2024 metų rugsėjo 23 ir 27 dieną ,,Tauragės žinios” publikavo du Eugenijaus Šalčio rašinius apie kraštietį, kompozitorių, garsiosios dainos ,,Kur giria žaliuoja” autorių Juozapą Gudavičių. Rašiniuose trumpai buvo užsiminta ir apie šios dainos teksto autorių Joną Vanagaitį, nes būta dėl teksto autorystės painiavos, pacituota ir keletas sakinių iš interneto, nenurodant jų autoriaus Aleksandro Sako.
Gerbiamo A. Sako dėl to atsiprašome ir pateikiame pilną jo straipsnį (nežymiai papildytą šiai publikacijai), kuris buvo išspausdintas 2023 metų liepos 7 dieną ,,Šiaurės Atėnuose”.
Tauragiškiams turėtų būti įdomu, nes tai liečia ir Tauragės kraštą, ir Juozapą Gudavičių, ir jo garsiąją dainą, kuri, galimai, galėjo būti sukurta Tauragėje, nes tuo metu J.Gudavičius čia dirbo ir kūrė.
Kur giria žaliuoja, ten kieno namai?
Vieną šių 2023 metų birželio pavakarę, užbaigdama Lietuvos vakarų krašto dainų šventę, Klaipėdos vasaros estradoje suskambo giesmė. Tūkstančiai švelniausių moteriškų balsų nuplaukė pušų viršūnėmis: ,,Kur giria žaliuoja, ten mano namai..." Į tai netrukus atsiliepė vyrai, galingai ir sodriai: ,,Krantai Nemunėlio lyg rūtų daržai..."
Kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus (1873-1939) sukurta nuostabi dainos melodija, užliedama ir paslėpdama teksto kliuvinukus, ir vėl, kaip daugkart šiame ir praeitame amžiuje, sujaudino ir kilstelėjo nuo suolų visus šventės žiūrovus. O buvo jų susirinkę taip pat tūkstančiai, kaip ir daininkų, muzikantų ir šokėjų.
Garsiai ir iškilmingai visiems buvo pranešta ir kas dainos teksto kūrėjas - Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863-1938), žinomas kitos anksčiau labai populiarios dainos - "Kur banguoja Nemunėlis" - autorius.
Grįžęs namo tuojau ėmiau sklaidyti neseniai į mano rankas patekusius Ks. Vanagėlio ,,Raštus", išleistus 1921 metais Kaune. Norėjau paskaityti gražiosios ,,Kur giria žaliuoja" žodžius.
Perverčiau knygelę vieną kartą, paskui antrą - neskubėdamas, atidžiai. Šio kūrinio "Raštuose" nebuvo!
Kaip galėjo nebūti! Negi rinktinės sudarytojas, o juo greičiausiai buvo pats autorius Ksaveras Sakalauskas - Vanagėlis, praleido vieną iš sėkmingiausių eilėraščių? Nerado vietos kūriniui, kuriuo poetas, kaip ir savo "Kur banguoja Nemunėlis", turėjo labai didžiuotis? Gal dar nebuvo jo parašęs? Ne, daina ,,Kur giria žaliuoja" pasklido ir buvo pamilta gerokai anksčiau, negu išspausdinti "Raštai".
Šiuose ,,Raštuose" yra ir autoriaus biografija, turbūt jo paties rašyta ar bent aprobuota. Joje dainai ,,Kur banguoja Nemunėlis" skirta atskira pastraipa, o apie ,,Kur giria žaliuoja" nė užuominos nėra. Kodėl? Todėl, kad Vanagėlis jos neparašė!
1910 metais Mažosios Lietuvos Birutės draugija Tilžėje išspausdino lietuviškų dainų rinkinį "Byrutės garsai". Yra ten ,,Kur banguoja Nemunėlis" keturi posmai, pasirašyti Vanagėlio, ir toji pati ,,Kur giria žaliuoja", pasirašyta Aužuolaičio. Ten pat yra ir daugiau Aužuolaičio dainų: ,,Mieloji Lietuva", "Kaip mėnesėlis prie dangaus" ir kt.
Tų kitų Aužuolaičio dainų Ksavero Sakalausko-Vanagėlio ,,Raštuose" taip pat nėra. Ir būti negali - juk ne Vanagėlis jas parašė!
O kas parašė, išsiaiškinti galima bematant – tereikia susirasti, kas ,,Aušros" gadynėje pasirašinėjo Aužuolaičio vardu. Į tokį klausimą literatūros tyrinėtojai jau senokai yra atsakę.
Aužuolaitis - tai Jonas Vanagaitis (1869-1946), enciklopedijų žodžiais tariant, vienas žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų, lietuvybės skleidėjas, Tilžės akto signataras. Dar pridurčiau - ir garsiosios dainos ,,Kur giria žaliuoja" autorius!
Taigi, šią giesmę parašė ne Vanagėlis, o Vanagaitis. Kas ir kada susipainiojo tarp tų dviejų vardų ir dar kitus supainiojo?
Kol abu poetai buvo gyvi, visi žinojo, kieno namai ten, kur giria žaliuoja. Bet vėliau, gerokai po karo, kažkas Tarybų Lietuvoje juos atėmė iš vieno ir lengva ranka dovanojo kitam. Tyčia ar netyčia, nežinau, bet 1984 metais Vilniuje išleistame gaidų rinkinyje "Dainų šalelėj" Juozapo Gudavičiaus dainos ,,Kur giria žaliuoja" žodžių autoriumi jau nurodomas ne J. Vanagaitis, kaip iki tol, o Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis.
