Tauragės žinios logotipas
Kultūros paveldo gausu, lėšų jam prižiūrėti – nedaug

Kultūros paveldo gausu, lėšų jam prižiūrėti – nedaug

Pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktą tyrimą, kiek kurios savivaldybės skiria lėšų kultūros paveldo objektų priežiūrai, Tauragės rajonas rikiuojasi sąrašo pabaigoje – skiriamos sumos vienos mažiausių visoje šalyje. Pagal įstatymą kultūros paveldo objektus tiek viešieji, tiek privatūs subjektai privalo prižiūrėti, tačiau dalis jų, pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų, nerodo didelio suinteresuotumo.

„Svarbūs žaidėjai“

Valstybinė kultūros paveldo komisija atliko tyrimą, kiek lėšų kiekviena savivaldybė 2020 m. skyrė kultūros paveldo objektų priežiūrai, kaip tie objektai buvo prižiūrimi. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai.

Komisijos turimi duomenys rodo, kad iki 2020-ųjų savivaldybių paveldui skiriamų lėšų bendro augimo rodikliai gerokai viršijo Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą. Tačiau nepadarytų darbų vis dar yra.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina savivaldybes aktyviai prisidėti prie Kultūros paveldo departamento kvietimo dalyvauti inventorizavimo procese. Savivaldybės taip pat raginamos įvertinti paveldą, apsvarstyti, ką būtina išsaugoti, kas atspindi konkrečios savivaldybės tapatumą“, – pranešime cituojama komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Prioritetai

Šie klausimai aptarti Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime, kur vienas iš merų atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti valstybę skirti daugiau lėšų kultūros paveldo tvarkybai. Pastebėta, kad šiuo metu savivaldybės rodo daugiau iniciatyvos, o norėtųsi, kad ir valstybės vaidmuo atitinkamai stiprėtų. Anot šios nuomonės, valstybę raginti turėtų būtent Valstybinė kultūros paveldo komisija. Savo ruožtu Komisijos pirmininkė pažymėjo, jog dedamos visos pastangos, kad šalies valdžios institucijos numatytų atitinkamus prioritetus ir didintų finansavimą.

„Finansavimo kultūros paveldui klausimas yra kasmetinis mūsų palydovas – vertiname ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Paveldotvarkos programą, ir savivaldybių skiriamas lėšas“, – pranešime teigia pirmininkė.

Finansavimas auga

Paveldotvarkos programos lėšos pastaraisiais metais mažėjo, tačiau Kultūros ministerijos pastangomis paveldosaugos reikmėms 2021 m. papildomai buvo skirta 2 mln. eurų. Nepaisant to, kultūros paveldo tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo poreikis valdytojams 4–5 kartus viršija skiriamus valstybės asignavimus.

Komisija pastebi, jog ilgus metus stebimos tendencijos, kad savivaldybės nuosekliai didina lėšas kultūros paveldo finansavimui. Pusė savivaldybių skyrė daugiau lėšų nei ankstesniais metais, nurodoma pranešime. Bendrai įvertinus šį laikotarpį galima teigti, kad skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršija KPD biudžeto didėjimo spartą.

Organizuoja talkas

Iš pateiktų tyrimo duomenų matyti, kad Tauragės rajono savivaldybė 2020 m. skyrė tik kiek daugiau nei 7 tūkst. Eur. Tai mažiausia suma ne tik visoje apskrityje (Pagėgių savivaldybė skyrė 42,8 tūkst., Šilalės – 71,4 tūkst., Jurbarko rajono – 136,2 tūkst. Eur), bet ir beveik visoje šalyje. Mažiau skyrė tik Panevėžio rajono (5,1 tūkst.), Širvintų rajono (4,1 tūkst.) ir Kalvarijos (2 tūkst.) savivaldybės, panašią lėšų sumą skyrė Ignalinos rajono savivaldybė – 7,4 tūkst. Eur. Kitos savivaldybės skyrė daugiau nei 10 tūkst. eurų, kai kurios nepagailėjo ir šimto ar daugiau tūkstančių.

Kaip „Tauragės žinioms“ nurodė Kultūros paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė, Tauragės rajone yra įregistruoti 235 kultūros paveldo objektai. Redakcijos žiniomis, itin prastos būklės yra tokie objektai kaip Fišerio koplyčia ar Oplankio dvaras.

