Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Kodėl Juozapą Gudavičių reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu
- Eugenijus ŠALTIS
- Rugsėjo 27, 2024
Dažnas tauragiškis net nežino, kad patriotiškos dainos „Kur giria žaliuoja“, tapusios visos 100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis, galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje.
1924 m. pirmojoje oficialiojoje ( mažesnės apimties dainų švenčių būta Mažojoje Lietuvoje, ant Rambyno kalno, bet jos vyko dar neatvadavus Mažąją Lietuvą ir nebuvo visos šalies, Lietuvos respublikos lygio) Dainų šventėje Kaune J. Gudavičius dalyvavo su savo suburtuoju ir jau nuo pirmojo viešojo koncerto per 1919-ųjų Kalėdas Tauragėje plačiai pagarsėjusiu Lietuvos kariuomenės orkestru, o antrojoje, vykusioje 1928 m., jau vadovaudamas Tauragės mokyklų ir miesto jungtiniam 240 dainininkų chorui. Tokį gausų chorą surinkti ir paruošti Tauragėje šiais laikais atrodo nerealu, tačiau toks įspūdingas faktas užfiksuotas. Tuomet labai gausūs buvo jaunimo – neseniai įsteigtosios Mokytojų seminarijos ir Komercijos mokyklos – ir bažnytiniai chorai. Su tokiu skaitlingu Tauragės choru dalyvauta ir 1927 metais Klaipėdoje vykusioje dainų šventėje.
Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos dideliu choru Juozapas Gudavičius vėl dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1930–1939 m. kompozitorius gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje. J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo „Dainos" draugijos veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų.
1928 m. švenčiant nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, J. Gudavičius apdovanotas trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1938 m. už nuopelnus Lietuvai jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.
Gudavičius. Jurbarko muziejaus nuotrauka
Kodėl reikia „dalintis“ su Panevėžio kraštu
Kaip rašo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Jūratė Gaidelienė, su Panevėžio kraštu susijęs paskutinis J. Gudavičiaus gyvenimo dešimtmetis. Atidirbęs dvejus metus Kauno karo muziejuje, kur vadovavo karių invalidų orkestrui, 1930 m. apsigyveno Paįstryje. Apie laisvą vargonininko vietą Paįstrio bažnytėlėje sužinojo iš bičiulio, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko Vlado Paulausko.
Apsigyvenęs Paįstryje J. Gudavičius netrukus suorganizavo chorą ir nedidelį pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris per atlaidus pritarė giedotojams, o per gegužines grojo šokių muziką. Rašė muziką kunigo Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (dabartinės Paįstrio bažnyčios statytojo) giesmių tekstams, vargonavimo meistrystės paslapčių mokė jaunuolius (Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas J. Gudavičiaus ranka 1937 m. rašytas liudijimas Vladui Lipnevičiui, kuriame konstatuojama, kad J. Gudavičius Paįstryje trejus metus jį mokė vargonuoti ir kitų muzikos dalykų).
Paįstryje įvyko reikšmingų permainų asmeniniame J. Gudavičiaus gyvenime. Čia jis įsimylėjo gerokai jaunesnę mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, turėjusią nuostabų balsą ir giedojusią jo vadovaujamame bažnytiniame chore. Vedė pirmą kartą jau sulaukęs brandaus amžiaus. 1933 m. vasarą šeimai gimė dukrelė Regina Algimanta, kurią abu labai mylėjo ir lepino.
J. Gudavičius Panevėžyje bičiuliavosi su muzikos pedagogais, dvasininkais, kitais inteligentais. Ar daug kas yra girdėję apie Panevėžyje veikusius vargonininkų kursus? Jie susiję su J. Gudavičiaus vardu. Trumpalaikiai vargonininkų rengimo kursai veikė Panevėžyje 1937 m., juos organizavo kunigas Vladislovas Butvila, dėstyti buvo pakviesti trys garsiausi Lietuvos muzikai vargonininkai. Vienas iš pedagogų trijulės buvo kompozitorius J. Gudavičius.
Gudavičių šeima planavo persikelti gyventi į Liūdynę, tad 1935 m. nusipirko žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą, klėtį. J. Gudavičius su žmona ir dukrele dar spėjo Liūdynėje pavasaroti keletą metų. Prastėjant sveikatai, muzikas pasiligojo, mirė namuose 1939 m. rudenį. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.
