Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Lauksargių istorija trumpai
- Darius KINIULIS
- Rugsėjo 30, 2024
Beveik prieš metus pasirodė autoriaus knyga „Lauksargiai – Mažosios Lietuvos dalis“. Išleista Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečiui atminti, ji tapo ne vienerius metus kauptos medžiagos kulminacija. Susidomėjimas knyga buvo netikėtai didelis, tad 400 knygų tiražas beveik baigėsi. Tačiau gal dar liko žmonių, besidominčių krašto istorija, kurie nevartė knygos, bet norėtų sužinoti, apie ką joje pasakojama.
Lauksargiai – ilgus šimtmečius buvusi Kryžiuočių ordino, Prūsijos, o vėliau Vokietijos teritorija. Ją vokiškai kalbantys, krikštu prisidengę atvykėliai užkariavo XIV a. Tai nuo seno skalvių genties gyventos žemės, kurie palaipsniui įsiliejo į lietuvių tautą arba buvo asimiliuoti vokiečių. Pasibaigus XIV–XV a. karams tarp Ordino ir Lietuvos, 1422 m. pasirašyta Melno taikos sutartis, leidusi čia ramiai gyventi ne tik senbuviams, bet ir naujai atvykstantiems. Taip didelėje dalyje Rytų Prūsijos daug šimtmečių gyvavo lietuvių kultūra. Lauksargių apylinkės, visada buvusios prie sienos su Lietuva, ilgai išliko lietuviškos. Kaimų, kalvų, piliakalnių, upelių pavadinimai – lietuviškos kilmės. Sparti germanizacija prasidėjo XIX a. pab., kai Vokietijos žemės suvienytos į imperiją. Dažnai seneliai mokėjo tik lietuvių kalbą, jų vaikai – lietuvių ir vokiečių, o vaikai – jau tik vokiečių. Jeigu šeima nebūdavo susipratę patriotiški lietuviai, jų palikuonys neretai norėdavo kuo greičiau asimiliuotis į vokiečių tautą, užmiršti lietuvybę. Tokių žmonių lietuvišką kilmę išduodavo tik lietuviškos pavardės. Dar ir šiandien Vokietijoje galime sutikti nemažai žmonių, kilusių iš Rytų Prūsijos, nešiojančių lietuviškos kilmės pavardes. Bet jas atskirti ir pavardžių priminę reikšmę suprasti gali tik lietuvių kalbą mokantys žmonės. Rytų Prūsijoje lietuvių gyventos žemės vadintos Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva, o vėliau įsigalėjo kitas terminas – Mažoji Lietuva. Jis dažnai naudojamas knygoje ir yra vienas iš šiandieninės Lietuvos etnografinių regionų. Knygoje aprašyta dabartinė Lauksargių seniūnija su retomis išimtimis, paliečiant gretimas apylinkes. Seniūnija šiandien priklauso Tauragės rajonui.
Richard Küchlich viešbutis, pasienis ir senoji muitinė, Jūros pakrantė
Pirmasis skyrius aptaria Nemuno žemupio kultūrą, gyvavusią I–VI a. bei jos žinomus kapinynus. Iš jų vėliau išsivystė skalviai, žinomi iš rašytinių šaltinių bei kovų su Kryžiuočių ordinu. Aptariami ir jų vėlyvi kapinynai. Kadangi Lauksargių seniūnijoje tirtų kapinynų mažai, pasitelkiami aplinkiniai arti esantys ištirti kapinynai. Aptariamos šios archeologinės vietovės: Dauglaukio, Barzūnų, Greižėnų, Aukštvilkių, Kreivėnų, Vidgirių kapinynai bei spėjama Oplankio senovės gyvenvietė. Kai kurie jų jau XIX a. pab. sudomino vokiečių tyrėjus, o vėliau ir Lietuvos archeologus.
Lauksargių seniūnijoje yra du piliakalniai ir keletas kalvų, gausiai apipintų padavimais. Šie pradėjo tyrėjus dominti jau XIX a. pr. Padavimai užrašinėti lietuvių ir vokiečių kalbomis, vėliau perdaryti, suliteratūrinti. Aptariami piliakalniai: Gilandžių ir Greižėnų, kalvos: Ginčaičių Šventkalnis ir Kalėnų Šarkokalnis bei Vilkos upelis.
Sekantis skyrius aprašo, kaip gi keitėsi tarpvalstybinės sienos ženklinimas Lietuvos-Prūsijos laikais bei sienos apsaugos griežtėjimas Vokietijos-Rusijos imperijų laikais. Panaši ir sekanti tema apie Lauksargių niveliacinį stulpą, kuris ilgus metus laikytas sienos riboženkliu.