S. Jašinskienės teigimu, Fišerio koplyčia priklauso Gaurės seniūnijai. Oplankio dvaras turi keletą savininkų, tarp kurių – Tauragės rajono savivaldybė.

– Fišerio koplyčia yra įtraukta į Savivaldybės turizmo plėtros planą, o Kultūros paveldo tarnyba yra pateikusi dokumentus Kultūros paveldo departamentui kultūros paveldo inventorizavimui, – teigė S. Jašinskienė.

Paprašyta įvardinti, kiek vidutiniškai savivaldybė skiria lėšų kultūros paveldo priežiūrai, pašnekovė tikslių sumų įvardinti negalėjo. Priežiūra įvardijamas ne tik objekto konservavimas, apsauga nuo aplinkos bei kito poveikio, restauracija, bet ir aplinkos sutvarkymas, žolės nupjovimas ir panašūs darbai. Už nepriežiūrą savininkai gali sulaukti baudų.

– Kultūros paveldas yra prižiūrimas seniūnijų biudžeto lėšomis. Taip pat organizuojamos savanoriškos talkos, kurių metu tvarkomi piliakalniai. Iš Kultūros renginių rėmimo programos paveldui prižiūrėti būdavo skiriama apie 500–800 Eur. Baudų dėl KPD paveldo nepriežiūros savivaldybė nėra gavusi, aplinką prižiūri seniūnijos, – nurodė specialistė.

Paprašytas patikslinti, kiek lėšų iš biudžeto buvo skiriama kultūros paveldo priežiūrai praėjusiais ir šiais metais, Tauragės rajono mero patarėjas Kasparas Bertašius teigė, kad atskiros eilutės biudžete nėra numatyta. Pasak patarėjo, paveldas tvarkomas iš įvairių asignavimų: aplinkos apsaugos, seniūnijų ir kultūros biudžeto lėšomis. Kiek tokių asignavimų buvo skirta pernai ir numatyta šiemet, pasak K. Bertašiaus, duomenų savivaldybė neturi.

Rūpinasi bendruomenė

Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo Mažonų seniūnijos seniūnas Egidijus Jurgilas, atskiro finansavimo seniūnijos teritorijoje esančiam kultūros paveldui prižiūrėti negaunama. Valstybė lėšų neskiria, savivaldybė skiria lėšų einamiesiems darbams atlikti. Seniūnijos žinioje esančio paveldo, pasak seniūno, nemažai, sąrašas sudarytų visą lapą. Tai ir įvairios žydų kapinės, bažnyčios, pvz., Pagramančio bažnyčios ansamblis su klebonija, Pagramančio piliakalnis. Pasak seniūno, vien nušienauti piliakalniui reikia nemažų lėšų.

– Ten nelygi pieva, firmos šienauti neapsiima, ūkininkas už hektarą paprašo šimto eurų. Ten septyni hektarai. Šienauti tenka dažnai. Tai skaičiuokit, – pasakojo seniūnas.

Pasak jo, pati bendruomenė suinteresuota, kad aplinka būtų tvarkinga. Tad bendromis pastangomis tvarkomasi. Seniūnas teigė sulaukęs užklausos iš Kultūros paveldo tarnybos, kiek reikėtų lėšų paveldui sutvarkyti, prižiūrėti.

– Jeigu jie patys gauna vos kelis tūkstančius, kad išgyventų, ką mes čia..., – atsiduso seniūnas.

Jo teigimu, reikėtų remontuoti Pagramančio bažnyčios kleboniją, kuri jau beveik sugriuvusi. Tačiau tam reikia didelių pinigų samdyti specialistus, nes paveldo objektų remontui ir rekonstrukcijai yra nustatyta tvarka, pati seniūnija negali imtis darbų.

Laiko kaip prievolę

KPD atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad prašymus įtraukti objektus į Kultūros vertybių registrą gali pateikti bet kuris pilietis. Prašymus svarsto ekspertų komisija ir priima sprendimą.

