Tauragės žinios logotipas
Kreivėnų malūnas: savininko paieškos ir bandymai išsaugoti karčemą

Kreivėnų malūnas: savininko paieškos ir bandymai išsaugoti karčemą

Paskutiniuoju metu vis daugiau kraštiečių dėmesio sulaukia Lauksargių seniūnijos ribose stūksantis Kreivėnų malūnas. Žmonės prie jo fotografuojasi, publikuoja nuotraukas socialiniuose tinkluose. Pasirodo, statinys žavus ne vien fotografine prasme – žavi ir paslapties gaubiama jo gyvavimo istorija. Neseniai viena kultūros paveldo atstovė ėmėsi ieškoti malūno savininkų. Paieškos – sudėtingos, manoma, jog malūno savininkas galėjo būti vokietis. O šis atsargus – Antrojo pasaulinio karo metu pasirūpino, kad neišliktų jokių duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėmesio verta ir netoli malūno vis dar tebestovinčios buvusios karčemos istorija.

Malūnas – išskirtinis

Kreivėnų malūnas, kaip sakė Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ laikinasis direktorius, buvo pastatytas 19 a. ir yra vienintelis toks Lietuvoje.

– Į jį būdavo galima įvažiuoti vežimu. Per vieną pusę įvažiuodavo su grūdais, o išvažiuodavo jau su sumaltais miltais. Apleistas jis buvo po karo, pasitraukus jo gyventojams. Laikui bėgant audros jį „aplamdė“, mediena sutrešo. Dar atgavus Nepriklausomybę jis buvo visas su tinku, tačiau žmonės jį nudraskė. Liko tik plytos, irimo procesas tapo dar spartesnis. Į kultūros paveldo sąrašą malūnas nėra įrašytas, baudų už nesirūpinimą savo turtu valstybė skirti negali, – pasakojo D. Kiniulis.

Vasarį feisbuke pasklido kraštietės Larisos Morozovaitės-Gureckienės publikacija su prašymu padėti rasti malūno savininką. Per mėnesį nevyriausybinės organizacijos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovei pavyko sužinoti, jog malūnas galėjo priklausyti vokiečiui. Kraštotyra besidominčią moterį vienas dvasininkas patikino, jog tiek Kreivėnų, tiek aplinkinių kaimų dokumentų archyvuose rasti beveik neįmanoma.

– Nėra likę senbuvių, kurie galėtų papasakoti. Archyve nieko nėra. Su manimi bendravusiam dvasininkui nepavyko rasti savo tėvo dokumentų, jis juos rado Vokietijoje. Per pažintis sužinojome, kas Vokietijoje galėtų padėti bent nukreipti paieškas tinkama linkme. Išsiunčiau kelias užklausas, tačiau kol kas – jokio atsako, – pasakojo L. Morozovaitė-Gureckienė.

Kaimui – keli šimtai metų

Moteris dirba nevyriausybinėje įstaigoje, organizuoja ir atlieka archeologijos ir technikos paveldo tyrimus, projektavimo, tvarkymo ir populiarinimo darbus. Jos iniciatyva išleista knyga apie šalies malūnus. Kraštotyrininkės žiniomis, Kreivėnų malūnas – išskirtinis, savo laiku buvęs prabangus statinys.

– Vienas kraštietis, su kuriuo teko bendrauti, atkreipė dėmesį: malūne – arkinės rankų darbo plytos. Tai itin būdinga vokiškiems statiniams. Juk malūnas tiek metų atlaikė! Jis suręstas taip, kad tarnautų ilgai. Kiek yra tekę domėtis malūnais, visuomet jaučiamas skirtumas tarp statinių, kurių statybai negailėta pinigų, ir tų, kurių savininkai nebuvo tokie turtingi ir reiklūs. Galima pastebėti, jog tie, kas statė šį malūną, skyrė dėmesio kokybei, – sake pašnekovė.

Kaip spaudoje yra rašęs istorikas Vytenis Almonaitis, Kreivėnai, kuriuose yra malūnas, rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1540-ųjų. Tuomet čia buvo 24 sodybos, bet per 1709–1710 m. marą išmirė maždaug pusė kaimo gyventojų, tad liko tik 13 lietuvininkų ūkių. Vėliau kaimas ūgtelėjo, kartu kiek suvokietėjo.

Kreivėnuose užaugusi Birutė Elena Žukauskienė kartu su šių eilučių autore pirmadienį lankėsi Kreivėnuose. Moteris teigė, jog prieš pusę amžiaus kaime dar buvo apie dešimt sodybų, 2015 m., šių eilučių autorės žiniomis, jau buvo likusios tik dvi.

Dabar čia daugiau nei dešimtmetį sodybas keičia vėjo jėgainės. Kraštas itin vėjuotas – Kreivėnai įsikūrę ant Vilkyškių kalvagūbrio kalvų.

