Asmenybės

Autorės nuotrauka

Kurčiųjų buriavimo čempionė: „girdinčiam žmogui buriuoti kur kas paprasčiau – šūkteli ir komanda suklūsta“

• Margarita RIMKUTĖ
• Kovo 20, 2025

Praėjusį rudenį tauragiškė Laura Jūdvytytė Pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate iškovojo bronzos medalį. Nors čempionate varžytasi ir komandinėse rungtyse, sėkmė aplankė burlaivį valdant vienai. Ir nors, regis pripažinimas galėtų būti pakankamas atlygis už sunkų darbą, Laurai norisi daugiau: ji nori, kad daugiau jaunų, kurtumą turinčių, žmonių prisijungtų buriuoti. Apie tai ir kokie sunkumai kyla keliems kurtiesiems sėdant į vėjo nešamą laivą, Laura papasakojo padedant gestų kalbos vertėjai Rasai Kancevyčienei.

Aštuoni metai darbo

Interviu susitikome viešbučio kepyklėlėje. Buvo trečia valanda ir Rasa su Laura buvo ką tik baigusios vizitus pas gydytojus. Nuo ryto gestų kalbos vertėja Laurą lydėjo tikrinant sveikatą. Buriavimo čempionė negirdi ir nekalba. Sunkiai girdi ir Lauros mama, tėtis bei brolis – kurti.

Pokalbį pradedame nuo pasakojimo apie rudenį įvykusį čempionatą. „Hansa 303“ jachtų klasėje, grupės varžybose Laura Jūdvytytė (treneris Antanas Juodsnukis) buvo trečia, atkrintamosiose prasibrovė į geriausiųjų ketvertą ir finaliniame etape iškovojo istorinį – pirmąjį Lietuvos istorijoje – Pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionato medalį. Klausiu Lauros, kokios asmeninės savybės padėjo jai laimėti.

Rasa klausimą jaunai moteriai išverčia gestais. Tada nepagalvojau, jog klausimas yra pernelyg sudėtingas, mat Laura iš kart nesuprato. Rasa pakartojo, o kadangi gestais kalbėdama ji tuo pačiu patyliukais taria ir žodžius, nugirdau tariant „tu“, „stipri“, „laimėjai“, „savybės“, „kokios“, „turi“. Tada suvokiau, kad bendraujant reikia rinkti kuo paprastesnius žodžius. Kaip, Laurai atsakius į klausimą išvertė Rasa, merginos užsispyrimą siekti pergalės lėmė atsakomybė gerai reprezentuoti Lietuvą.

– Man buvo labai svarbu, kad aš atstovauju Lietuvą, – ji sako, paaiškino Rasa, – ir kadangi čempionatas vyko Lietuvoje man buvo paprasta atstovauti ir kovoti. Kurčiųjų būriavimas pasaulyje vyko trečią kartą. Pirmąjį ir antrąjį kartus aš nieko nelaimėjau. Aštuonis metus mėginau pasiekti pergalės ir šis kartas man buvo sėkmingas. Labai džiaugiuosi.

Laukia olimpiados

Klausiu, kas buvo kitaip negu kitus du kartus, kai ji varžėsi dėl kurčiųjų buriuotojų čempionų titulo.

Pasak Lauros, praėjusios varžybos vyko Lenkijoje.

– Kadangi lenkai žinojo savo erdvę, bangavimus, aplinką, vėjo gūsius, jie buvo pripratę. O mes lietuviai esame pripratę prie savo jūros, savo bangų, tai mums Lenkijoje buvo sudėtingiau. Dabar čempionatas vyko Lietuvoje ir tai dalinai prisidėjo prie mano sėkmės.

Pasak Rasos, Laura šiek tiek pasakoja detaliau, mini miestelio pavadinimą, kur vyko varžybos, tačiau versdama gestų kalbos vertėja pasakojimą pakoreguoja bei nesileidžia į detales.

– Gestų kalba kitokia nuo mūsų šnekamosios. Ji nėra tokia išraiškinga, tai – veikiau konkretus pasakymas. Versdami girdinčiam žmogui mes kalbą padailiname, jei asmuo pasako paprastesnį žodį, mes parenkame tą pačią reikšmę turintį vaizdingesnį, – žurnalistei paaiškino gestų kalbos vertėja.

