo, kad Lietuvos banko užsakymas buvo geidžiamas tikslas. Pirmoji vieta paskirta A. Funkui, antroji – Felikso Bielinskio ir Nikolajaus Mačiulskio duetui, o trečioji – Stasiui Kudokui. Komisija rekomendavo įsigyti ir inžinieriaus Šalkauskio projektą. Visgi, kaip ir visuose kituose Lietuvos banko skyriuose, galutinis projektas paskiriamas M. Songailai. Komisiją sudarė du Lietuvos banko atstovai Juozas Paknys ir Ignas Musteikis, iš Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto pusės prof. M. Songaila, iš Lietuvos Inžinierių sąjungos pusės inžinierius Antanas Novickis ir iš Diplomuotų inžinierių ir architektų draugijos pusės architektas Vytautas Landsbergis. Archyvuose tyrėjai neaptiko konkursams pateiktų projektų, todėl negali tiksliai nustatyti autorystės klausimo, tad autorystė įprastai priskiriama abiems architektams.[iii]

1935 m. gegužę Dariaus ir Girėno alėjos bei Vytauto gatvės kampe pradėtas statyti solidus pastatas, vadovaujant statybos meistrui P. Seinzonui. Banko valdybos nutarimu Tauragės skyriaus statybai skirta 329 000 Lt, tačiau statybos atsiėjo apie 400 000 Lt. Statyba vyko primityviai, vyravo rankų darbas. Visos plytos buvo nešamos darbininkų ant medinių neštuvų. Kaip rašo dr. Vaidas Petrulis, darbus atliko įvairūs rangovai, daugiausia kauniečiai. Šaltkalvystės dalis pavesta J. Švarcui, baldus gamino K. Petriko fabrikas, dekoro darbai, aptaisymas marmuru ir kita pavesta Jokūbui Dubauskui. Generalinis rangovas taip pat kaunietis – A. Balčiauskas: „Statymo darbus yra apsiėmęs tūlas rangovas iš Kauno. Prie statybos darbų dirba apie 15-20 darbininkų. Darbas nelengvas. Gegužės 20 d. dirbą prie šios statybos darbininkai sustreikavo. Jie paprašė rangovo įgaliotinį, kad jis pakeltų atlyginimą vietoj 30 centų per valandą, mokėti 40-50 centų per valandą. Įgaliotinis nesutiko. Darbininkai nėjo dirbti 21 ir 22 d. iki pietų. Galų gale darbininkai pradėjo dirbti. Dabar per 8 val. mokama 3 litai. Prieš tai dirbo 10 val.“ Darbininkų reikalavimus sprendė atvykęs darbo inspektorius iš Kauno. Nesklandumų būta ir daugiau. Rašyta, kad M. Songaila neteisėtai gavo pavedimą projektuoti, kad komisijos sprendimas buvo šališkas. Tačiau šios pretenzijos neturėjo didesnės reikšmės.[iv

Statybos ir sauskelių inspekcija dėl ekstravagantiškos banko išvaizdos mandagiai kreipėsi į architektą: „aukštai gerbiamas profesoriau! Statybos ir Sauskelių Inspekcija <...> norėtų atkreipti Tamstos, Pone profesoriau, dėmesį. Projektuojamųjų rūmų išvaizda atrodo perturtingai ir periškilmingai mažam apskrities miestui. Vargiai ar derinsis net ateityje tas pastatas su kitais. Ar negeriau būtų, kiek kukliau pertvarkyti fasadus – juos nuraminti, tuokart ir aplinkiniai gyventojai galėtų pasimokyti imdami pavyzdį iš banko statybos.“ Tuometis vyriausias statybos inspektorius A. Novickis skeptiškai vertindamas puošnią banko architektūrą netgi teigė, kad „toks puošnumas ypač neatitinka šio laikotarpio dvasią“. 1935 m. lapkričio 13 d. jis raportavo vidaus reikalų ministrui: „Rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios ir brangios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus. Dėl projekto Statybos Taryba buvo pareiškusi savo pastabų, siūlydama autoriui projektą perdirbti – duoti rūmams kuklesnę išvaizdą ir nevartoti brangios paduodamos ventiliacijos įrengimų. Tačiau Bankas pastatytas nepriėmęs dėmesin inspekcijos padarytų pastabų. Jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos Banko namai provincijoje statomi per daug prabangingai. Bet ligšiol banko statybos politika nesikeičia. Šis Tauragės bankas bus bene puošniausias už visus kitus provincijos bankus. Toks puošnumas ypač neatitinka šio laikotarpio dvasią“.

Tyrėjas V. Petrulis apibendrino, kad svarbų vaidmenį vaidino betonas, kuris naudotas pamatams, perdengimams, laiptams. Apvaliosios operacijų salės lubų perdengimas irgi gelžbetoninis. Stengtasi palaikyti vokišką kokybę: „visi gelžbetoniai perdengimai, prieš priimant juos, turi būti išbandyti atpatinkamais bandomaisiais sluoksniais, pagal vokiečių normas.“ Rūmai projektuoti klasikinėje dvasioje, artimi supaprastintam klasicizmui. Vaidas Petrulis pastebi, kad kaip ir Panevėžio banke dominuoja apskritos formos puošni operacijų salė. Tauragės banką išskiria vartų kolonada su vazų imitacijomis. Kaip ir daugelyje kitų skyrių, metaliniai tvoros elementai „tautinio stiliaus“, panaudojant stilizuotus tulpės motyvus. Galinė fasado dalis taip pat puošta panašiomis kolonomis.

