Tauragės žinios logotipas
Kompozitorius Arvydas Malcys – apie misiją pakylėti ir suteikti tikėjimą

Arvydas Malcys. D. Matvejev nuotrauka

Kompozitorius Arvydas Malcys – apie misiją pakylėti ir suteikti tikėjimą

Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis", dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai muzikai, įgyvendins Editos Stundytės choreografinius sumanymus. Antroje vakaro dalyje KVMT baleto artistai taps choreografais – Romanas Semenenko ir Darija Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija), Mantas Ūsas – pristatys šokio kompozicijas, sukurtas pagal specialiai jiems kompozitorių ir garso kūrėjų: Yanos Shliabanskos (Ukraina), Dylano Iuliano (Italija), Kristijono Lučinsko, Donato Bielkausko, Jono Raudoniaus, Andriaus Stakelės parašytą muziką. KVMT orkestrui diriguos spektaklio muzikos vadovas ir vyriausiasis teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Apie pasiruošimą spektakliui ir savo sukurtą muziką pasakoja kompozitorius Arvydas Malcys.

Kuo jums svarbi šio spektaklio premjera?

Kiekvieno naujo kūrinio gimimas ir atlikimas kompozitoriui yra dar vienas žingsnis pirmyn. Kompozitorius dažnai yra priklausomas nuo atlikėjų – jų interpretacijos, profesionalumo, požiūrio į jo idėją. Juk nuo premjeros sėkmės priklauso tolesnis kūrinio gyvavimas.

Tikiu teatro orkestro ir jo vadovo profesionalumu. Baleto premjera Klaipėdoje nuteikia pozityviai – mačiau keletą šokio spektaklių ir esu sužavėtas stipria baleto trupe. Be abejo, imponuoja nauja teatro salė ir gera jos akustika.

Ar tai pirmas jūsų kūrinys, dedikuotas M. K. Čiurlioniui?

Esu redagavęs ir instrumentavęs keletą Čiurlionio nebaigtų klavyrų manuskriptų, skirtų simfoniniam orkestrui. Taip pat esu redagavęs ir instrumentavęs keliolika preliudų simfoniniam ir styginių orkestrams. Kad kūrinys būtų konkrečiai skiriamas Čiurlioniui ar apie Čiurlionį – tai pirmas kartas.

Kuo Čiurlionio kūryba jus labiausiai žavi ir kaip ji atsispindi jūsų muzikoje?

Mūsų sampratoje Čiurlionis dažnai iškyla kaip vienišius ir atsiskyrėlis, paniręs į savo vizijas. Tačiau jo gyvenimas buvo labai aktyvus: Varšuva, Leipcigas, Sankt Peterburgas, Praha, Dresdenas, Niurnbergas, Miunchenas, Viena, kelionės į Krymą, Kaukazą, Austriją, Latviją. Anot amžininkų, tai buvo plačių pažiūrų žmogus, turėjęs humoro jausmą ir romantinį polėkį. Jis domėjosi astronomija ir matematika, fizika ir chemija, istorija, geologija ir numizmatika. Mane labiausiai domino, ką Čiurlionis jautė, kuo domėjosi, apie ką svajojo, kaip girdėjo muziką, ko troško. Manau, kad Čiurlionis yra tarsi lietuvių meno kertinis akmuo, atspirties taškas kiekvienam menininkui. Gaila, kad pasaulis dar neatrado Čiurlionio – jo emocinė ir psichologinė būsena dar mažai ištyrinėta ir išdiskutuota.

Iš baleto scenų, skirtų Menininko išgyvenimams, bandžiau muzikoje perteikti jo rašytų laiškų nuotaiką – nerimą, drovumą, savęs neigimą, fantazijas, sapnus ir haliucinacijas. Čiurlionis turėjo sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių stipria nuotaikų kaita – nuo pakilios, su padidėjusiu aktyvumu, maksimaliu užsidegimu, grandioziniais planais ir nemiga, iki depresijos, savęs nuvertinimo, kankinančios baimės, nusivylimo ir apatijos... Deja, menininkas gyvas būdamas nesulaukė įvertinimo ir pripažinimo.

Ar KVMT prašymu sukurtame kūrinyje yra tiesioginių aliuzijų į Čiurlionio muziką ar tapybą?

Tiesioginių aliuzijų ar citatų baleto muzikoje nėra. Baleto struktūroje svarbūs keli akcentai, muzikinės dramaturginės kulminacijos – tai menininko dialogai studijoje su pačiu savimi ir svarbus įvykis Lietuvos kultūros istorijoje – Pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymas Vilniuje 1907 metais. Per muziką pabandžiau išreikšti menininko jausmus ir mintis, svajones ir nusivylimus, kančias ir džiaugsmus.

Kaip vyksta pasiruošimas šokio spektakliui „Hommage à Čiurlionis“? Kokie buvo didžiausi iššūkiai?

Į orkestro repeticijas dar nesu kviečiamas, laiko iki premjeros dar yra... Aišku, kai girdėsiu ir matysiu bendras orkestro ir baleto repeticijas, galėsiu geriau įsivaizduoti galutinį rezultatą.

