Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Lauksargių istorija trumpai
- Darius KINIULIS
- Rugsėjo 30, 2024
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Lauksargiai – ilgus šimtmečius buvusi Kryžiuočių ordino, Prūsijos, o vėliau Vokietijos teritorija. Ją vokiškai kalbantys, krikštu prisidengę atvykėliai užkariavo XIV a. Tai nuo seno skalvių genties gyventos žemės, kurie palaipsniui įsiliejo į lietuvių tautą arba buvo asimiliuoti vokiečių. Pasibaigus XIV–XV a. karams tarp Ordino ir Lietuvos, 1422 m. pasirašyta Melno taikos sutartis, leidusi čia ramiai gyventi ne tik senbuviams, bet ir naujai atvykstantiems. Taip didelėje dalyje Rytų Prūsijos daug šimtmečių gyvavo lietuvių kultūra. Lauksargių apylinkės, visada buvusios prie sienos su Lietuva, ilgai išliko lietuviškos. Kaimų, kalvų, piliakalnių, upelių pavadinimai – lietuviškos kilmės. Sparti germanizacija prasidėjo XIX a. pab., kai Vokietijos žemės suvienytos į imperiją. Dažnai seneliai mokėjo tik lietuvių kalbą, jų vaikai – lietuvių ir vokiečių, o vaikai – jau tik vokiečių. Jeigu šeima nebūdavo susipratę patriotiški lietuviai, jų palikuonys neretai norėdavo kuo greičiau asimiliuotis į vokiečių tautą, užmiršti lietuvybę. Tokių žmonių lietuvišką kilmę išduodavo tik lietuviškos pavardės. Dar ir šiandien Vokietijoje galime sutikti nemažai žmonių, kilusių iš Rytų Prūsijos, nešiojančių lietuviškos kilmės pavardes. Bet jas atskirti ir pavardžių priminę reikšmę suprasti gali tik lietuvių kalbą mokantys žmonės. Rytų Prūsijoje lietuvių gyventos žemės vadintos Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva, o vėliau įsigalėjo kitas terminas – Mažoji Lietuva. Jis dažnai naudojamas knygoje ir yra vienas iš šiandieninės Lietuvos etnografinių regionų. Knygoje aprašyta dabartinė Lauksargių seniūnija su retomis išimtimis, paliečiant gretimas apylinkes. Seniūnija šiandien priklauso Tauragės rajonui.
Richard Küchlich viešbutis, pasienis ir senoji muitinė, Jūros pakrantė
Pirmasis skyrius aptaria Nemuno žemupio kultūrą, gyvavusią I–VI a. bei jos žinomus kapinynus. Iš jų vėliau išsivystė skalviai, žinomi iš rašytinių šaltinių bei kovų su Kryžiuočių ordinu. Aptariami ir jų vėlyvi kapinynai. Kadangi Lauksargių seniūnijoje tirtų kapinynų mažai, pasitelkiami aplinkiniai arti esantys ištirti kapinynai. Aptariamos šios archeologinės vietovės: Dauglaukio, Barzūnų, Greižėnų, Aukštvilkių, Kreivėnų, Vidgirių kapinynai bei spėjama Oplankio senovės gyvenvietė. Kai kurie jų jau XIX a. pab. sudomino vokiečių tyrėjus, o vėliau ir Lietuvos archeologus.
Lauksargių seniūnijoje yra du piliakalniai ir keletas kalvų, gausiai apipintų padavimais. Šie pradėjo tyrėjus dominti jau XIX a. pr. Padavimai užrašinėti lietuvių ir vokiečių kalbomis, vėliau perdaryti, suliteratūrinti. Aptariami piliakalniai: Gilandžių ir Greižėnų, kalvos: Ginčaičių Šventkalnis ir Kalėnų Šarkokalnis bei Vilkos upelis.
Sekantis skyrius aprašo, kaip gi keitėsi tarpvalstybinės sienos ženklinimas Lietuvos-Prūsijos laikais bei sienos apsaugos griežtėjimas Vokietijos-Rusijos imperijų laikais. Panaši ir sekanti tema apie Lauksargių niveliacinį stulpą, kuris ilgus metus laikytas sienos riboženkliu.
