Tauragės žinios logotipas
Legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę prisimenant

Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos

Legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę prisimenant

Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.

Marcelė Kubiliūtė gimė 1898 m. liepos 28 d. Tindžiuliuose, Panemunėlio valsčiuje. Kaip rašoma Vikipedijoje, jos tėvai buvo apsišvietę ir tautiškumą puoselėję valstiečiai. Brolis – visuomenės veikėjas Juozas Kubilius. Pirmieji mokytojai buvo kunigas Jonas Katelė ir knygnešys Juozas Otonas Širvydas. Nuo 1905 m. Marcelė gyveno pas brolį, platino atsišaukimus, spaudą. Nuo 1912 m. dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje Vilniuje, baigė dviklasę lietuvių mokyklą, lankė „Saulės“ kursus. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su į Rusiją priverstinai išvežtomis mokyklomis atsidūrė Voroneže. Sergančią brolis Juozas parsivežė į Petrapilį, ten ji baigė gimnaziją ir buhalterijos kursus. Įsijungė į lietuvių visuomeninį gyvenimą. M. Kubiliūtė dalyvvao Lietuvių partijų suvažiavime, kuriame svarstyta Lietuvos politinė ateitis. 1918 m. spalio 30 d. su pabėgėlių ešelonu grįžo į Vilnių. Įsteigė pradžios mokyklą, kur darbininkų vaikai lietuviai mokėsi nemokamai.

19181925 m. ji dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. padėjo Petrui Vrubliauskui išimti iš P.O.W. štabo seifo slaptus lenkų dokumentus, tarp jų – ir „peoviakų“ rengto sukilimo Lietuvoje organizatorių šifrus, perdavė į Kauną. Tai padėjo likviduoti šią maištininkų organizaciją. 1919 m. M. Kubiliūtė buvo laikraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ atsakingoji sekretorė, redaktorė.

Ji rūpinosi lietuvių kariais, patekusiais į nelaisvę ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais. Be to, kartu su savo bendraminčiais teikė Kaunui informaciją apie lenkų invazinės kariuomenės judėjimą, jos veiklą. Okupantai Marcelę sekė, jos ieškojo. Ji pakeitė savo vardą ir pavardę, tapo Elžbieta Banevičiūte ir dar dvejus metus gyveno Vilniuje. 1922 m. spalio 27 d., gresiant suėmimui, pasitraukė iš Vilniaus, slaptai ties Salaku perėjo demarkacinę liniją ir nuvyko į Kauną.

1925–1940 m. M. Kubiliūtė dirbo Kaune, buvo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šifruotoja, pirmoji sekretorė. Buvo atsakinga už lenkų okupuotos Lietuvos lietuvių rėmimą laikraščiais, pinigais, knygomis. Ji pati sutartu laiku ir sutartoje vietoje prie Kirdeikių ar Merkinės vykdavo prie demarkacinės linijos ir perduodavo pinigus lietuvių atstovams. 1922 m. pradėjusi istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, istorikės diplomą gavo tik 1936 m.