Rasa Laurą pažįsta nuo gimimo. Net mena, kaip jos mama, sužinojusi, kad dukra gali būti kurčia, jaudinosi ir liūdėjo. Tačiau Laura gyvena puikų gyvenimą: jai dvidešimt šešeri, jos hobis, buriavimas, net, tikėtina, kartkartėmis gali pelnyti atlygį. Pasak moters, nuo šiemet keisis formalumai lemsiantys, kad olimpiadose prizines vietas užimantys kurtieji gautų išmokas. Iki šiol tokių nebuvo. Čempionę finansiškai parėmė tik Tauragės rajono savivaldybės administracija, kai pernai nusipelniusiems sportininkams dalijo premijas.

– Buriavimas Laurai neseniai buvo tik hobis, tačiau, kai tu laimi prizines vietas, jis pasidaro profesionalus sportas. Iki šiol buriavimas nebuvo įtrauktas tarp tų sporto šakų už kurias gali gauti išmoką. Tarkim kurtieji krepšininkai laimi olimpiadą, jie likusį gyvenimą gauna išmokas, stipendiją. Po keleto metų, kaip sako Laura, vyks olimpiada, ir jei ji laimėtų, gautų stipendiją, – aiškino Rasa.

Kol kas buriavimas reikalauja išlaidų: įrangą prižiūri ir burlaivio gedimus Laura taiso iš savo kišenės. Gyvena moteris pas mamą, uždarbiauti vyksta į užsienį.

Kaip buriuojama negirdint

Lauros troškimas – pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių domėtis buriavimu. Viso Lietuvoje buriuojančių kurčiųjų yra apie dvidešimt, aktyviai sportuojančių – vos keletas, ji yra vienintelė buriuojanti kurčioji moteris.

– Pasaulio čempionatas turi daug problemų, tame sporte labai sumažėjo moterų. Jei jų nėra, šią sporto šaką gali išbraukti iš pasaulio čempionatų sąrašo. Labai stengiuosi kviesti kuo daugiau kurčiųjų moterų. Yra dar viena buriuojanti kurčioji moteris, tačiau dažniausiai jis laiko neturi, retai atvyksta į treniruotes, – pasakojo Laura.

Kol kas Laura yra ne tik vienintelė moteris kurčiųjų tarpe, bet ir komandos lyderė. Ji – tarsi tarpininkas tarp trenerio ir kitų kurčiųjų. Treneris perteikia informaciją apie oro sąlygas, jūros banguotumą, Laura tai komandos nariams išverčia į gestų kalbą.

Laura čempionate laimėjo buriuodama viena, pasak jos, buriuoti komandoje kurtiesiems yra nelengva užduotis.

– Kaip komandos kapitonė esu atsakinga už vairavimą. Mes burlaivyje susėdame tokia tvarka: aš – gale, kiti komandos nariai – priešais mane. Plaukiant rankomis laikau virves, tad bendravimas gestais tampa nebeįmanomas. Plius visi sėdi nugara į mane. Girdinčiam žmogui buriuoti kur kas paprasčiau: jis šūkteli savo komandos nariui ir garsu pasako komandas: suk ten, persėsk čia. Pas mus vyksta viskas kitaip. Prieš buriuojant kurčiųjų komandai svarbu aptarti bendravimo planą plaukimo metu.

Tarkime, norėdama atkreipti komandos narių dėmesį, patrepsėsiu koja, tad šie atsisuks. Galvos mostu parodysiu į kurią pusę suksime, – buriavimo su kitais kurčiaisiais ypatybėmis dalijosi Laura.

Kaip minėjome ankščiau, aktyviai buriuojančių kurčiųjų šiuo metu Lietuvoje – vos keletas. Pora vaikinų, Lauros komandos narių, amžius yra 25-26 metai, kitiems – virš keturiasdešimties. Laura tikisi, jog greitu metu atsiras daugiau kurčiųjų besidominčiųjų šia sporto šaka. Norisi ne tik turėti su kuo siekti laimėjimų, patirti nuotykių, bet ir apsupti save bendraminčiai su kuriais tiesiog gera kartu leisti laiką.