J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių Lietuvos muzikinio gyvenimo XX a. pirmos pusės asmenybių – atminimą puoselėja Paįstrio kultūros centras, nuo 2017 m. rengiantis kasmetinius J. Gudavičiaus vardo muzikos konkursus „Kur giria žaliuoja“. Čia dalyvauja ir orkestrai, ir chorai. Ypač nuoširdžiai savo tėvo kūrybinės veiklos atmintimi rūpinasi dabar Panevėžyje gyvenanti jo dukra Regina Algė Gudavičiūtė, poetė ir puiki dainininkė. Ji yra surengusi J. Gudavičiaus jubiliejinių paminėjimų, inicijavusi koncertų, kuriuose skambėjo tėvo J. Gudavičiaus kūryba, surinko atsiminimus, parašė knygą „Susitikimai su tėvu“ (išleista 1998 m.), tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį. Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis... Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“ R. A. Gudavičiūtės dėka, padedant jos sūnui architektui Kęstučiui Martinoniui, 1990 m. atgautame tėvų statytame name Liūdynėje buvo įrengtas memorialinis kompozitoriaus J. Gudavičiaus kambarys. Šį muziejuką prieš dešimtį–penkioliką metų lankė kompozitoriaus muzikos ir atminimo gerbėjai, choristai, šeimos bičiuliai.
R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras. Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.
Panevėžys, Paįstrys gerbia ir myli Juozapą Gudavičių, nors ir ne tiek ilgai ten gyvenusį, dirbusį ir kūrusį. Tauragės krašte J. Gudavičius yra, mano supratimu, palikęs daug ryškesnius pėdsakus, tačiau jo atminimui skirtų ženklų aš nematau, bet manau, kad dar nevėlu pagerbti iškilųjį kraštietį, Tauragei tiek daug davusį ir taip norėjusį savo darbais parodyti, kad giria privalo žaliuoti, Lietuva turi žaliuoti ir skambėti.
P.S. Parašius šį rašinį, aptikau duomenis, kad geriausiai žinoma J. Gudavičiaus parašyta daina „Kur giria žaliuoja“ publikuota kompozitoriaus dainų rinkinyje „Žemaitiškos dainos“, išleistame Tilžėje 1912 metais. Tai kas gali paneigti, kad ji parašyta ne Tauragėje, kai jis tuo metu dirbo Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje vargonininku?
Kapelmeisteris Juozas Gudavičius (centre) su LDK Gedimino pulko orkestru. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Lietuvos muziką J. Gudavičių primena atminimo lentos jo gimtuosiuose Skliausčiuose ir kitose vietovėse, kur jis vėliau gyveno – Liūdynėje, Paįstryje. Pastarajame 2003 m. paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno, o 2008 m. paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai, kuriais grojo žymusis vargonininkas. 1999 m. Jurbarko rajono tarybos sprendimu Varlaukio pagrindinei mokyklai suteiktas Juozapo Gudavičiaus vardas, po kelerių metų šalia mokyklos pastatyta tautodailininkų Zigmo Morlenco ir Alvydo Baršaičio išdrožta medžio skulptūra, skirta kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir Jonui Navakauskui (muziko sūnėnas ir krikštasūnis).
Be kompozitoriaus dukters Reginos Algės A. Gudavičiūtės 1998 m. parašytos atsiminimų knygos „Susitikimai su tėvu“, yra keletas darbų, kuriuose nagrinėjami J. Gudavičiaus gyvenimas ir kūryba. Tai Antano Gudo (kompozitoriaus sūnėno) monografijos rankraštis, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, Kęstučio Mikeliūno diplominis darbas, parašytas 1968 m., saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Stepo Griciaus, LTMA Klaipėdos fakulteto docento parengta disertacija.
J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių pavardė įtraukta į Viliaus Kavaliausko sudarytą knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“.
1993 m. J. Gudavičiaus kapas Panevėžio senosiose kapinėse įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
O kaip tauragiškiai įamžins šio Lietuvai nusipelniusio žmogaus vardą, kaip pagerbs Tauragėje tokį ryškų pėdsaką kultūroje palikusį kapelmeisterį, vargonininką, chorų vadovą, kurio nemari, didinga daina „Kur giria žaliuoja“ spaudžia ašaras, verčia mąstyti, alsuoja pagarba ir meile Tėvynei. Ir kokie prasmingi tuomet tampa Jono Vanagaičio žodžiai, natūraliai suaugantys su Juozapo Gudavičiaus nuostabia muzika:
Tėvynės likimą garsina daina,
O širdį graudina jos gaida liūdna.
Naujai atgaivinti Tėvynės jausmus,
Visad išlaikyti jos palikimus.
Tėvynei aukoju aš savo dainas,
Tėvynei linkiu aš linksmenes dienas.
Gyvuok, mūs Tėvyne, tai mano tarmė,
Visi į vienybę, vis liksim drauge!