Toliau rašoma apie Lauksargių reikšmės augimą XIX a. pr. nutiesus tiesų, modernų plentą iš Tilžės į Tauragę. Būtent tada mažytis Lauksargių kaimelis išaugo į klestintį miestelį. Skyriuje aptariamas plentas, Napoleono karų palikimas, pašto istorija, įdomios istorijos apie specialias susirinkimų lazdas – krivūles, taip pat miškuose ir su vilkais nutikusius tikrus įvykius. Kaipgi be kontrabandos, kuri čia tiesiog klestėjo. Buvo nešamos ne tik abiejose valstybėse geidžiamos prekės, bet ir Rusijos imperijoje uždrausta spauda lietuvių kalba. Daugiau dėmesio skiriama Martynui Jankui – Mažosios Lietuvos spaustuvininkui, lietuvių labai gerbiamam asmenis. Pasirodo, jis ir Lauksargių apylinkėse turėjo daug ryšių, o jo seneliai gali būti kilę iš gretimų Kalėnų kaimo. Skyriuje aprašoma bažnyčios, muitinės, dvarų istorija. Prisimenama lietuvybė, kai ją veikė vokiškos įtakos.
Aptariami visi šiandieninėje seniūnijoje esantys ir jau išnykę kaimai. Apie tris kaimus: Šakių, Aukštvilkių ir Kalėnų išsamius straipsnius sutiko leisti skelbti krašto tyrėjas dr. Martynas Purvinas.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, krašto gyventojai patyrė daug nelaimių ir nepriteklių. Laukuose tarp Tilžės ir Tauragės ne kartą kovėsi, buvo sužeisti ir žuvo daugybė Vokietijos ir Rusijos imperijų karių, įskaitant lietuvius. Šias kovos išsamiai aprašomos šiame skyriuje. Svarbus politinis-propagandinis gestas buvo staigus sugriautos Lauksargių geležinkelio stoties atstatymas ir Vokietijos generolo Paul von Hindenburg atvykimas. Vėlesnę krašto ir ypač Tauragės raidą nulėmė karo metais nutiestas geležinkelis.
Lauksargių vaizdeliai apie 1910 m. geležinkelio stotis, muitinė, bažnyčia
Vokietijai pralaimėjus karą, dalis Rytų Prūsijos – Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Prancūzijai su miglotu pažadu jį prijungti prie Lietuvos. Atkurta Lietuvos valstybė, matydama, kad Klaipėdos krašto prijungimas gal ir neįvykti, istorines lietuvių žemes bei itin svarbų Klaipėdos uostą nutarė užimti kariniu įsiveržimu. Jis pavyko 1923 m. sausio 15 d., o po to per vykusias diplomatines kovas Klaipėdos kraštas, taigi ir Lauksargiai, prijungti prie Lietuvos. Tiesa, autonomijos teisėmis, kurios labai apsunkino vėlesnį valdymą.
Visas sekantis skyrius aprašo gyvenimą Lietuvos Respublikos laikais 1923-1939 m., kai buvo stengiamasi plėsti lietuviškumą, steigti lietuviškas mokyklas, skatinti telktis lietuvių ūkininkus, didinti jaunimo patriotiškumą. Tačiau tuo pačiu metu Vokietijoje įsigalėjo nacionalsocializmas, kuris išplito ir Klaipėdos krašte. Tai sudarė daug problemų ir kartais vertė jaustis lietuvius nesaugiai. Visa tai baigėsi tuo, kad Hitleris aneksavo kraštą ir prijungė prie Vokietijos. Ten ėmė dėtis blogi dalykai, žmonių žudynės.
Greit po to, 1940 m. vasarą SSRS okupavo Lietuvą. Sovietų kariai sugriežtino pasienio kontrolę, pradėjo rengti įtvirtinimus būsimam karui. Apie šiuos baisumus išlikę prisiminimų, užrašytų knygoje.
Atskiri skyriai aprašo didžiausią apylinkėje Oplankio dvarą bei Kreivėnų vėjo malūną.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ūkio darbams atsiuntė karo belaisvių: daugiausia Prancūzijos, taip pat Belgijos, Lenkijos karių. Istorija apie juos pateikiama atskirame skyriuje.
