Kreivėnų malūnas: savininko paieškos ir bandymai išsaugoti karčemą
- „Tauragės žinių“ inform.
- Kovo 12, 2021
Paskutiniuoju metu vis daugiau kraštiečių dėmesio sulaukia Lauksargių seniūnijos ribose stūksantis Kreivėnų malūnas. Žmonės prie jo fotografuojasi, publikuoja nuotraukas socialiniuose tinkluose. Pasirodo, statinys žavus ne vien fotografine prasme – žavi ir paslapties gaubiama jo gyvavimo istorija. Neseniai viena kultūros paveldo atstovė ėmėsi ieškoti malūno savininkų. Paieškos – sudėtingos, manoma, jog malūno savininkas galėjo būti vokietis. O šis atsargus – Antrojo pasaulinio karo metu pasirūpino, kad neišliktų jokių duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėmesio verta ir netoli malūno vis dar tebestovinčios buvusios karčemos istorija.
Malūnas – išskirtinis
Kreivėnų malūnas, kaip sakė Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ laikinasis direktorius, buvo pastatytas 19 a. ir yra vienintelis toks Lietuvoje.
– Į jį būdavo galima įvažiuoti vežimu. Per vieną pusę įvažiuodavo su grūdais, o išvažiuodavo jau su sumaltais miltais. Apleistas jis buvo po karo, pasitraukus jo gyventojams. Laikui bėgant audros jį „aplamdė“, mediena sutrešo. Dar atgavus Nepriklausomybę jis buvo visas su tinku, tačiau žmonės jį nudraskė. Liko tik plytos, irimo procesas tapo dar spartesnis. Į kultūros paveldo sąrašą malūnas nėra įrašytas, baudų už nesirūpinimą savo turtu valstybė skirti negali, – pasakojo D. Kiniulis.
Vasarį feisbuke pasklido kraštietės Larisos Morozovaitės-Gureckienės publikacija su prašymu padėti rasti malūno savininką. Per mėnesį nevyriausybinės organizacijos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovei pavyko sužinoti, jog malūnas galėjo priklausyti vokiečiui. Kraštotyra besidominčią moterį vienas dvasininkas patikino, jog tiek Kreivėnų, tiek aplinkinių kaimų dokumentų archyvuose rasti beveik neįmanoma.
– Nėra likę senbuvių, kurie galėtų papasakoti. Archyve nieko nėra. Su manimi bendravusiam dvasininkui nepavyko rasti savo tėvo dokumentų, jis juos rado Vokietijoje. Per pažintis sužinojome, kas Vokietijoje galėtų padėti bent nukreipti paieškas tinkama linkme. Išsiunčiau kelias užklausas, tačiau kol kas – jokio atsako, – pasakojo L. Morozovaitė-Gureckienė.
Kaimui – keli šimtai metų
Moteris dirba nevyriausybinėje įstaigoje, organizuoja ir atlieka archeologijos ir technikos paveldo tyrimus, projektavimo, tvarkymo ir populiarinimo darbus. Jos iniciatyva išleista knyga apie šalies malūnus. Kraštotyrininkės žiniomis, Kreivėnų malūnas – išskirtinis, savo laiku buvęs prabangus statinys.
– Vienas kraštietis, su kuriuo teko bendrauti, atkreipė dėmesį: malūne – arkinės rankų darbo plytos. Tai itin būdinga vokiškiems statiniams. Juk malūnas tiek metų atlaikė! Jis suręstas taip, kad tarnautų ilgai. Kiek yra tekę domėtis malūnais, visuomet jaučiamas skirtumas tarp statinių, kurių statybai negailėta pinigų, ir tų, kurių savininkai nebuvo tokie turtingi ir reiklūs. Galima pastebėti, jog tie, kas statė šį malūną, skyrė dėmesio kokybei, – sake pašnekovė.
Kaip spaudoje yra rašęs istorikas Vytenis Almonaitis, Kreivėnai, kuriuose yra malūnas, rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1540-ųjų. Tuomet čia buvo 24 sodybos, bet per 1709–1710 m. marą išmirė maždaug pusė kaimo gyventojų, tad liko tik 13 lietuvininkų ūkių. Vėliau kaimas ūgtelėjo, kartu kiek suvokietėjo.