Dvi šoninės laiptinės vedė į antrąjį aukštą, kuriame buvo prabangus banko valdytojo butas bei nedidelės patalpos tarnaitei: kambarėlis ir sandėliukas. Kairiąja laiptine arčiau dabartinės aikštės naudojosi tarnai, dešiniąja – valdytojas su šeima. Tai gali stebinti, tačiau tais laikais buvo įprasta aukštas pareigas užimantiems pareigūnams gyventi ten pat, kur ir jų darbas. Butas turėjo balkoną, dvi šonines terasas, o trečioji įspūdinga pusapskritė terasa buvo virš operacijų salės. Buvo ir didelis svečių kambarys su langu į operacijų salę, du miegamieji, vonia, kabinetas, virtuvė, valgomasis bei erdvūs prieškambariai. Greta pastatytas kuklesnis ūkinis pastatas – garažas, skalbykla ir sargo butas. Šiuo metu ten veikia vairavimo mokykla. Akylesni yra pastebėję, kad šio ūkinio pastato galinė dalis bei tvora, juosianti banką nuo aikštės yra paprasti, nedekoruoti. Taip nutiko, nes tuo metu jokios pilies aikštės ten nebuvo, privačiuose sklypuose stovėjo keletas gyvenamųjų namų, todėl puošnių tvorų nereikėjo.[v]

Kaip rašoma tarpukario spaudoje, „ten kur dabar stovi puikūs Lietuvos banko rūmai garavo klampi pelkė“.[vi] Banko pastatas puikiai įkomponuotas miesto centre. Tada Tauragėje, greta banko, jau buvo pastatyti profesionalių architektų projektuoti pastatai: apskrities vaistinė ir Ūkio bankas (Juozui Zableckiui priklausęs namas; neišlikęs), apskrities ligoninė ir šaulių rūmai. Pastato didingumą ir turtingumą pabrėždavo žėručiu padengtas fasadas, kuris šviečiant saulei žėrėdavo. Kad fasadas neprarastų žėrėjimo, kasmet plautas muiluotu vandeniu.

Tuo metu banke dirbo išskirtinai beveik vien vyrai, banko valdytoju buvo L. Volodka. 1940 m. sovietinės okupacijos metais, dėl piniginio vieneto neaiškumo, kilo panika. Žmonės atsiiminėjo indėlius iš bankų, masiškai pirko prekes. Sovietinė valdžia kaltino sąmyšio sukėlėjus ir juos vadino spekuliantais bei vagimis. Lietuvos banką sovietų valdžia perėmė 1940 m. liepos 30 d., o spalio 10 d. šis reorganizuotas į SSRS valstybinį banką. Nuo 1941 m. kovo 25 d. pinigų apyvartoje uždraustas litas.

Kraštą okupavus nacistinei Vokietijai iki 1943 m. balandžio 30 d. Lietuvos banko veikla buvo nutraukta. Bankui išsikėlus iš pastato, 1944 m. birželio 16 d. parengtas pastato renovacijos projektas. „Prie vokiečių“ planuota iš dalies keisti pastato planą. Visgi netrukus, spalio pradžioje, frontui traukiantis į vakarus, pastato pietvakarinė dalis buvo apgriauta. Remontas baigtas tik 1957 m., tuomet įkurtas viešbutis-restoranas „Tauras“.[vii] Amžininkai su nostalgija prisimena, kad jame kainos buvusios nedidelės ir dažnai skambėjusi gyva muzika. 1978 m. sugrąžintas bankui. Po remonto įsikraustė Sovietų sąjungos valstybinio banko padalinys. Kieme pastatyti garažai (dabar juose veikia kazino). 1983 m. atnaujinti fasadai, pakeista dalis stogo dangos, grotomis apkaustyti salės langai. Ilgą laiką bankui vadovavo Zita Baltrušaitienė.

Po nepriklausomybės atkūrimo, pagrindiniu banko akcininku tapo Vyriausybė, o 2002 m. – „Žemės ūkio bankas“. Jį privatizavus keitėsi užsienio savininkai ir pavadinimai: „Nord LB“, „DNB Nord“, „DNB“, „Luminor“. 2015 m. vykdant „DNB“ banko veiklos optimizavimą, Šilalės ir Tauragės banko skyriams pradėjo vadovauti Remigijus Vėlavičius, pakeitęs Tauragės banko skyriaus vadovą Rimantą Parnarauską. Vis daugiau paslaugų atliekant internetu, kaip minėta, 2020 m. spalio 1 d. „Luminor“ bankas Tauragėje uždarytas. Tuo metu banke dirbo vos 6 darbuotojai.

Na, o grįžtant prie mero pamąstymų, biblioteka čia atrodytų labai solidžiai. Šie Lietuvos banko rūmai buvo vieni iš kelių puošniausių bankų Lietuvoje. Tauragė turėjo rimtų ambicijų, kurias sujaukė okupacija ir karas. Architektūrinė vertė akivaizdi, bet ne ką mažiau ir skatina pasididžiavimą pirmąja Lietuvos Respublika, kuri nuolatinio pavojaus valstybingumui sąlygomis sugebėjo šuoliais modernėti. Panašų laikotarpį kaip tada mes išgyvename dabar.

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.