Toliau rašoma apie Lauksargių reikšmės augimą XIX a. pr. nutiesus tiesų, modernų plentą iš Tilžės į Tauragę. Būtent tada mažytis Lauksargių kaimelis išaugo į klestintį miestelį. Skyriuje aptariamas plentas, Napoleono karų palikimas, pašto istorija, įdomios istorijos apie specialias susirinkimų lazdas – krivūles, taip pat miškuose ir su vilkais nutikusius tikrus įvykius. Kaipgi be kontrabandos, kuri čia tiesiog klestėjo. Buvo nešamos ne tik abiejose valstybėse geidžiamos prekės, bet ir Rusijos imperijoje uždrausta spauda lietuvių kalba. Daugiau dėmesio skiriama Martynui Jankui – Mažosios Lietuvos spaustuvininkui, lietuvių labai gerbiamam asmenis. Pasirodo, jis ir Lauksargių apylinkėse turėjo daug ryšių, o jo seneliai gali būti kilę iš gretimų Kalėnų kaimo. Skyriuje aprašoma bažnyčios, muitinės, dvarų istorija. Prisimenama lietuvybė, kai ją veikė vokiškos įtakos.
Aptariami visi šiandieninėje seniūnijoje esantys ir jau išnykę kaimai. Apie tris kaimus: Šakių, Aukštvilkių ir Kalėnų išsamius straipsnius sutiko leisti skelbti krašto tyrėjas dr. Martynas Purvinas.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, krašto gyventojai patyrė daug nelaimių ir nepriteklių. Laukuose tarp Tilžės ir Tauragės ne kartą kovėsi, buvo sužeisti ir žuvo daugybė Vokietijos ir Rusijos imperijų karių, įskaitant lietuvius. Šias kovos išsamiai aprašomos šiame skyriuje. Svarbus politinis-propagandinis gestas buvo staigus sugriautos Lauksargių geležinkelio stoties atstatymas ir Vokietijos generolo Paul von Hindenburg atvykimas. Vėlesnę krašto ir ypač Tauragės raidą nulėmė karo metais nutiestas geležinkelis.
Lauksargių vaizdeliai apie 1910 m. geležinkelio stotis, muitinė, bažnyčia
Vokietijai pralaimėjus karą, dalis Rytų Prūsijos – Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Prancūzijai su miglotu pažadu jį prijungti prie Lietuvos. Atkurta Lietuvos valstybė, matydama, kad Klaipėdos krašto prijungimas gal ir neįvykti, istorines lietuvių žemes bei itin svarbų Klaipėdos uostą nutarė užimti kariniu įsiveržimu. Jis pavyko 1923 m. sausio 15 d., o po to per vykusias diplomatines kovas Klaipėdos kraštas, taigi ir Lauksargiai, prijungti prie Lietuvos. Tiesa, autonomijos teisėmis, kurios labai apsunkino vėlesnį valdymą.
Visas sekantis skyrius aprašo gyvenimą Lietuvos Respublikos laikais 1923-1939 m., kai buvo stengiamasi plėsti lietuviškumą, steigti lietuviškas mokyklas, skatinti telktis lietuvių ūkininkus, didinti jaunimo patriotiškumą. Tačiau tuo pačiu metu Vokietijoje įsigalėjo nacionalsocializmas, kuris išplito ir Klaipėdos krašte. Tai sudarė daug problemų ir kartais vertė jaustis lietuvius nesaugiai. Visa tai baigėsi tuo, kad Hitleris aneksavo kraštą ir prijungė prie Vokietijos. Ten ėmė dėtis blogi dalykai, žmonių žudynės.
Greit po to, 1940 m. vasarą SSRS okupavo Lietuvą. Sovietų kariai sugriežtino pasienio kontrolę, pradėjo rengti įtvirtinimus būsimam karui. Apie šiuos baisumus išlikę prisiminimų, užrašytų knygoje.
Atskiri skyriai aprašo didžiausią apylinkėje Oplankio dvarą bei Kreivėnų vėjo malūną.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ūkio darbams atsiuntė karo belaisvių: daugiausia Prancūzijos, taip pat Belgijos, Lenkijos karių. Istorija apie juos pateikiama atskirame skyriuje.
1944 m. ruduo visiškai pakeitė Lauksargių krašto gyventojų ateitį. Jiems teko evakuotis gilyn į Vokietiją, bėgti nuo artėjančios sovietų armijos. Kas nespėjo, patyrė žudynes, prievartavimus ir pažeminimą. Jau 1945 m. į kraštą savo noru ir prievarta liepta keltis naujakuriams: lietuviams ir rusams. Jie užėmė tuščias likusias sodybas. Maža dalis išvykusių senųjų gyventojų vėliau grįžo, bet daugumos namai jau buvo užimti ir jiems teko ieškoti kitų namų. Gausūs pokario atvykėlių prisiminimai pirmąkart skelbiami. Greitai po karo pradėti kurti sovietiniai kolchozai, kuriuos kaimiečiai privalėjo dirbti.