Kreivėnuose užaugusi Birutė Elena Žukauskienė kartu su šių eilučių autore pirmadienį lankėsi Kreivėnuose. Moteris teigė, jog prieš pusę amžiaus kaime dar buvo apie dešimt sodybų, 2015 m., šių eilučių autorės žiniomis, jau buvo likusios tik dvi.
Dabar čia daugiau nei dešimtmetį sodybas keičia vėjo jėgainės. Kraštas itin vėjuotas – Kreivėnai įsikūrę ant Vilkyškių kalvagūbrio kalvų.
Karčema dar stovi
To paties vizito prie Kreivėnų malūno metu užsukome prie buvusios mokyklos antrajame Griežpelkių kaime. Pastatas stovi greta Tauragės–Tilžės plento. Šioje vietoje buvo įsikūrusi aštuonmetė mokykla. Kaip teigė B. E. Žukauskienė, 5–8 klasių mokiniai mokėsi buvusios karčemos pastate, o pradinukai – buvusių arklidžių pastate.
Mums dairantis po kiemą priėjo viena gyventoja, Birutė Engelaitytė-Pušinskienė. Moteris teigė gyvenanti „pradinukų“ pastate. Ten pat, kai ji dar buvo mokinė, gyveno jos mokytojai Vaičiuliai.
Na, o karčemos pastate buvusi mokyklos salė, kurioje buvo rengiamos šventės.
Dabar pastatas priklauso trims savininkams. Dalis jo jau baigia nugriūti. Kitoje dalyje prieš ketverius metus dar gyveno žmogus. Šių eilučių autorei tada lankantis vyras tvirtino ketinąs išsikraustyti, tačiau, kaip informavo vietinė, jis išsikraustė neseniai – prieš pusmetį. O namo dalį, kurioje jis gyveno, nupirko ji.
– Nupirkome pusę namo. Tai bandysime išsaugoti, atskirsime nuo griūvančios dalies, prie įėjimo įrengsime stogelį. Šiame name, kai jau mokykla nustojo veikti, yra gyvenę mano tėvai. Galbūt tai – nostalgija. Kartais susitinkame su buvusiomis klasiokėmis, nusifotografuojame. Pasidalijame prisiminimais apie gerus laikus, vaikystę, – žurnalistei pasakojo B. Engelaitytė-Pušinskienė.
Prieš keletą metų šių eilučių žurnalistei krašto istorikas Edmundas Mažrimas yra sakęs, jog porą šimtmečių skaičiuojanti karčema yra istoriškai vertingas objektas – tokių išlikusių pastatų retai kur išvysi. 19 a., kai krašte automobilių dar niekas neturėjo, keliaujantys asmenys čia sustodavo pailsinti arklius.
Daugiau naujienų
- Prieš 1 valandą
Kaip rasti darbą Tauragėje: patarimai ir galimybės
Rasti tinkamą darbą mažesniame mieste, kaip Tauragė, gali būti iššūkis. Darbo pasiūla čia nėra tokia didelė kaip didmiesčiuose, todėl gali atrodyti, kad ieškoti darbo yra sudėtingiau. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad Tauragė taip pat turi savo specifines darbo rinkos galimybes, kuriomis galima puikiai pasinaudoti. Viena dažn
- Prieš 14 valandų
LSDP skyrių pirmininkai: „Nesame vieno žmogaus partija“
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės sukelta politinė krizė aktyviai aptarinėjama ir mūsų krašte. Tauragės, Karšuvos ir Kelmės-Šilalės rinkimų apygardose socialdemokratai surinko daugiau kaip 10 tūkst. balsų, o V. Blinkevičiūtei atiteko trečdaliu daugiau pirmumo balsų nei Gintautui Paluckui
- Prieš 16 valandų
Senųjų Lauksargių verslai ir paštas amžių sandūroje
Lauksargių reikšmės augimas Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. Labai neišsiplečiant ir koncentruojantis tik į Lauksargius – tai buvo liuteroniškas, gerokai suvokietėjęs, vakarietiškesnis, turtingesnis ir labiau i&scar
- Prieš 22 valandų
Pirmajame Kėdžių iššūkyje ant scenos netrūko ašarų: sužinokite, ką pasirinko Samas
Pirmajame „X Faktoriaus“ kėdžių iššūkyje trejetuką, su kuriuo sieks finalo išsirinko Saulius Urbonavičius-Samas. Dalyviai neslėpė patyrę daug jaudulio, tad ant scenos liejosi ir nusivylimo ašaros. Visgi savo favoritus Samas pasirinko, kas jie – sužinojome sekmadienio vakare. Vos pasibaigus &bdq
- Prieš 23 valandų
Priklausomybė nuo socialinių tinklų: ar reikia drausti vaikams naudotis išmaniaisiais telefonais?