Nėra tokio pasakymo kaip „baleto muzika“ – paprasčiausiai yra tik gera arba bloga muzika. Šokio kalba leidžia be žodžių išreikšti tai, kas neišsakoma, neapčiuopiama...

Šokyje paliekama daugiau laisvės ir fantazijos nei literatūriniame tekste, filme ar dramos spektaklyje. Bandžiau perteikti alinantį menininko dialogą su pačiu savimi, jo vizijas, karštligiškus ieškojimus, blaškymąsi, nepasitikėjimą savimi. Pabaigoje palinkėjau ramybės jo neramiai sielai...

Kaip vyksta bendradarbiavimas su choreografe Edita Stundyte? Kiek muzika lemia choreografinius sprendimus?

Per mūsų susitikimus bandžiau perteikti, papasakoti Editai baleto muzikos idėją ir nuotaiką. Kiekvieną numerį aptarėme atskirai: kodėl tokia orkestro instrumentuotė, ritmas, tempas, niuansai, spalva, dinamika...

Rašydamas muziką baletui, girdi ir matai visą spektaklio struktūrą. Tačiau, kai muzika atiduodama į choreografo rankas, viskas prasideda iš naujo...

Manau, kad baletas yra tas meno žanras, kuriame muzika ir šokis persipina ir papildo vienas kitą.

Kokią žinutę norite perduoti žiūrovams kaip kūrėjas?

Mano tikslas – panardinti klausytoją į nevaldomą emocijų tėkmę, pažadinti svajones ir fantazijas, pakylėti ir suteikti tikėjimą... Baleto artistams linkiu, kad plastinė šokio kalba turėtų turtingą emocinį turinį, o žiūrovams – palaimingai panirti į šį muzikos ir šokio reginį.

Žaneta Skersytė

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergi

Karatė trenerė: „auklėti paauglius – ne kėdes pardavinėti…“

Su 36-erių metų pašnekove pajuokaujame, kad dažnai manoma, jog iki pilnos laimės žmogui būtinai reikia sukurti šeimą, pastatyti namą, dar parašyti knygą. Kyokushin karate meistrė Jurgita Vencaitė neįgyvendino nė vieno šio punktų, tačiau pilnatvė ateina per panašius potyrius: ji realizuoja save sporte, yra mylima s

Daugiausia imigrantų glaudžiasi transporto įmonėse

Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir  darbo ministerijos iniciatyva sugriežtintas užsieniečių, ypač imigrantų iš trečiųjų šalių, įdarbinimas Lietuvoje. Ministerija nustatė nekintamą kvotą  – šiemet šalyje įsidarbinti galės tik 24830 užsieniečių, gavusių darbo pagrindu išduotus leidim

Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine

Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine. Studijoje viešnios - Rūta Stasytienė, Tauraės rajono savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorė ir Sandra Martinkienė, Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, baseino administratorė. Kalbamės apie iniciatyvą, tokių užsiėmimų naudingumą, kaip ir

Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas

Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, juo tapo dabartinis Klaipėdos apsk. VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius.    Raimondas Vaitkevičius gimė 1978 metais, studijas pradėjo Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, tęsė Klaipėdos verslo kolegijoje.

Už ekrano spąstai vaikams, kurių nematome: ko imtis jau dabar?

Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susido

Pritarta trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo skatinimo priemonėms

Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama stiprinti gyventojų saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą pritarė programai, skirtai trūkstamų pirminės ir vidurinės grandies policijos pareigūnų pritraukimui į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Apie programoje numatytas skatinimo priemones, siekiant motyvuoti pareigūnus

Reikšmingi pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje

Per pastaruosius trejus metus Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje įvyko reikšmingų pokyčių, kurių tikslas – geresnių ugniagesių darbo sąlygų užtikrinimas, siekiant operatyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo nelaimės ištiktiems gyventojams.   Savivaldybės biudžeto lėšomis Prieš

Susitikimas su Patricija Tilvikaite

Antradienio vakarą tauragiškiai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovių – Patricija Tilvikaite, talentinga rašytoja, leidėja, žurnaliste ir kriminologe. Patricija – dviejų populiarių romanų, „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros – su ženklu „pirmą kartą Lietuvoje"

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras garsėja ne tik nauju pastatu, bet ir žiūrovams patraukliu repertuaru. Pastarųjų metų premjeroms galima drąsiai pridėti stebuklingus žodžius – „pasaulinė premjera", „pirmą kartą Lietuvoje ar net Baltijos šalyse". To netrūks ne tik 2025 metų rudens sezone, bet ir 2026-ųjų repertuare.&nb

Svarbiausi skirtumai: gręžinys, šulinys ar „adata“?

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki balandžio 30 d., paskutinės Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo dienos, svarbu spėti pateikti dokumentus registruoti gręžinį Žemės gelmių registre. O šiuo metu Lietuvoje įteisinta beveik 2900 gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose i

Jau šį šeštadienį liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Susibėgę, patrepsėkim. Kartos“

Balandžio 12 d. 14 val. Tauragės kultūros centre liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Susibėgę, patrepsėkim. Kartos“. Prie mikrofono - ilgametė choreografė ir festivalio pradininkė Birutė Sagatauskienė, liaudiškų šokių kolektyvų „Vėjava" ir „Spietlius" vadovas Giedrius Paulauskas ir Kultūros cent