Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Kodėl Juozapą Gudavičių reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu
- Eugenijus ŠALTIS
- Rugsėjo 27, 2024
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos 100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis, galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
1924 m. pirmojoje oficialiojoje ( mažesnės apimties dainų švenčių būta Mažojoje Lietuvoje, ant Rambyno kalno, bet jos vyko dar neatvadavus Mažąją Lietuvą ir nebuvo visos šalies, Lietuvos respublikos lygio) Dainų šventėje Kaune J. Gudavičius dalyvavo su savo suburtuoju ir jau nuo pirmojo viešojo koncerto per 1919-ųjų Kalėdas Tauragėje plačiai pagarsėjusiu Lietuvos kariuomenės orkestru, o antrojoje, vykusioje 1928 m., jau vadovaudamas Tauragės mokyklų ir miesto jungtiniam 240 dainininkų chorui. Tokį gausų chorą surinkti ir paruošti Tauragėje šiais laikais atrodo nerealu, tačiau toks įspūdingas faktas užfiksuotas. Tuomet labai gausūs buvo jaunimo – neseniai įsteigtosios Mokytojų seminarijos ir Komercijos mokyklos – ir bažnytiniai chorai. Su tokiu skaitlingu Tauragės choru dalyvauta ir 1927 metais Klaipėdoje vykusioje dainų šventėje.
Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos dideliu choru Juozapas Gudavičius vėl dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1930–1939 m. kompozitorius gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje. J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo „Dainos" draugijos veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų.
1928 m. švenčiant nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, J. Gudavičius apdovanotas trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1938 m. už nuopelnus Lietuvai jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.
Gudavičius. Jurbarko muziejaus nuotrauka
Kodėl reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu
Kaip rašo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Jūratė Gaidelienė, su Panevėžio kraštu susijęs paskutinis J. Gudavičiaus gyvenimo dešimtmetis. Atidirbęs dvejus metus Kauno karo muziejuje, kur vadovavo karių invalidų orkestrui, 1930 m. apsigyveno Paįstryje. Apie laisvą vargonininko vietą Paįstrio bažnytėlėje sužinojo iš bičiulio, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko Vlado Paulausko.
Apsigyvenęs Paįstryje J. Gudavičius netrukus suorganizavo chorą ir nedidelį pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris per atlaidus pritarė giedotojams, o per gegužines grojo šokių muziką. Rašė muziką kunigo Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (dabartinės Paįstrio bažnyčios statytojo) giesmių tekstams, vargonavimo meistrystės paslapčių mokė jaunuolius (Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas J. Gudavičiaus ranka 1937 m. rašytas liudijimas Vladui Lipnevičiui, kuriame konstatuojama, kad J. Gudavičius Paįstryje trejus metus jį mokė vargonuoti ir kitų muzikos dalykų).
Paįstryje įvyko reikšmingų permainų asmeniniame J. Gudavičiaus gyvenime. Čia jis įsimylėjo gerokai jaunesnę mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, turėjusią nuostabų balsą ir giedojusią jo vadovaujamame bažnytiniame chore. Vedė pirmą kartą jau sulaukęs brandaus amžiaus. 1933 m. vasarą šeimai gimė dukrelė Regina Algimanta, kurią abu labai mylėjo ir lepino.
J. Gudavičius Panevėžyje bičiuliavosi su muzikos pedagogais, dvasininkais, kitais inteligentais. Ar daug kas yra girdėję apie Panevėžyje veikusius vargonininkų kursus? Jie susiję su J. Gudavičiaus vardu. Trumpalaikiai vargonininkų rengimo kursai veikė Panevėžyje 1937 m., juos organizavo kunigas Vladislovas Butvila, dėstyti buvo pakviesti trys garsiausi Lietuvos muzikai vargonininkai. Vienas iš pedagogų trijulės buvo kompozitorius J. Gudavičius.
Gudavičių šeima planavo persikelti gyventi į Liūdynę, tad 1935 m. nusipirko žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą, klėtį. J. Gudavičius su žmona ir dukrele dar spėjo Liūdynėje pavasaroti keletą metų. Prastėjant sveikatai, muzikas pasiligojo, mirė namuose 1939 m. rudenį. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.
J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių Lietuvos muzikinio gyvenimo XX a. pirmos pusės asmenybių – atminimą puoselėja Paįstrio kultūros centras, nuo 2017 m. rengiantis kasmetinius J. Gudavičiaus vardo muzikos konkursus „Kur giria žaliuoja“. Čia dalyvauja ir orkestrai, ir chorai. Ypač nuoširdžiai savo tėvo kūrybinės veiklos atmintimi rūpinasi dabar Panevėžyje gyvenanti jo dukra Regina Algė Gudavičiūtė, poetė ir puiki dainininkė. Ji yra surengusi J. Gudavičiaus jubiliejinių paminėjimų, inicijavusi koncertų, kuriuose skambėjo tėvo J. Gudavičiaus kūryba, surinko atsiminimus, parašė knygą „Susitikimai su tėvu“ (išleista 1998 m.), tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį. Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis... Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“ R. A. Gudavičiūtės dėka, padedant jos sūnui architektui Kęstučiui Martinoniui, 1990 m. atgautame tėvų statytame name Liūdynėje buvo įrengtas memorialinis kompozitoriaus J. Gudavičiaus kambarys. Šį muziejuką prieš dešimtį–penkioliką metų lankė kompozitoriaus muzikos ir atminimo gerbėjai, choristai, šeimos bičiuliai.
