Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai Kuisių kaime gimė dailininkė, skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė Elena Augaitytė (1928 04 22–2021 01 09).
Tauragės B.Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje renkama ir saugoma informacija apie iškilius kraštiečius. Deja, apie Palangoje gyvenusią dailininkę kraštotyros fonde buvo tik trumpi biografiniai aprašai. Dėkojame Dauglaukyje gyvenančiai Eugenijai Zuokienei, kuri mielai pasidalijo savo tetos nuotraukomis ir užrašė prisiminimus apie ją. Įdomūs pačios E. Augaitytės atsiminimai apie savo šeimos vargus baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir perkeltųjų dalią po jo.
Eugenijos Zuokienės asmeninio albumo nuotrauka
Elena Augaitytė mokėsi Dauglaukio pradinėje mokykloje ir Tauragės gimnazijoje. Po to studijavo skulptūrą Kauno taikomosios dailės institute.
Savo atsiminimuose E. Zuokienė rašė: „Mano teta, mamytės sesuo Elena Augaitytė mokymąsi Tauragės gimnazijoje buvo nutraukusi 1944–1945 m., kai visa šeima buvo išvaryta į Vokietiją. Sunkiais pokario metais mokymąsi vėl atnaujino. Tauragėje kambarį nuomojosi pas Kaminskus, dar Jovaruose pas kažką, bet daugiausia pas Samoškienę, su kurios dukra Nijole Samoškaite (vėliau – Michelkevičiene), mokėsi vienoje klasėje.
Baigusi mokyklą įstojo į Dailės institutą, kuris iš pradžių buvo Kaune, o paskutinius metus jau mokėsi Vilniuje. Mokydamasi labai vargo, nes iš namų mažai ką galėjo atsivežti, be to, kelionė iki Vilniaus būdavo sudėtinga, ne tokia, kaip dabar. Gerai, kad dar gaudavo nors ir nedidelę stipendiją. Parvažiuodavo pora kartų per metus ir visada stengdavosi sutaupiusi ir atstovėjusi eilėse nupirkti ką nors parvežti – tai cukraus, tai ryžių, tai ką nors saldaus mums, sesers vaikams. Jos šeima – mamutė ir mažasis broliukas – gyveno kartu su vyresniosios sesers šeima. Rengdavosi iš senų drabužių persiūtais drabužėliais ir sakydavo, kad beveik visos tokios vargšės būdavo. Iš pradžių nuomojosi su drauge kambariuką, o Vilniuje jau gavo bendrabutį.
Kažkiek prisidurdavo piešdama, bet tam priemonės irgi būdavo brangios. Visą laiką buvo kukli ir apsieidavo su mažais ištekliais.“
E. Augaitytė 1955 m. Vilniuje, Lietuvos dailės institute, apgynė diplominį darbą ir buvo paskirta nuolatiniam darbui į Palangą. Dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato etalonų kūrimo gintaro ceche.
E. Zuokienė apie tą laikotarpį rašo: „Jau ir namai buvo arčiau, ir atlyginimas didesnis, todėl mums, vaikams, parveždavo įvairių knygelių, kad tik mes mokytumės ir stengtumės piešti, skaityti. Vėliau nusiveždavo į Palangą, pabūdavome prie jūros. Apie 1965 m. mes jau buvom matę „Eglę žalčių karalienę“, „Jūratę ir Kastytį“, pabuvoję ant Birutės kalno ir parke.
Nors buvo kukli ir nedrąsi, susitaupiusi pinigų, apie 1973–1974 m. nusipirko „Žigulius“. Tada beveik kas savaitgalį atvažiuodavo į tėviškę. Veždavo mamutę ir mūsų šeimą apžiūrėti įžymesnių Žemaitijos vietų. Labai mėgo vairuoti ir tai darė iki pat senatvės. Įsigijusi kooperatinį butą labai džiaugėsi, prisimindama sunkius studijų metus ir pokario vargus.“
Gintaro ceche dailininkė kūrė etalonus, pagal kuriuos buvo daromi masiniai gaminiai pramoninei gamybai, gintarinius papuošalus, suvenyrus, kitus gintaro dirbinius. Savo darbuose stengėsi maksimaliai atskleisti natūralų gintaro grožį. Ji gerai žinojo gintaro medžiagos specifines savybes. Kūrinio idėją jai padiktuodavo pats gintaras, jo gabalėlių forma, spalva, vidinė tekstūra, atspalvių ritmas. Darbuose atskleidžiami jautrūs gintaro spalvos deriniai, išryškinamos natūralios medžiagos morfologinės faktūros.
E. Augaitytės apžvalginė gintaro dirbinių paroda Palangos gintaro muziejuje buvo eksponuota 1971 m. vasario 5 d. Tai buvo pirmoji trumpalaikė paroda, surengta Palangos gintaro muziejuje nuo jo įkūrimo pradžios. Tuo metu dailininkės kūriniai jau buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, Londone, Briuselyje, Bratislavoje, Leipcige, Monrealyje, Osakoje, JAV miestuose).
Kraštietė buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė.
Mirė 2021 m. sausio 9 d. Palangoje. Palaidota tėviškėje, Pajūrėlio kapinėse.