Karčema dar stovi

To paties vizito prie Kreivėnų malūno metu užsukome prie buvusios mokyklos antrajame Griežpelkių kaime. Pastatas stovi greta Tauragės–Tilžės plento. Šioje vietoje buvo įsikūrusi aštuonmetė mokykla. Kaip teigė B. E. Žukauskienė, 5–8 klasių mokiniai mokėsi buvusios karčemos pastate, o pradinukai – buvusių arklidžių pastate.

Mums dairantis po kiemą priėjo viena gyventoja, Birutė Engelaitytė-Pušinskienė. Moteris teigė gyvenanti „pradinukų“ pastate. Ten pat, kai ji dar buvo mokinė, gyveno jos mokytojai Vaičiuliai.

Na, o karčemos pastate buvusi mokyklos salė, kurioje buvo rengiamos šventės.

Dabar pastatas priklauso trims savininkams. Dalis jo jau baigia nugriūti. Kitoje dalyje prieš ketverius metus dar gyveno žmogus. Šių eilučių autorei tada lankantis vyras tvirtino ketinąs išsikraustyti, tačiau, kaip informavo vietinė, jis išsikraustė neseniai – prieš pusmetį. O namo dalį, kurioje jis gyveno, nupirko ji.

– Nupirkome pusę namo. Tai bandysime išsaugoti, atskirsime nuo griūvančios dalies, prie įėjimo įrengsime stogelį. Šiame name, kai jau mokykla nustojo veikti, yra gyvenę mano tėvai. Galbūt tai – nostalgija. Kartais susitinkame su buvusiomis klasiokėmis, nusifotografuojame. Pasidalijame prisiminimais apie gerus laikus, vaikystę, – žurnalistei pasakojo B. Engelaitytė-Pušinskienė.

Prieš keletą metų šių eilučių žurnalistei krašto istorikas Edmundas Mažrimas yra sakęs, jog porą šimtmečių skaičiuojanti karčema yra istoriškai vertingas objektas – tokių išlikusių pastatų retai kur išvysi. 19 a., kai krašte automobilių dar niekas neturėjo, keliaujantys asmenys čia sustodavo pailsinti arklius.

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tauragės apskrities policijos suvestinė: nelaimė ūkyje, sukčiavimo atvejai ir eismo įvykis pėsčiųjų perėjoje

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarosios paros įvykius Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonuose. Užfiksuoti skaudūs nelaimingi atsitikimai, keli sukčiavimo atvejai, eismo įvykis bei kiti teisės pažeidimai. Nelaimingi atsitikimaiLiepos 3 d. apie 9.30 val. Šilalės r., Bokštų k., ūk

Kaitros dienoms – naminiai gaivinantys gėrimai: net 8 paprastos ir vasariškos idėjos

Kai karštis stiprėja, nėra nieko geriau už vėsų gėrimą rankoje. Lietuviai nepamiršta pasirūpinti skysčių balansu organizme – sulig kylančiu termometro stulpeliu, auga ir gėrimų pardavimai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Bene geriausias pasirinkimas karštu oru yra, žinoma, vand

Tauragėje minima Vaikų globos savaitė kviečia į prasmingus renginius

Nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. visoje Lietuvoje minima Vaikų globos savaitė, o liepos pirmąjį sekmadienį – Globėjų diena. Tai ne tik proga atkreipti dėmesį į vaikų globos svarbą, bet ir nuoširdžiai padėkoti globėjams, įtėviams, budintiems globotojams bei šeimynoms už jų kasdienį rūpestį, meilę ir atsidavimą vaikams, kuriems

Klinkerio magija jūsų namams: praktiškas gidas neapsisprendusiems

Įsivaizduokite namą, kurio fasadas po 30 metų atrodo taip pat puikiai, kaip pirmąją dieną. Fasadą, kuris atlaiko lietuviškas pūgas, vasaros kaitras ir rudens liūtis, bet vis tiek išlieka elegantiškas ir nerūpestingas. Turbūt manote, kad tai – tik svajonė? Leiskite jus nudžiuginti – klinkerio plytelės paverčia &scaro

Išmanūs ir tvarūs sprendimai Tauragėje leidžia sutaupyti ir savivaldai, ir gyventojams

Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart

Visi klaus, kur pirkot šį skanėstą – namuose gamintas sorbetas vos iš 3 pigių ingredientų

Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca

Lietuvos pasieniečiai vėl padės Latvijai gintis nuo neteisėtos migracijos iš Baltarusijos

Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą.  Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet

Savivaldybės ima, ką gauna arba negauna nieko

Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta

Paskatos dirbti legaliai padeda skolininkams grįžti į darbo rinką

Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir

Kartų ąžuolas: tavo vardas – miesto ateityje

Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto

Skelbiama apie melagingą informaciją internete – ragina gyventojus išlikti budriems

UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n