Autorės nuotrauka
Praėjusį rudenį tauragiškė Laura Jūdvytytė Pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate iškovojo bronzos medalį. Nors čempionate varžytasi ir komandinėse rungtyse, sėkmė aplankė burlaivį valdant vienai. Ir nors, regis pripažinimas galėtų būti pakankamas atlygis už sunkų darbą, Laurai norisi daugiau: ji nori, kad daugiau jaunų, kurtumą turinčių, žmonių prisijungtų buriuoti. Apie tai ir kokie sunkumai kyla keliems kurtiesiems sėdant į vėjo nešamą laivą, Laura papasakojo padedant gestų kalbos vertėjai Rasai Kancevyčienei.
Aštuoni metai darbo
Interviu susitikome viešbučio kepyklėlėje. Buvo trečia valanda ir Rasa su Laura buvo ką tik baigusios vizitus pas gydytojus. Nuo ryto gestų kalbos vertėja Laurą lydėjo tikrinant sveikatą. Buriavimo čempionė negirdi ir nekalba. Sunkiai girdi ir Lauros mama, tėtis bei brolis – kurti.
Pokalbį pradedame nuo pasakojimo apie rudenį įvykusį čempionatą. „Hansa 303“ jachtų klasėje, grupės varžybose Laura Jūdvytytė (treneris Antanas Juodsnukis) buvo trečia, atkrintamosiose prasibrovė į geriausiųjų ketvertą ir finaliniame etape iškovojo istorinį – pirmąjį Lietuvos istorijoje – Pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionato medalį. Klausiu Lauros, kokios asmeninės savybės padėjo jai laimėti.
Bendravimas buriuojant paremtas sutartiniais ženklais
Rasa klausimą jaunai moteriai išverčia gestais. Tada nepagalvojau, jog klausimas yra pernelyg sudėtingas, mat Laura iš kart nesuprato. Rasa pakartojo, o kadangi gestais kalbėdama ji tuo pačiu patyliukais taria ir žodžius, nugirdau tariant „tu“, „stipri“, „laimėjai“, „savybės“, „kokios“, „turi“. Tada suvokiau, kad bendraujant reikia rinkti kuo paprastesnius žodžius. Kaip, Laurai atsakius į klausimą išvertė Rasa, merginos užsispyrimą siekti pergalės lėmė atsakomybė gerai reprezentuoti Lietuvą.
– Man buvo labai svarbu, kad aš atstovauju Lietuvą, – ji sako, paaiškino Rasa, – ir kadangi čempionatas vyko Lietuvoje man buvo paprasta atstovauti ir kovoti. Kurčiųjų būriavimas pasaulyje vyko trečią kartą. Pirmąjį ir antrąjį kartus aš nieko nelaimėjau. Aštuonis metus mėginau pasiekti pergalės ir šis kartas man buvo sėkmingas. Labai džiaugiuosi.
Ant čempionų pakylos
Laukia olimpiados
Klausiu, kas buvo kitaip negu kitus du kartus, kai ji varžėsi dėl kurčiųjų buriuotojų čempionų titulo.
Pasak Lauros, praėjusios varžybos vyko Lenkijoje.
– Kadangi lenkai žinojo savo erdvę, bangavimus, aplinką, vėjo gūsius, jie buvo pripratę. O mes lietuviai esame pripratę prie savo jūros, savo bangų, tai mums Lenkijoje buvo sudėtingiau. Dabar čempionatas vyko Lietuvoje ir tai dalinai prisidėjo prie mano sėkmės.
Pasak Rasos, Laura šiek tiek pasakoja detaliau, mini miestelio pavadinimą, kur vyko varžybos, tačiau versdama gestų kalbos vertėja pasakojimą pakoreguoja bei nesileidžia į detales.
– Gestų kalba kitokia nuo mūsų šnekamosios. Ji nėra tokia išraiškinga, tai – veikiau konkretus pasakymas. Versdami girdinčiam žmogui mes kalbą padailiname, jei asmuo pasako paprastesnį žodį, mes parenkame tą pačią reikšmę turintį vaizdingesnį, – žurnalistei paaiškino gestų kalbos vertėja.
Laura su komandos nariais
Rasa Laurą pažįsta nuo gimimo. Net mena, kaip jos mama, sužinojusi, kad dukra gali būti kurčia, jaudinosi ir liūdėjo. Tačiau Laura gyvena puikų gyvenimą: jai dvidešimt šešeri, jos hobis, buriavimas, net, tikėtina, kartkartėmis gali pelnyti atlygį. Pasak moters, nuo šiemet keisis formalumai lemsiantys, kad olimpiadose prizines vietas užimantys kurtieji gautų išmokas. Iki šiol tokių nebuvo. Čempionę finansiškai parėmė tik Tauragės rajono savivaldybės administracija, kai pernai nusipelniusiems sportininkams dalijo premijas.
