Regione

Levandų idilėje – atgaivinti Velykų papročiai

• Žydrūnė Milašė
• Prieš 37 minučių

Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms – skubame prisikelti kiekvienas vis savaip, o svarbiausias šio metų laiko akcentas – atgimimas ar pabudimas, kurį jaučiame kiekvienas. Tas jausmas, lydimas džiugesio, kviečia švęsti, žaisti...

Kad Šv. Velykų laukimas būtų prasmingas, Kvėdarnos kultūros namai kartu su poilsiavietės „Paulikų levandų idilė“ savininke Živile Dygliene sukūrė visą renginių ciklą.

„Gyvenu Šakėnuose, žinau, kiek daug darbo ir jėgų, puoselėdama šią sodybą, skiria jos šeimininkė. Ir svarbiausia, kad ji tai daro su begaline meile bei atsidavimu savam kraštui ir savo žmonėms. Nors, ko gero, Šilalėje dar mažai kas žino, kas ta „Paulikų levandų idilė“, nėra čia buvę ir mažiausiai pusė kvėdarniškių. Tad mano interesas buvo paruošti renginių ciklą, suteikiant vietos gyventojams galimybę susipažinti su nuostabia sodyba“, – sakė Kvėdarnos kultūros namų renginių organizatorė Jūratė Augienė.

Kartu su ja projektinėje veikloje dalyvauja ir svečius žemaitiškų bei mūsų kraštų etnografinių žaidimų, dainų mo¬ko etnografijos žinovė Jolanta Ka¬žu¬kaus¬kienė, joms talkina Velykų „Bobu¬tė“ ūkininkė, tautodailininkė Regina Vir¬šilienė. Pirmieji susitikimai Živilės sodyboje įvyko dar pernai, o kadangi sulaukė palaikymo, kaip sako pačios, šiais metais veiklos ėmėsi iš esmės.

Beveik visą balandį „Paulikų levandų idilėje“ vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams, kurių metu mažieji išmoksta pasigaminti po margutį, išgirsta apie tradicijas ir pan. Beje, sodybos šeimininkė į edukacijas kviečia ir mokinių tėvelius, ir jaunimą, ir visus, kuriems kyla bent menkiausias susidomėjimas – čia laukia atviras Velykų kiemelis, kuriame gausu įvairiausia technika pagamintų margučių, kiškių ir kitų grožybių, galima iš arčiau susipažinti po kiemą šmirinėjančiais triušiais, dekoratyvinėmis vištomis, pamatyti strutį, ožkeles bei avis.

„Esame pačiame Šilalės – Šilutės rajonų paribyje, prie pagrindinio šiuos miestus jungiančio kelio. Surasti mus nesunku – dabar, velykiniu laikotarpiu, užsukti kviečia mūsų didysis zuikis, o kad nepaklystumėte, kelią į sodybą rodo pakelėje išrikiuoti levandų spalvos dviračiai“, – kvietė Živilė, kasdien visų laukianti nuo 11 iki 20 valandos.
Užsukti galima ir neplanuojant dalyvauti edukacijoje, tiesiog pasižvalgyti, pasmalsauti, pasisemti idėjų, kaip pasipuošti savo namus Velykoms. O jeigu traukia edukaciniai užsiėmimai, reikėtų užsiregistruoti iš anksto. Tiesa, imamas simbolinis mokestis: pavieniams svečiams pasigrožėjimas sodyba kainuoja 5 Eur/asm., norintiems edukacijų – po 7 Eur/asm.

„Kadangi viskas kainuoja, už viską reikia mokėti, edukacijas rengiame iš savų medžiagų, vaišiname arbata, tai negalvojame, kad šis simbolinis mokestis taps problema. Tuo labiau, jog kiek¬vienas, apsilankęs sodyboje, gaus ir naudos – išmoks naujų žaidimų, sužinos dekoracijų gaminimo paslapčių ir būdų, o kur dar tyras oras, gražūs vaizdai, pramogos gamtoje“, – sakė J. Augienė.

Jai pritarė ir edukatorė R. Viršilienė, ir muzikuoti vaikus mokanti J. Kažukauskienė – moterims ir pačioms smagu išeiti iš namų, atsiriboti nuo buities rūpesčių, pakeisti aplinką, susitikti su vaikais, girdėti jų klegesį.
„Esu žmogus, kuris žino labai daug Žemaitijos, Šilalės, Kvėdarnos kraštui būdingų užsiėmimų. Mano siekis – supažindinti su tradicijomis per žaidimą. Smagu, kad kvėdarniškiai vaikai ir iki šių užsiėmimų tai yra girdėję, dainavę, šokę, žaidę. Tad aš jiems leidžiu rinktis, bet pamokau ir būtent Velykų laikui skirtų veiklų“, – aplink sodybą rinkdama vaikų užsiėmimams „rekvizitą“ iš gamtos, tikino J. Kažukauskienė.

Susiliejimą su gamta akcentuoja ir „Paulikų levandų idilė“ šeimininkė Živilė, kuri iš patirties žino, kiek daug kaimo aplinka reiškia iš miestų atvykusiems vaikams, o ir suaugusiems.
„Dabar net nedideliuose miestuose augantys vaikai nežino, ką reiškia turėti nuosavą kiemą, o pas mus – laisvė: galima visur vaikštinėti, paglostyti triušį, pasisupti ant įvairių sūpynių ir t.t. Tad aš sakau taip: čia dažnas atranda tai, kas yra tikroji kiekvieno mūsų prigimtis“, – grįžimo į gamtą svarbą nusakė poilsiavietės šeimininkė.
Beje, ji pati čia irgi įsikūrė visiškai neseniai – pirmosios levandos sodyboje buvo pasodintos prieš penkerius metus. O Paulikų ūkis, pasirodo, todėl, kad ji įsikūrė savo senelių sodyboje.

„Tai – mano tėvo gimtinė, Zofijos ir Kazimiero Paulikų vos hektaro valda Ašvos upelio pakrantėje. Kaimynai ją nuo seno vadindavo „paulikine“, todėl ir nusprendžiau išsaugoti šitą tradiciją. Be to, gyvenimas lėmė, kad paskutinis mūsų šeimos Paulikas buvo mūsų tėtis, vėliau šeimoje gimdavo tik mergaitės ir pavardė išnyko. Todėl užsispyriau įprasminti prosenelių ir savo tėčio pavardę bent jau poilsiavietės vardu „Paulikų levandų idilė“, – vedžiodama po sodybą pasakojo Ž. Dyglienė.

Pasak moters, poilsiavietė yra gyva beveik ištisus metus, nes Živilė rengia ir kitokias įvairias edukacijas, pati gamina hidrolatus iš levandų, renka vaistažoles, prekiauja kaimyninio ūkio medumi. Žinoma, labiausiai čia laukiama pražystančių levandų ir levandinų – kai jų krūmeliai apsipila žiedais, neaprėpiami akimis plotai tiesiog mėlynuoja, taip ir kviesdami bent minutei stabtelėti ir pasigrožėti neįtikėtinu vaizdu. Gal dėl to nieko keisto, jog tada lankytojai skuba įsiamžinti jų fone, o Živilė yra pasirūpinusi visa atributika fotosesijoms.

www.silalesartojas.lt

Žydrūnė Milašė