1944 m. ruduo visiškai pakeitė Lauksargių krašto gyventojų ateitį. Jiems teko evakuotis gilyn į Vokietiją, bėgti nuo artėjančios sovietų armijos. Kas nespėjo, patyrė žudynes, prievartavimus ir pažeminimą. Jau 1945 m. į kraštą savo noru ir prievarta liepta keltis naujakuriams: lietuviams ir rusams. Jie užėmė tuščias likusias sodybas. Maža dalis išvykusių senųjų gyventojų vėliau grįžo, bet daugumos namai jau buvo užimti ir jiems teko ieškoti kitų namų. Gausūs pokario atvykėlių prisiminimai pirmąkart skelbiami. Greitai po karo pradėti kurti sovietiniai kolchozai, kuriuos kaimiečiai privalėjo dirbti.
Atkūrus nepriklausomybę, Lauksargiai ir jų sodybos pagražėjo. Tačiau sunyko ir toliau nyksta senasis paveldas, nors žmonės vis labiau domisi praeitimi ir stengiasi puoselėti krašto išskirtinumą. Knyga užbaigiama seniūnijos kapinių aprašymais, kuriuos knygoje spausdinti sutiko leisti dr. Martynas Purvinas ir jo žmona Marija Purvinienė. Jei domina krašto istorija, turėtumėte paskubėti įsigyti knygą Tauragės krašto muziejuje, nes tiražas baigia ištirpti.
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Daugiau naujienų
- Vakar
Tauragėje koncertuosiantis bardas Kazimieras Jakutis: saugumiečiai mane vaišino kramtomąja guma ir siūlė šnipinėti savo dėdę kunigą
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,
- Vakar
Atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“
Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“. Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima
- Vakar
TKM „Santaka“ – laisvės bendraamžiai: 35 metai istorijų
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia
- Vakar
Kaziuko mugė kovo 15 d. Tauragėje su muzikiniais pasirodymais!
Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.
- Vakar
Parodoje „Sąsajos” dviejų menininkių kūryba
Nuo kovo mėn. Tauragės kultūros centre eksponuojama bendra dviejų profesionalių kūrėjų paroda „Sąsajos”. Autorės: Sigutė Bronickienė ir Laima Numavičė atvežė savo kūrybą iš Kauno. Sigutė Bronickienė gimė, gyvena ir kuria Kaune, o vaikystėje dažnai lankydavosi ir leisdavo laiką Tauragėje pas artimuosius giminaičius. Baigė grafiko
- Kovo 9, 2025
Estafetinė kova su kilometrais – už Tėvynę!
2025 m. kovo 9–11 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai stos į ištvermės išbandymą – 353 km estafetinį bėgimą per visas KASP Žemaičių apygardos 3-ąjai rinktinei priklausančias kuopas: Klaipėda – Kretinga – Skuodas – Plungė – Šilalė – Tau
- Kovo 7, 2025
Kelininkai dalijasi įspūdingais skaičiais: kiek duobių jau užtaisyta?
AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per daugiau kaip keturis pastaruosius mėnesius užtaisyta 37 128 m² išdaužų, kas sudaro daugiau nei 154 tūkst. duobių arba beveik 88 krepšinio aikšteles. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, yp
- Kovo 7, 2025
Tarpinstitucinis Tauragės regiono savivaldybių susitikimas siekiant stiprinti bendradarbiavimą vaikų globos srityje
Kovo 4 d. Šilalės rajono savivaldybėje vyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Šilalės, Jurbarko, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybių Socialinės paramos skyrių vedėjai, specialistai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai, Globos centrų darbuotojai, taip
- Kovo 7, 2025
PAPRASTI KVIETIMAI Nr. 2 IR NR. 3 TEIKTI VIETOS PROJEKTUS
Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemones „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“ Nr.TAUR-LEADER-20V
- Kovo 7, 2025
Leon Somov x Elizi I Ko nori iš manęs
- Kovo 7, 2025
Nuotolinė prekyba receptiniais vaistais: ne visi žino, kuo naudinga ir kaip pasinaudoti
Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų nei&s
- Kovo 6, 2025
Dingo žmogus! Pareigūnai prašo pagalbos! INFORMACIJOS PAPILDYMAS. Asmuo rastas sveikas ir gyvas.
INFORMACIJOS PAPILDYMAS. Asmuo rastas sveikas ir gyvas. Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško dingusio Sauliaus Grigulos, gim. 1967 m. Su dingusiu vyru artimieji paskutinį kartą telefonu bendravo kovo 1 d. Jo paskutinė žinoma buvimo vieta – Šilalės rajonas, Bokštų kaimas.