– Buriavimas Laurai neseniai buvo tik hobis, tačiau, kai tu laimi prizines vietas, jis pasidaro profesionalus sportas. Iki šiol buriavimas nebuvo įtrauktas tarp tų sporto šakų už kurias gali gauti išmoką. Tarkim kurtieji krepšininkai laimi olimpiadą, jie likusį gyvenimą gauna išmokas, stipendiją. Po keleto metų, kaip sako Laura, vyks olimpiada, ir jei ji laimėtų, gautų stipendiją, – aiškino Rasa.
Kol kas buriavimas reikalauja išlaidų: įrangą prižiūri ir burlaivio gedimus Laura taiso iš savo kišenės. Gyvena moteris pas mamą, uždarbiauti vyksta į užsienį.
Buriavimo varžybų akimirka
Kaip buriuojama negirdint
Lauros troškimas – pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių domėtis buriavimu. Viso Lietuvoje buriuojančių kurčiųjų yra apie dvidešimt, aktyviai sportuojančių – vos keletas, ji yra vienintelė buriuojanti kurčioji moteris.
– Pasaulio čempionatas turi daug problemų, tame sporte labai sumažėjo moterų. Jei jų nėra, šią sporto šaką gali išbraukti iš pasaulio čempionatų sąrašo. Labai stengiuosi kviesti kuo daugiau kurčiųjų moterų. Yra dar viena buriuojanti kurčioji moteris, tačiau dažniausiai jis laiko neturi, retai atvyksta į treniruotes, – pasakojo Laura.
Kol kas Laura yra ne tik vienintelė moteris kurčiųjų tarpe, bet ir komandos lyderė. Ji – tarsi tarpininkas tarp trenerio ir kitų kurčiųjų. Treneris perteikia informaciją apie oro sąlygas, jūros banguotumą, Laura tai komandos nariams išverčia į gestų kalbą.
Būriuojantys kurtieji
Laura čempionate laimėjo buriuodama viena, pasak jos, buriuoti komandoje kurtiesiems yra nelengva užduotis.
– Kaip komandos kapitonė esu atsakinga už vairavimą. Mes burlaivyje susėdame tokia tvarka: aš – gale, kiti komandos nariai – priešais mane. Plaukiant rankomis laikau virves, tad bendravimas gestais tampa nebeįmanomas. Plius visi sėdi nugara į mane. Girdinčiam žmogui buriuoti kur kas paprasčiau: jis šūkteli savo komandos nariui ir garsu pasako komandas: suk ten, persėsk čia. Pas mus vyksta viskas kitaip. Prieš buriuojant kurčiųjų komandai svarbu aptarti bendravimo planą plaukimo metu.
Laura su komandos nariais
Tarkime, norėdama atkreipti komandos narių dėmesį, patrepsėsiu koja, tad šie atsisuks. Galvos mostu parodysiu į kurią pusę suksime, – buriavimo su kitais kurčiaisiais ypatybėmis dalijosi Laura.
Kaip minėjome ankščiau, aktyviai buriuojančių kurčiųjų šiuo metu Lietuvoje – vos keletas. Pora vaikinų, Lauros komandos narių, amžius yra 25-26 metai, kitiems – virš keturiasdešimties. Laura tikisi, jog greitu metu atsiras daugiau kurčiųjų besidominčiųjų šia sporto šaka. Norisi ne tik turėti su kuo siekti laimėjimų, patirti nuotykių, bet ir apsupti save bendraminčiai su kuriais tiesiog gera kartu leisti laiką.
Lauros kitas hobis – motociklai
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca
Šiemet minime 30 metų, kai mirė evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis. Žmogus, palikęs ryškų pėdsaką pirmiausia Tauragės, bet ir Lietuvos istorijoje. Ir ne tik liuteronų bendruomenei. Ką tik šventėme Jonines, todėl puikus laikas jį prisiminti. Vyskupo vardu 2013 m. Tauragėje pavadintas parkas, supanti
Vaiko teisių gynėjai dažnai iš vaikų, jų tėvų ar mokytojų išgirsta istorijas, kai nemalonūs nutikimai mokykloje ar kitoje aplinkoje persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Būna paviešinamos asmeninės vaiko nuotraukos, galbūt pasityčiojama, įžeidžiama žodžiu. Apie neapgalvotus socialinių tinklų įrašus bei kaip kalbėti su vaiku
Tauragės apskrities policijos pareigūnai per pastarąją savaitę pradėjo keletą ikiteisminių tyrimų dėl įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pranešame apie svarbiausius užregistruotus įvykius. VagystėsBirželio 17 d. apie 15.00 val. Tauragės r., Visbarų k., 1954 m. gimusi moteris pasigedo piniginės su grynaisiais, banko kortele ir asm
Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis dabar galima sutaupyti net 90 proc. šilumos siurblio kainos Lietuvos energetikos agentūra (LEA) nuo liepos 1 d. kvies gyventojus, jau įsirengusius šilumos siurblius „oras–vanduo“, teikti paraiškas kompensacijai. Tai puiki žinia tiem
Vis dar pasitaiko vairuotojų, įsitikinusių, kad kelios taurės nepakenks ir kad policijai neįklius. Kaip informuoja, Tauragės apskrities vyriausiasi policijos komisariatas, birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdė sustiprintą vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veik