E. Augaitytės prisiminimai apie šeimą karo ir pokario metu:
„Gyvenome Tauragės valsčiaus Kuisių kaime. Mūsų šeima buvo: tėvai – Vincas Augaitis, Petro (g. 1874 m.) ir Magdalena Augaitienė (g. 1901 m.), vaikai – Zofija Augaitytė – (g. 1927 m.), Elena Augaitytė (g. 1928 m.), Antanas Augaitis (g. 1943 m.). Pas mus gyveno ir Petras Augaitis – tėtuko brolis.
1944 m. spalio 10 d. Tauragę užėmė rusai. Nuo to laiko tėtukas ir dėdė Petras kiekvieną rytą vokiečių kareivių buvo išvaromi vežti spygliuotų vielų prie fronto linijos. Su mūsų arkliais ir vežimu. Vakare vežėjus paleisdavo namo, o arklius pasilikdavo. Taip buvo ir spalio 18 rytą, o po pietų beveik visus kaimo žmones išvarė iš namų į Vokietiją. Mamutę su broliuku užsodino ant kaimynų vežimo, mudvi [su sese] išėjome pėsčios. Po kelių savaičių kelionėje broliukas susirgo tymais, jį atėmė iš mūsų ir nuvežė į kažkokią ligoninę. Mums nepasakė kur. Tai atsitiko Braunsbergo mieste.
Marienburge sužinojome, kad tėtuką iš namų išvarė viena diena vėliau už mus ir jis važiuoja įkandin mūsų, vienos dienos atstumu. Mes pasilikom nuo savo bendrakeleivių ir visą dieną paplentėj laukėm jo atvažiuojančio. Ta vežimų kolona į Marienburgą vakare atvyko, bet tėtuko joje nebuvo: susirgo paskutinis kareivių numainytas arklys, ir tėtį bei dėdę Petrą pasodino į traukinį ir nuvežė gilyn į Vokietiją.
Gruodžio pradžioje pasiekėme Pomeraniją. Mus apgyvendino pas būrus Noištetino (kr. Neustetin) apskrity, Noikoprieben (Neukoprieben) kaime. Prieš pat rusams užimant (kovo 4 d.) suradom broliuką bombarduojamo Doiče Krone (Deutsche Krone) miesto ligoninėj.
Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
Rusai mus pavarė atgal per Lenkiją. Ilgą laiką išbuvome perkeltųjų stovykloj Brombergo (Bytgoše) mieste. Gegužės mėnesį traukiniu grįžom namo.
Kaimą radom be žmonių ir tuščią. Visą kelionę alkom, šalom, vargom, o namuose kurį laiką gyvenom visai pusbadžiu.
Po ilgo laiko grįžo dėdė Petras. Tėtuko nesulaukėme – ? miestelyje po operacijos (kraujo vėžys) jis mirė. Ten ir palaidotas.
Užrašyta: 2000 m., Palanga
Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
Kelionės – tai ne tik puiki galimybė pamatyti pasaulį, bet ir proga patirti įspūdžių, susijusių su sėkme ir netikėtumais. Kartais užtenka vieno drąsaus žingsnio ar sprendimo, kad kelionė taptų ne tik nuotykiu, bet ir įsimintina laimėjimų istorija. Šiame straipsnyje pristatome penkias išskirtines vietas, kuriose galite išb
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2025 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens i&scaro
Nuo kitų metų „Sodra" mokės po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, m
Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorės konkursą laimėjo Žaneta Maziliauskienė – Projektų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja, visus metus laikinai vykdžiusi direktorės funkcijas. Naujas pareigas ji pradės eiti nuo sausio 2 dienos. „Šiandien rašau pareiškimą a
Vasarą padangos patiria įvairių išbandymų – nuo aukštos temperatūros iki ilgų kelionių dideliu greičiu. Netinkama priežiūra gali lemti greitesnį jų dėvėjimąsi, o tai ne tik sumažina saugumą, bet ir reikalauja papildomų išlaidų. Tinkamai prižiūrėdami padangas galite prailginti jų tarnavimo laiką ir užtikrinti geresnį sukib
Trečiadienį Tauragės rajono taryba pritarė visuomenės susižavėjimo sulaukusiai idėjai savivaldybės administracijai įsigyti šiuo metu privačiose rankose esantį Tauragės banko pastatą. Priimtas sprendimas pradėti procedūras siekiant įvertinti galimybę pirkti šį istorinį pastatą už konkrečią kainą, kurią atskiru sprendimu dar turės priim
Kadastriniai matavimai – svarbus procesas, leidžiantis nustatyti nekilnojamojo turto ribas, tikslų plotą ir kitus reikšmingus parametrus. Lietuvoje šie matavimai atliekami pagal griežtai reglamentuotas taisykles, kurios užtikrina tikslumą ir atitiktį teisės aktams. Kas yra kadastriniai matavimai? Tai procesas, kurio metu atlie
Kelionės su mažu biudžetu dažnai laikomos kompromisų pilnu išbandymu, tačiau tai nėra tiesa. Jei mokate planuoti ir žinote, kur ieškoti, galite atrasti daugybę nebrangių, tačiau puikių kelionių krypčių. Šiame straipsnyje pateikiame keletą patarimų ir rekomendacijų, kur keliauti, kad sutaupytumėte, bet kartu patirtumėte nei&scar
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&