Atkūrus nepriklausomybę, Lauksargiai ir jų sodybos pagražėjo. Tačiau sunyko ir toliau nyksta senasis paveldas, nors žmonės vis labiau domisi praeitimi ir stengiasi puoselėti krašto išskirtinumą. Knyga užbaigiama seniūnijos kapinių aprašymais, kuriuos knygoje spausdinti sutiko leisti dr. Martynas Purvinas ir jo žmona Marija Purvinienė. Jei domina krašto istorija, turėtumėte paskubėti įsigyti knygą Tauragės krašto muziejuje, nes tiražas baigia ištirpti.
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ nuotraukos
Daugiau naujienų
- Prieš 7 valandas
„Drąsiai ir linksmai su Europa“ – karikatūristų paroda Tauragės bibliotekoje
Tauragėje atidaryta karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“ – kviečiame apsilankyti! Tauragės viešosios bibliotekos skaitykloje vakar, vasario 4 d., atidaryta unikali karikatūristų paroda „Drąsiai ir linksmai su Europa“, skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-čiui paminėti. Šioje paro
- Prieš 10 valandų
Tauragėje ir Šilutės rajone rasti moterų lavonai, pradėti ikiteisminiai tyrimai
Tauragės apskrities ir Šilutės rajono policija tiria kelis rimtus įvykius, kurie įvyko per pastarąsias dienas. Vasario 4 dieną buvo rasti dviejų moterų kūnai, dėl kurių mirties priežasčių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taip pat buvo gauti pranešimai apie dingusią nepilnametę ir nusikaltimus, tokius kaip sukčiavimas bei vagystės. Polic
- Prieš 11 valandų
Hidraulinės sistemos gedimai dėl prastos alyvos kaip išvengti brangių remontų?
Hidraulinės sistemos yra neatsiejama daugelio transporto priemonių ir mechanizmų dalis, užtikrinanti sklandų ir efektyvų įvairių mechanizmų veikimą. Nuo vairo stiprintuvo iki stabdžių sistemos, hidraulika atlieka itin svarbų vaidmenį automobilio eksploatacijoje. Tačiau daugelis vairuotojų nepakankamai dėmesio skiria vienam iš esminių &scaron
- Vakar
Gyvų susitikimų negali pakeisti jokia kita bendravimo forma: jie ne tik pagerina emocinę būklę, bet ir padeda išlikti jaunatviškiems
Bendravimo svarba nenuginčijama visais amžiaus tarpsniais. „Volfas Engelman Nealkoholinis", tęsdamas projektą „Gero žodžio galia", inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai". Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis (26 proc.) 26–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais
- Vakar
Pavojus iš Lenkijos: paukščių gripas plinta, Lietuvos paukščių augintojai raginami būti budrūs
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šių metų sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose bei į tai, kad ligos atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose Lenkijos ūkiuose, ragina Lietuvos paukščių laikytojus apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius pauk&sca
- Vakar
Visi žinome teises, bet kaip vaiką išmokyti atsakomybių?
Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. „Tiek teisių,
- Vasario 3, 2025
Policijos pareigūnai Šilalės rajone sulaikė kontrabandinių cigarečių gabenimą
Sausio 31 d. Šilalės rajone, Bijotų kaime, vykdydami transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnai aptiko kontrabandos gabenimą.Patikrinimo metu sustabdytas automobilis „BMW X5“, kurio keleivis elgėsi įtartinai ir aiškiai nerimavo. Pareigūnams atlikus patikrinimą, krepšyje buvo rasta 128
- Vasario 3, 2025
Jolanta Naruševičiūtė pasidovanojo sau dovaną ir užsiminė apie „JĮ“
Londone gyvenančiai dainininkei Jolantai Naruševičiūtei pastarasis laikotarpis – itin intensyvus ir džiuginantis: žinoma moteris vis daugiau sulaukia kvietimų koncertuoti tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, o netrukus jos laukia ir koncertai Italijoje bei Skandinavijoje. O kur dar naujos autorinės dainos! Žodžiu, tik spėk suktis! Na, o &sc
- Vasario 3, 2025
Paukščių gripas ir kitos grėsmę Lietuvos ūkiams keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams,
- Vasario 3, 2025
Karo prievolės ir sveikatos patikros procedūros – ką privalo žinoti 17-mečiai?
Nuo 2025 metų sausio 1 d. visi 17 metų sulaukę jaunuoliai privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) teritoriniu padaliniu ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 17-ojo gimtadienio, siekiant užtikrinti sklandų karo prievolininkų šaukimo p
- Vasario 3, 2025
Jolanta Naruševičiūtė I Liks tik JIS
- Vasario 3, 2025
Pasaulius jungianti savanorystė
Kokia tavo patirtis? Kokie turimi įgūdžiai? O gebėjimai? Tokie turbūt dažniausi klausimai ir esminiai punktai ieškant savęs, naujo darbo ar pasakojant apie tai, ką veiki gyvenime. Nereiktų apsigauti, nėra taip, kad tik metų skaičius ar gyvenamoji vieta tai gali nulemti – savanorystė yra vienas iš variantų, mano atrastas jau prie