R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras. Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.
Panevėžys, Paįstrys gerbia ir myli Juozapą Gudavičių, nors ir ne tiek ilgai ten gyvenusį, dirbusį ir kūrusį. Tauragės krašte J. Gudavičius yra, mano supratimu, palikęs daug ryškesnius pėdsakus, tačiau jo atminimui skirtų ženklų aš nematau, bet manau, kad dar nevėlu pagerbti iškilųjį kraštietį, Tauragei tiek daug davusį ir taip norėjusį savo darbais parodyti, kad giria privalo žaliuoti, Lietuva turi žaliuoti ir skambėti.
P.S. Parašius šį rašinį, aptikau duomenis, kad geriausiai žinoma J. Gudavičiaus parašyta daina „Kur giria žaliuoja“ publikuota kompozitoriaus dainų rinkinyje „Žemaitiškos dainos“, išleistame Tilžėje 1912 metais. Tai kas gali paneigti, kad ji parašyta ne Tauragėje, kai jis tuo metu dirbo Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje vargonininku?
Kapelmeisteris Juozas Gudavičius (centre) su LDK Gedimino pulko orkestru. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Lietuvos muziką J. Gudavičių primena atminimo lentos jo gimtuosiuose Skliausčiuose ir kitose vietovėse, kur jis vėliau gyveno – Liūdynėje, Paįstryje. Pastarajame 2003 m. paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno, o 2008 m. paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai, kuriais grojo žymusis vargonininkas. 1999 m. Jurbarko rajono tarybos sprendimu Varlaukio pagrindinei mokyklai suteiktas Juozapo Gudavičiaus vardas, po kelerių metų šalia mokyklos pastatyta tautodailininkų Zigmo Morlenco ir Alvydo Baršaičio išdrožta medžio skulptūra, skirta kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir Jonui Navakauskui (muziko sūnėnas ir krikštasūnis).
Be kompozitoriaus dukters Reginos Algės A. Gudavičiūtės 1998 m. parašytos atsiminimų knygos „Susitikimai su tėvu“, yra keletas darbų, kuriuose nagrinėjami J. Gudavičiaus gyvenimas ir kūryba. Tai Antano Gudo (kompozitoriaus sūnėno) monografijos rankraštis, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, Kęstučio Mikeliūno diplominis darbas, parašytas 1968 m., saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Stepo Griciaus, LTMA Klaipėdos fakulteto docento parengta disertacija.
J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių pavardė įtraukta į Viliaus Kavaliausko sudarytą knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“.
1993 m. J. Gudavičiaus kapas Panevėžio senosiose kapinėse įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
O kaip tauragiškiai įamžins šio Lietuvai nusipelniusio žmogaus vardą, kaip pagerbs Tauragėje tokį ryškų pėdsaką kultūroje palikusį kapelmeisterį, vargonininką, chorų vadovą, kurio nemari, didinga daina „Kur giria žaliuoja“ spaudžia ašaras, verčia mąstyti, alsuoja pagarba ir meile Tėvynei. Ir kokie prasmingi tuomet tampa Jono Vanagaičio žodžiai, natūraliai suaugantys su Juozapo Gudavičiaus nuostabia muzika:
Tėvynės likimą garsina daina,
O širdį graudina jos gaida liūdna.
Naujai atgaivinti Tėvynės jausmus,
Visad išlaikyti jos palikimus.
Tėvynei aukoju aš savo dainas,
Tėvynei linkiu aš linksmenes dienas.
Gyvuok, mūs Tėvyne, tai mano tarmė,
Visi į vienybę, vis liksim drauge!