Atstovės teigimu, Fišerio koplyčia, esanti Gaurės seniūnijoje, bei Oplankio dvaras, esantis Lauksargių seniūnijoje, nėra įrašyti į Nekilnojamąjį kultūros vertybių registrą.

Dėl finansavimo netolygaus pasiskirstymo J. Mičiulienė teigė, kad tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės interesų.

– Priklauso nuo savivaldybių galimybių, suinteresuotumo, aktyvumo, gebėjimo pritraukti tarptautinių fondų ir valstybės lėšas, taip pat ir nuo noro, net ir pačios vietos bendruomenės aktyvumo, kokiais nors būdais raginant savivaldybes rūpintis paveldu. KPD niekaip tam įtakos padaryti negali. Tikrai yra savivaldybių, kurios nerodo suinteresuotumo, o į tai žiūri tik kaip į prievolę, – teigė KPD atstovė.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Naujos „Sodros" išmokų ribos nuo balandžio: ką svarbu žinoti

Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros" išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai itin aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nust

Vaikų džiaugsmą gerėjančiu oru apsunkina infekcijos: kaip nuo jų apsisaugoti?

Sezoninės infekcijos kasmet tampa iššūkiu vaikų organizmui – sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas jį silpnina ir trikdo kasdienį ritmą. Nors svarbu laiku reaguoti į ligą, dar svarbiau – nuosekliai stiprinti jų imuninę sistemą ištisus metus. Kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti stiprų

Šokiruojanti statistika: lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata

Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo t

Melagingi skambučiai numeriu 112 – juokai, kainuojantys brangiai

Balandžio 1-oji – tai diena, kai daugelis leidžia sau pajuokauti. Tačiau yra vietų, kur pokštai net ir tokią dieną nepriimtini. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – viena jų. Kiekvienas skambutis čia gali reikšti realų pavojų, o melagingi skambučiai užima telefono linijas ir gali lemti skaudžias pasekmes

Policijos pareigūnai informuoja apie prevencines priemones, kurias vykdys balandžio mėnesį

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, balandžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones: Balandžio 1 – 4 d. važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažos k

Parengti įstatymų projektai: antrąją pensijų kaupimo pakopą siekiama padaryti lankstesnę ir patrauklesnę

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą ir teikia juos visuomenei svarstyti. Pataisomis siekiama didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, numatant galimybe

Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje (Šilalės r.) – jau atvira lankytojams

Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros" – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atm

Prisidedant verslui bus remontuojamas privažiuojamasis kelias prie Lukšiškių

Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Šilutės polderiai“ pasirašė sutartį dėl Tauragės rajono savivaldybės Gaurės seniūnijos privažiuojamojo kelio prie Lukšiškių nuo kelio 147 Tauragė–Pašventys remonto darbų. Vadovaujantis 2025 m. vasario 5 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos s

Skelbiami balandžio mėnesio Centro turgaus kioskų elektroniniai nuomos aukcionai

Tauragės rajono savivaldybės administracija (kodas 188737457), kurios buveinė Tauragėje, Respublikos g. 2, skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas statinys (kioskas) išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename st

Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio vyro

Pareigūnai ieško į Švediją dirbti išvykusio ir be žinios dingusio Martyno Rupainio, gim. 1989 m. Nuo 2025 m. kovo mėn. su minėtu vyru susisiekti nėra galimybės. Vyras apie 180 cm ūgio, tamsiai rudų trumpų plaukų. Galinčių suteikti tyrimui vertingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausi

Kaip atpažinti aukštos kokybės dirbtinę odą baldams?

Dirbtinė oda baldams yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patvaraus, lengvai prižiūrimo ir estetiškai patrauklaus sprendimo savo namams ar biurui. Tačiau rinkoje siūlomas labai platus šios medžiagos asortimentas – nuo pigios ir trumpalaikės iki aukščiausios kokybės, sunkiai atskiriamos nuo natūralios odos. Ka

Kaip stumdomų vartų automatika gali padidinti jūsų namų saugumą?

Šiandien vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir gyventi patogiau. Vienas iš tokių sprendimų — stumdomų kiemo vartų automatika. Tai ne tik patogumas, bet ir saugumo garantas, kurį galima pritaikyti tiek privačiuose namuose, tiek komerciniuose objektuose. Automatizuoti slenkami vartai