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Nemakščių choras su vadovu ir įkūrėju J. Gudavičiumi (pirmas dešinėje). Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 12 valandų
Knygų mugėje – vienas ryškiausių Vakarų Lietuvoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (toliau – KVMT) tradiciškai dalyvaus tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje! Vasario 27–kovo 2 d. kviečiame apsilankyti Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Muzikos salės 1.37 stende, kur KVMT pristatys išskirtines naujienas. Pirmieji išgirskite apie naujausius spektaklius
- Prieš 12 valandų
Lipančiuosius ant ledo pasieniečiai ragina būti atsargius
VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai kviečia ant Kuršių marių planuojančius lipti žvejus būti atsargius. Kartu pasieniečiai yra pasirengę užtikrinti asmenų saugumą ant marių ledo ir prireikus vykdyti gelbėjimo darbus. Minėtoje rinktinėje iš anksto buvo parengtas veiksmų planas ekstremalioms situacijoms. Praėjusį sava
- Prieš 14 valandų
Jurgitos Navikienės debiutinės knygos „Menas gyventi gerai“ pristatymas
Antradienį Viešojoje bibliotekoje vyko Jurgitos Navikienės debiutinės knygos „Menas gyventi gerai“ pristatymas. Įdomu tai, kad bibliotekos viešnia į rašymą pasinėrė visai atsitiktinai. Jurgita kasdien užsiima sudėtingais skaičiavimais – ji yra auditorė, mokesčių ekspertė, mentorė. „Aš savęs nela
- Prieš 14 valandų
Pristatyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 metų veiklos ataskaita
Vasario 21 d. 10.00 val. Šilutėje, Dvasinės kultūros centre vyko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės aps. VPK) 2024 metų veiklos ataskaitos pristatymas. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys T. Sadauskis, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. Draudvila, policijos ka
- Prieš 19 valandų
Valdo Aušros knygs „Išsikalbėjimai ir pamurmėjimai“ pristatymas
Vasario 24 d. Viešojoje bibliotekoje vyko įdomus poezijos vakaras, kurio metu kunigas Valdas Aušra pristatė savo naujausią poezijos knygą „Išsikalbėjimai ir pamurmėjimai“. Valdas Aušra – kunigas, rašytojas, filosofijos daktaras, evangelikų liuteronų kunigas ir Lietuvos rašytojų sąjungos n
- Vakar
Tauragės gyventojus kviečia į nemokamus Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymus
Šiandieninės grėsmės yra įgavusios įvairiausių formų, bet kiekvieno iš mūsų žinios ir įgūdžiai gali jas sustabdyti, o kritiniu momentu – išgelbėti gyvybę. Neatidėliokite pasiruošimo dienai X – geriausias laikas išmokti svarbias pamokas yra DABAR. Kviečiame Tauragės ir Šilalės miesto ir
- Vakar
Pratybos Šilutėje: Lietuvos šauliai stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms
Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, bendradarbiaudami su Šilutės rajono savivaldybės administracija, surengė pratybas, kuriose mokėsi veikti kartu ekstremaliose situacijose. Prie pratybų prisijungė Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Šilutės ligoninė bei miesto gyventojai. Veikti greitai
- Vakar
Skelbiami Centro turgaus kioskų elektroniniai nuomos aukcionai
Tauragės rajono savivaldybės administracija (kodas 188737457), kurios buveinė Tauragėje, Respublikos g. 2, skelbia statinių (kioskų) Tauragėje, Spaustuvės g. 1, elektroninius nuomos aukcionus. Kiekvienas statinys (kioskas) išnuomojamas 5 metų terminui (su galimybe pratęsti nuomos sutartį iki 10 metų). Numatytas veiklos pobūdis kiekviename st
- Vakar
Kaip žiemą prižiūrimi keliai su žvyro danga?
Žiemos laikotarpiu valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga reikalauja ypatingos priežiūros, siekiant užtikrinti jų saugumą ir tinkamą eksploataciją. AB „Kelių priežiūra“ pasitelkiamos įvairios priemonės, siekiant išsaugoti tinkamą žvyrkelių būklę. Kaip teigia kelininkai, šie keliai pasižymi specifinėmis eksploata
- Vakar
Tauragėje startuoja naujas „Svarbių pamokų" sezonas
Šiandieninės grėsmės yra įgavusios įvairiausių formų, bet kiekvieno iš mūsų žinios ir įgūdžiai gali jas sustabdyti, o kritiniu momentu – išgelbėti gyvybę. Neatidėliokite pasiruošimo dienai X – geriausias laikas išmokti svarbias pamokas yra DABAR. Kviečiame Tauragės miesto ir rajono gyventojus į nemoka
- Vakar
Tauragės futbolininkai iškovojo 3-ąją vietą tarptautiniame futbolo turnyre
Praėjusį savaitgalį Marijampolėje vyko futbolo turnyras, kuriame dalyvavo 20 komandų iš Lietuvos ir Lenkijos. Tauragės sporto centro komanda puikiai pasirodė varžybose ir iškovojo garbingą 3-ąją vietą. Komanda, laimėjusi 4 susitikimus ir patyrusi vieną pralaimėjimą, užėmė prizinę vietą tarp stiprių varžovų. Turnyro metu puikiai pasir
- Vakar
Kompiuteriniai žaidimai: kur riba tarp pomėgio ir priklausomybės?
Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau iš jaunimo atimą laisvalaikį gamtoje, pasivaikščiojimus ar tiesiog gyvus susitikimus su draugais. Tokią tendenciją pastebi ir Lietuvos skautijos skautė Emilija. Mergina sako, kad vis daugiau jos bendraamžių aktyvaus laisvalaikio neieško: „Atsiranda problema, kad jaunimas vis sunkiau atr