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 18 valandų
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LDK Kęstučio pėstininkų batalionu
Sausio 23 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionu. Pasirašyta sutartimi įsipareigojama bendradarbiauti inicijuojant ir į
- Prieš 22 valandų
Šilumos kaina Tauragėje tarp mažiausių Lietuvoje
Tauragėje kaina ir toliau viena žemiausių šilumos visoje Lietuvoje. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbtus duomenis, tauragiškiai už šilumą moka mažiau nei keturių miestų (Utenos, Akmenės, Mažeikių ir Šilutės) gyventojai, tuo tarpu brangiau už šilumą moka 44 kitų šilumos tiekėjų v
- Prieš 23 valandų
„Multistyle“ knygos pristatymas Tauragėje: Jogos meistrė Jurga Maya Eičė atskleidžia savo metodus ir filosofiją
Sausio 23 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko jogos meistrės Jurgos Maya Eičės knygos „Multistyle“ pristatymas. Renginio metu autorė supažindino klausytojus su savo sukurtu metodiniu leidiniu, skirtu jogos mokytojams, bei pasidalijo savo kelionės į jogą istorija. Jurga Maya Eičė (Maya) &n
- Vakar
Knygos „Galia ir teisingumas“ pristatymas Tauragėje – žingsnis link tikėjimo ir bendrystės
Sausio 21 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje įvyko teologijos mokslų daktarės Ingridos Gudauskienės knygos „Galia ir teisingumas“ pristatymas, kuris tapo puikia proga įvairių konfesijų tikintiesiems pasidalyti dvasinėmis įžvalgomis ir bendruomeniškumu. Renginys buvo skirtas Maldos už krik&scar
- Vakar
Kriminalinė suvestinė: mirties atvejai, eismo įvykiai ir smurtas prieš nepilnametį
Pagal Lietuvos policijos pranešimus, per pastarąją parą užregistruoti keli reikšmingi įvykiai. Išsami suvestinė pateikiama žemiau: Neaiški mirties priežastis Pagėgių sav. sausio 23 d., apie 9:44 val., Pagėgių savivaldybės Kentrių kaime buvo rastas vyro, gimusio 1955 m., kūnas. Nustatyta, kad lavonas nebuvo pažeista
- Vakar
Pažintis per pokalbių programėlę baigėsi išžaginimu
Teismas 23 metų jurbarkietį pripažino kaltu dėl nepilnametės išžaginimo. Anksčiau jau teistam jaunuoliui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Praėjusių metų vasarą kaltinamasis, dirbdamas komandiruotėje kitame Lietuvos regione, per vieną pokalbių programėlę susipažino su ten gyvenančia nepilnamete. Su ja susitikęs, jaunuolis nupirko alkohol
- Vakar
Mokiniams savo gyvenimą paskyręs matematikos mokytojas Rene Barščiauskas
Praėjusio šimtmečio 1925 metų sausio 2 diena Tauragės kraštui padovanojo iškilią, šviesią asmenybę, stebinusią aplinkinius savita pasaulėžiūra. Tą dieną gimė Tauragei ir Tauragės mokiniams savo gyvenimą paskyręs matematikos mokytojas Rene Barščiauskas. Mokytojas – klasikinės mokyklos atstovas, matematiką dės
- Sausio 23, 2025
Pacientų pavėžėjimo paslauga Tauragėje: ką reikia žinoti?
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pacientai jau pusmetį turi galimybę naudotis nemokama pavėžėjimo paslauga – 2024 m. antrąjį pusmetį Tauragėje ja pasinaudota jau 146 kartus. Ši paslauga apima tiek paciento vykimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), tiek grįžimą namo. Registracija ir konsultacijos pacientų p
- Sausio 23, 2025
Krašto apsaugos ministerija teikia Vyriausybei svarstyti nutarimą dėl 17-mečių sveikatos patikros
Krašto apsaugos ministerijos siūlymu nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių, kurie sulaukę pilnametystės kitąmet privalės atlikti karo prievolę, sveikata bus tikrinama elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija apie sveikatą. Šiais pakeitimais bus mažinama
- Sausio 22, 2025
Dapkiškių piliakalnio nuniokojimas kelia susirūpinimą
Tauragės rajone esantis Dapkiškių piliakalnis, laikomas kultūros paveldo objektu ir saugomas pagal valstybės teisės aktus, pastaruoju metu patiria rimtą žalą. Vietos gyventojai ir gamtosaugos aktyvistai pastebėjo, kad ant piliakalnio ir aplink jį nuolat važinėjama keturračiais, kas sukelia ilgalaikę žalą tiek archeologinei, tiek gamtinei apl
- Sausio 22, 2025
Kelininkai primena – vairuotojams svarbu neprarasti budrumo
Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietovių vyravo teigiama oro temperatūra, AB „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemos sezono metu vairuotojams itin svarbu neprarasti budrumo. Kaip indikuoja bendrovėje pasitelkiamos sistemos, šiąnakt Rytų Lietuvoje galimas reiškinys – lijundra. „Kelių p
- Sausio 22, 2025
Nuo kūdikio iki paauglio – kokie iššūkiai laukia kiekviename etape ir kaip juos įveikti?
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad augindami vaiką su iššūkiais tėvai susiduria kone visais vaiko raidos tarpsniais. Vos pradėjęs vaikščioti vaikas tėvams – vos pagaunamas ir vis kur nors užkliūvantis vijurkas, trejų-ketverių metų mažylis vis drąsiau ima rodyti charakterį ir bando tėvų kantrybę, o jau devynerių ar de&scaro