Jei neklystu, tuomet šiuo klausimu buvo kilusi nedidelė diskusija, bet ji baigėsi jokiais argumentais neparemta išvada: "tebūnie Vanagėlis!" Juk Joną Vanagaitį, buvusį politinį veikėją ir emigrantą, sovietų valdžia jau buvo nustūmusi į pašalę, jei ne į užmarštį.
Taip ir liko. O šiais laikais klaida kaip vėžys yra išplitusi po visą internetą. Ją kartoja netgi tokia rimta įstaiga, kaip Lietuvos muzikos informacijos centras (klaida iki šiol neištaisyta). Dainų šventėse ir Klaipėdoje, ir Vilniuje iškilmingai skelbiama Ksavero Sakalausko-Vanagėlio pavardė (2024 m.jubiliejinėje Dainų šventėje jau buvo skelbiama tikrojo autoriaus pavardė), o Jonas Vanagaitis - ką? Jis tyli savo kapelyje Bitėnuose, kur artimųjų rūpesčiu yra iš Vokietijos parvežtas ir perlaidotas.
Ką daryti? Taisyti klaidą visur! O dainų švenčių organizatoriams su būreliu dainininkų aplankyti Bitėnus ir kapinaitėse atsiprašyti Jono Vanagaičio, sugiedant jo ir Juozapo Gudavičiaus nemirtingąją "Kur giria žaliuoja".
Vasarą motyvacija dirbti iš namų dažnai sumažėja – saulėtas oras, miesto renginiai ir atostogų nuotaikos skatina atsipalaiduoti, o ne susitelkti į darbus. Vis dėlto darbo tempas nesikeičia, o įsipareigojimai išlieka tokie pat svarbūs. Tad kaip išlaikyti dėmesį, susikaupimą ir produktyvumą, kai visa aplinka ragina pailsėti
Birželio 12 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl vietos projekto „Keramikos tvenkinio infrastruktūros sutvarkymas“ (projekto Nr. 31SI1-24-01-K-009-PR001) įgyvendinimo. Projekto vertė – 50 000 Eur, iš jų: Europ
Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas lieka grynieji pinigai, tačiau jaunimas sparčiai juos keičia kitais mokėjimo būdais, pirmiausiai skaitmeninėmis piniginėmis, teigiama pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaitoje 2025. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pirmenybę teikia gryniesiems kaip
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos reaguoja į vieną didžiausių iki šiol fiksuotų duomenų nutekėjimo atvejų. Pasak kibernetinio saugumo tyrėjų, viešai paskelbta net 16 milijardų aktyvių naudotojų paskyrų duomenų. Tarp paveiktų platformų – „Apple", „Google", &bdquo
Šią vasarą vėl visų laukiame unikaliame kultūros įvykyje – Bijotų vasaros festivalyje, kuris prasidės birželio 28 d.(šeštadienį) ketvirtą kartą vyksiančia Teatrų sueiga. Kviečiame atrasti teatro magiją po atviru dangumi, istorinėje ir gamta alsuojančioje aplinkoje – Dionizo Poškos Baublių muziejaus teritorijo
Tauragės Rotary ir Inner Wheel klubai perduoda vadovavimą – pagerbti ilgamečiai nariaiŠ. m. birželio 21 dieną, Tauragės Rotary klubo prezidentas Darius Stankus iškilmingai perdavė vadovo regalijas naujajam prezidentui Mariui Jucikui. Tuo pačiu metu Tauragės Inner Wheel klubo vairą perdavė Agnė Jurkauskė – nauja klubo prezi
Tauragės kultūros centras kviečia į išskirtinį renginį – jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ rezultatų premjerą. Birželio 25 d. 18 val. Tauragės kultūros centro scenoje žiūrovai išvys jaunuolių sukurtą trumpametražį filmą ir spektaklį, kurių pagrindas – jų pačių išgyvenimai, patirtys, baimės i
Tauragės apskrities policija informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo ir svetimo turto pagrobimo atvejų, užfiksuotų Tauragės ir Šilalės rajonuose. Sukčiavimo atvejai: Birželio 2 d. įmonės atstovas, būdamas Tauragės r., Mažonų sen., Norkaičių k., į nurodytą banko sąskaitą pervedė 5 720 eurų už mini ekskavatorių
Rugpjūčio 8 d. 21.30 val. „Klaipėdos energijos" teritorijoje suskambės fragmentai iš Richardo Wagnerio romantinės operos „Lohengrinas". Juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras, diriguojami kviestinio maestro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirig
Birželio 16 dieną „Pilių ir dvarų kelias“ paskelbtas naujausiu nacionaliniu kultūros keliu. Kultūros paveldo departamento Ekspertų komisija šį titulą suteikia tik trečiąjį kartą – iki šiol tokiu garbingu statusu galėjo pasigirti tik Čiurlionio ir Vėtrungių keliai, tame pačiame posėdyje regioninio kelio statusas sutei
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai – vaiko teisė į išlaikymą. Antstolių vertinimu, 2024 m. gruodį įsigaliojusi „skolų atostogų“ tvarka, kuri leidžia alimentų skolininkams pusmet
Kai šiandien praeiname pro Tauragės pilį, nedaugelis susimąstome, kad šis pastatas per beveik du šimtmečius patyrė tiek virsmų, kad atspindi kone visą miesto raidą – nuo imperinių represijų iki kultūrinio atgimimo. Naujas miestas naujoje vietoje 1836 m. Tauragę sukrėtė didžiulis gaisras – ugnies išvengė vos