Nuo 1940 m. M. Kubiliūtė vėl gyveno Vilniuje. Prasidėjus sovietinei okupacijai buvo atleista iš darbo, ji perėjo į Socialinio aprūpinimo komisariatą. Nuo 1941 m. pavasario buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos skyriaus bendradarbė. Įsijungė į antisovietinį pogrindį, palaikė ryšius su Lietuvos aktyvistų frontu. Suėmimo išvengė laiku įspėta. 1941 m. birželio sukilimo dalyvė, sukilėlių Vilniaus štabo, vėliau Vilniaus miesto ir srities komiteto narė. Užėjus vokiečiams perėjo dirbti į Literatūros skyrių Antakalnyje, tvarkė ir saugojo biblioteką. Kartu dirbo pogrindinį antinacinį darbą, platino nelegalią spaudą. Per nacių okupaciją gelbėjo žydus.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacija ji liko dirbti bibliotekoje. 1944 m. rugpjūčio 17 d. NKVD M. Kubiliūtė suėmė. Devynis mėnesiu, nuolatos tardoma, kęsdama badą, išbuvo KGB rūsiuose. Vėliau perkelta į Lukiškių kalėjimą. 1946 m. liepos 7 d. TSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD sprendimu nuteista penkeriems metams tremties. Iki 1949 m. gyveno tremtyje Tiumenės, vėliau Akmolinsko srityje, dab. Akmolos sritis. 1949 m. rugpjūčio 22 d. tremties laikas baigėsi, rugsėjo 30 d. išvyko į Lietuvą. Ją priglaudė rašytojo Jono Biliūno našlė Julija Biliūnienė. M. Kubiliūtė įsidarbino Kauno muziejuje, nuo 1950 m. gruodžio 2 d. Tauragėje dirbo Kelių ruožo sąskaitininke. 1956 m. grįžo į Vilnių, dirbo Vaikų ligoninėje, rėmė tremtinius ir politinius kalinius. Tačiau tremtyje įgyta tuberkuliozė pakirto sveikatą. Mirė M. Kubiliūtė 1963 m. birželio 13 d., palaidota Rasų kapinėse šalia Lietuvos savanorių, kuriuos pati su drauge Elžbieta Matulionyte 1920 m. laidojo.

Marcelė Kubiliūtė – vienintelė Lietuvos moteris, apdovanota visais svarbiausiais Lietuvos ordinais.

Gyveno Tauragėje

Išsamiau apie M. Kubiliūtės gyvenimą Tauragės skelbia B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka: „Nuo 1950 m. gegužės 2 d. M. Kubiliūtė dirbo Kelių ruožo sąskaitininke ir invalidų artelės „Tiesa“ kasininke. Gyveno Žemaitės gatvėje, nuomojamame kambarėlyje. Savo atsiminimuose, kurie 1998 m. buvo išspausdinti knygoje „Dek, širdie, ant amžinojo aukuro…“ apie šį savo gyvenimo laikotarpį ji rašė: „<...> 1950 m. kovo mėnesį išvykau Tauragėn. Pas giminaičius [Ščiukus] išbuvau 2 mėnesius ieškodama darbo. Tauragėje gyvenau šeimoje. Man buvo gerai. <...> Pasijutau, kad pradedu gyventi po 5 metų klajonių, po kalėjimų, Sibiro platybių. Jaučiu, kad esu žmogus, o ne koks daiktas. Mane žavi aplinkiniai, visi žmonės domina. Man norisi gyventi, dirbti, dirbti“.

Tauragės KGB skyriaus viršininkas Dargis norėjo užverbuoti M. Kubiliūtę sekti kunigą Joną Beinorį ir buvusį Lietuvos kariuomenės pulkininką gydytoją Mečislovas Norkų (jo namuose ji gyveno), bet tai nebuvo sankcionuota. Tauragės KGB skyrius M. Kubiliūtę sekė iki pat jos išvykimo į Vilnių – 1956 m.

Vikipedijos nuotrauka

Portreto istorija

2019 metų pabaigoje, gruodžio 2 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje bei Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko vakaras, skirtas šios iškilios moters atminimui. Iškilmingų Šv. Mišių metu buvo pašventintas ir visuomenei pristatytas iš Airijos atgabentas Marcelės Kubiliūtės portretas. Jį iš nespalvotos nuotraukos nutapė dailininkas Tom Byrne (Airija). Portreto, kuris po renginio liko kabėti Viešojoje bibliotekoje (abonemente), nutapymo iniciatorius – iš Tauragės kilęs Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas kunigas Egidijus Arnašius.

Plačiau apie Marcelės Kubiliūtės gyvenimą ir didžius darbus bei jos sąsajas su Taurage galima susipažinti B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus languose eksponuojamoje spaudinių parodoje.