Viešajame transporte, eilėse, gatvėje ar prie vakarienės stalo – nieko nebestebina žmonės, įbedę nosis į savo išmaniuosius telefonus. Laikas, praleidžiamas socialiniuose tinkluose, ilgėja, o specialistai ima skambinti pavojaus varpais dėl priklausomybės, ypač tarp jaunų žmonių. Iš Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų
- Spalio 31, 2024
Bibliotekoje vyko Kotrynos Zylės knygos „Mylimi kaulai“ pristatymas
Vakar Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko nuostabus susitikimas su talentinga autore Kotryna Zyle. Jos knygos „Mylimi kaulai“ pristatymas ne tik sužavėjo visus dalyvius, bet ir sukūrė magišką atmosferą, kupiną autorės asmeninių patyrimų ir įspūdžių. Kotryna Zylė – žinoma lietu
- Spalio 31, 2024
Suraskite informaciją apie artimųjų kapus skaitmeninėje „Cemety“ sistemoje
Prieš pat Visų šventųjų dieną, kai daugelis iš mūsų lankysime artimųjų kapus, Tauragės rajono savivaldybės administracija nori atkreipti gyventojų dėmesį, jog rajone veikianti kapinių skaitmeninimo sistema Cemety gali padėti paprasčiau atrasti savo artimųjų kapus. Įvykdžius kapinių skaitmeninimo darbus buvo suskaitmenintos 39 k
- Spalio 31, 2024
Nuo gruodžio 1 keičiasi vandens tiekimo ir nuotekų paslaugos kaina
UAB „Tauragės vandenys“ informuoja, kad nuo 2024 m. gruodžio 01 d. Tauragės rajono gyventojams keičiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kaina. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2024 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. O3E-1320 nustatė naujus perskaičiuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pasl
- Spalio 31, 2024
Žvakės degs ir ilgiau, ir gražiau: kaip išsirinkti jas parduotuvėje ir kodėl verta į kapines pasiimti druskos
Vėlinėms lietuviams – svarbi diena, kurią lydi tūkstančiai kapinėse jaukiai plevenančių žvakių. Dalis kapų žvakėmis ir gėlėmis pasirūpina iš anksto, tačiau Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad daugelis tą daro paskutinėmis savaitėmis, per didžiąsias nuolaidas. Į ką atkreipti dėmesį,
- Spalio 30, 2024
Lietuvos kariuomenė dalyvauja bendroje NATO atgrasymo operacijoje Baltijos jūroje „Neptūno kirtis“
Spalio 29-30 dienomis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų kariai dalyvauja bendroje NATO atgrasymo operacijoje „Neptūno kirtis 2024-2“ (angl. Neptune Strike). Lietuvos teritorinėje jūroje vykusios operacijos dalies metu, Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraič
- Spalio 30, 2024
Ieva Narkutė pristato dainą „Bijūnai“: prisipažino, ko niekada nedaro santykiuose
Ieva Narkutė pristato dainą „Bijūnai“ ir jos gėlėtą vizualizaciją. Dainininkė sako, kad daina – priminimas, kaip meilė veikia, o kaip – ne. Priminimas, kad kiekvienas mes esame geri ir gražūs, tik dažnai tam grožiui pasirodyt reikia sulaukt tinkamo žmogaus. „Santykis ir meilė įvyksta, kai abu padaro po žingsnį
- Spalio 30, 2024
Lietuviškai prabilęs Vokietijos brigados vadas: mūsų misija aiški – ginti Lietuvą ir bendras vertybes
Brigados generolas Christophas Huberis į Lietuvą sugrįžo dar vienai istorinei pradžiai. 2017 m. jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas, o šiais metais į Lietuvą atvyko kaip pirmasis Vokietijos brigados vadas. Per artimiausius metus į mūsų šalį persikels per 5 tūkst. vokiečių karių, o br