Parengė Birutė Slavinskienė

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

„Via Lietuva“: iki rugsėjo vidurio bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės krašto kelių

Iki rugsėjo vidurio „Via Lietuva“ visoje Lietuvoje atnaujins beveik 30 kilometrų prasčiausios būklės valstybinės reikšmės krašto kelių ruožų. Darbai bus vykdomi paprastojo remonto būdu, keičiant viršutinį asfalto sluoksnį arba įrengiant paviršiaus apdarą. Paprastojo remonto būdu bus tvarkomi blogiausios būkl

Lėkštėje – daugiau vasaros ir spalvų: šviežios bulvės su netikėtu priedu taps sezono atradimu

Maloniai saldžios, šviežios bulvytės ir krapai – vasarą simbolizuojantis derinys, kuris nuo seno įaugęs į lietuvių racioną. Įsibėgėjus naujam jų derliui, šviežios bulvės ypač dažnai keliauja į pirkinių krepšelius – juolab, kad kaina tapo ypač patraukli, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Paprastas kvietimas teikti vietos projektus Nr. 5

Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemonę “NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“ Nr. TAUR-LEADER-20VVG-06-04, fin

Prieš sūnų smurtavusiam tėvui – laisvės apribojimo bausmė

Tauragės apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį tauragiškiui, kuris pripažintas kaltu dėl smurto prieš mažametį sūnų. Jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Bylos duomenimis, kaltinamasis, parsivedęs sūnų iš mokyklos, už tai, kad vaikas namuose neklausė, triukšmavo bei i&sca

Istorinį auksą kovotojai lėmė sumani taktika

Meksika, Ukraina, Libanas ir Brazilija. Šiose šalyse itin garsiai skambėjo Lietuvos vardas per Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykusį IMMAF jaunimo pasaulio mišrių kovos menų čempionatą. Jame istorinį aukso medalį iškovojo Gerda Brazaitė. Tauragiškė tapo pirmąja lietuve, triumfavusia IMMAF pasaulio jaunimo pi

Gydyti – ne tik skirti vaistus, bet ir išgirsti žmogų

Tauragiškė šeimos gydytoja Karolina Zybartienė Šilalėje dirba trečius metus. Pareiginga, atsakinga ir ypatingai daug dėmesio skirianti žmoniškumui santy­kiuose, ji greitai pelnė pacientų pasitikėjimą ir pagarbą.„Be tikro ryšio su žmogumi neįmanomas ir tikras gydymas“, – sako medikė, o &scaron

Nespėję užregistruoti nelegalaus vandens gręžinio tai galės padaryti nuo rugpjūčio 1 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir

Vasariška vakarienė už eurą: šie dešrainiai sužavės visus

Dešrainiai – vieni iš universaliausių patiekalų, kuriuos ne tik mėgsta, bet ir mielai gamina net vaikai. Jais pavaišinsite būrį netikėtai užgriuvusių svečių, o nusivežę visus dešrainių ingredientus į gamtą ir pačirškinę dešreles ant žarijų, galėsite jais mėgautis su draugų kompanija. Prekybos tinklo &

Bitėnuose – meno pleneras, kaligrafijos paroda ir iškilminga Sueiga Martynui Jankui atminti

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus tęsia prasmingas kultūrines tradicijas ir kviečia į išskirtinius renginius, vyksiančius 2025 m. rugpjūčio pirmąją savaitę Bitėnuose. Kultūros mylėtojų lauks jau tradicija tapęs tarptautinis meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“, kaligrafijos virtuozo prof. Alberto Gursko paroda &b

Ar veikia Google Ads raktažodžiai su lietuviškomis raidėmis?

Planuojant „Google Ads“ kampanijas Lietuvoje, viena iš dažniausiai pasitaikančių techninių ir strateginių dilemų – ar naudoti raktažodžius su lietuviškomis raidėmis, ar apsiriboti versijomis be jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kalbos stiliaus klausimas, bet iš tiesų tai tiesiogiai veikia re

  Vasara – puikus metas stiprinti savo imunitetą

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saulės šiluma ir gamta. Tačiau šis metų laikas puikiai tinka ne tik poilsiui, bet ir imuniteto stiprinimui, pasiruošiant ateinančiam šaltajam sezonui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie vasarą daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, rudenį ir žiemą serga rečiau. Kodėl verta i&sc