Tauragės žinios logotipas
Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.

Kaip rašo T. Mozerytė, Kazimieras Šleivys gimė 1872 m. gruodžio 2 d. Kundriškių vienkiemyje, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje, valstiečių šeimoje. Jis buvo pirmagimis. Čia prabėgo mažojo Kazimiero vaikystė, vėliau, studijuojant, – atostogų dienos. Studijoms pasibaigus beveik visas jo gyvenimas praėjo Žemaitijoje.

Besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje K. Šleivys buvo aktyvus slaptos lietuvių klierikų Šv. Kazimiero draugijos narys. Nuo 1894 m. tarnavo vikaru Šiauliuose, kunigu įšventintas 1895 m. Nuo 1899 m. atkeliamas į Ukmergę. Ten dirbdamas K. Šleivys buvo apkaltintas lietuviškos spaudos platinimu ir moksleivių lietuvybės kurstymu ir caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu dvejiems metams ištremtas į Charkovą.
Iš tremties kunigas K. Šleivys sugrįžo 1904 m. 1905 m. jis paskirtas Pašaltuonio filialistu. Tuo metu Pašaltuonis buvo Gaurės bažnyčios filija su medine, prieš 15 m. statyta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia. Ją lankė Batakių, Eržvilko ir Gaurės parapijoms priklausiusių kai kurių kaimų tikintieji. Kaip rašo T. Mozerytė, Pašaltuonyje 33-ejų kunigo laukė daug dar nepradėtų darbų, nes iš tiesų jis gavo „pačią žemąją laipsniu, pačią skurdžiąją materiališkai vietelę“.

O darbo jis nebijojo. Pastatydino parapijos namus su sale. Joje vyko vaidinimai, buvo rodomi „gyvi paveikslėliai“ iš Kristaus gyvenimo, žiemos metu sekmadieniais po pamaldų žmonės čia užeidavo sušilti. Šiame name jis įsteigė parapijos mokyklą, kurią pats savo lėšomis išlaikė: mokėjo mokytojui atlyginimą, davė jam maistą ir pastogę. Netoli parapijos namų buvo iškasta didelė kūdra, kurios pakraščiuose vasarą nendrės, ajerai ir kitokia augmenija žaliavo, o žiemą vaikai čiuožinėjo ant ledo.

Tik pradėjęs darbuotis Pašaltuonyje K. Šleivys surado apylinkėje muzikai gabų vaikiną Izidorių Saboną, kurį skatino mokytis groti vargonais, o pats jį mokė skaityti lotyniškai bažnytiniam giedojimui reikalingus tekstus. Suorganizavo bažnyčios chorą, pasamdė tikrą muzikos žinovą ir specialistą chorvedį Dirginčių, kuris apie pusantro mėnesio diena iš dienos po 6 valandas choristus mokė giedoti rožančių.

LIMIS (inventorinis numeris TKM I. 207, Tauragės krašto muziejus „Santaka“) nuotrauka

Jis pastatydino Žemaitijos kraštui nebūdingą pastatėlį – pirtį.

Bažnyčiai priklausė apie 20 ha žemės, tad ūkio reikalai irgi gulė ant kunigo pečių. Darbymečiu jis kartais vos spėdavo iki dvyliktos valandos atlikti savo tiesiogines pareigas bažnyčioje.

1905 m. spalį buvo įsteigta Šv. Kazimiero draugija kaip pasitikėjimo bendrovė knygoms leisti. K. Šleivys buvo šios draugijos narys ir, kaip rado T. Mozerytė, nei ankstesni žandarų persekiojimai, nei tremtis, nei ūkiniai reikalai nenuslopino jo širdyje jaunystės idealo – didžiausiu jo rūpesčiu išliko geros lietuviškos knygos ir laikraščiai. Jo veikla šioje srityje – konkreti ir akivaizdi. Jau 1905 m. „Lietuvių Laikraštyje“ pasirodė jo straipsneliai skirti vaikams, o 1906 m. išėjo jo iš lenkų kalbos išversta knygelė „Atsargiai su ugnimi! T.y. su knygomis“. Tais pačiais metais buvo išspausdintos jo parengtos knygelės „Katalogas knygų katalikiškoms skaitykloms su naudingais patarimais“ ir „Katalogas knygų bažnytinėms ir parapijinėms skaitykloms“, o savaitraštyje „Nedėldienio Skaitymas“ – „Kataliogas knygų, pavedamųjų sodiškiems knygynams“.

K. Šleivys Pašaltuonyje steigė ir rėmė Šv. Kazimiero, „Artojo“ ir kitas draugijas, labai mokėjo prie savęs patraukti vaikus ir jaunimą, jais rūpintis. „Galima neperdedant pasakyti, kad jis buvo tikra Dievo dovana pašaltuoniškiams. Su savo „geru išsimokslinimu“ (tai labai senų pašaltuoniškių vertinimas), kupinas vis naujų ir naudingų sumanymų, trylika metų jis kaip saulė švietė pilkoje pietų Žemaitijos kasdienybėje“, – rašė T. Mozerytė.

1918 m. kunigas K. Šleivys buvo paskirtas Gaurės parapijos klebonu, 1927 m. tapo garbės kanauninku.

K. Šleivys, atkeltas į Gaurę, prisidėjo prie savivaldybės organizavimo, dirbo didelį švietėjišką darbą: įsteigė mokyklą, biblioteką-skaityklą, leido parapijos laikraščius, knygas, platino periodiką.

Gaurės parapijos mokyklose tikybos pamokas dėstė pats klebonas, mokyklas lankydamas savo arkliais.

Kunigas pasirūpino, kad Gaurėje būtų ir prieglauda, kurioje beveik nemokamai gyveno neturtingos moterėlės. Parapija turėjo ir klebono sumanytų įspūdingų religinių papročių. Vienas jų – procesija į puošniai apšviestas kapines, kuriose vykdavo pamaldos, buvo sakomi pamokslai. Kai tik parapijoje būdavo didesnių išlaidų, klebonas, apie jas paaiškinęs bažnyčioje, siųsdavo per maršalką raštą – anketą, į kurią atsakydavo parapijos žmonės. Taip bažnyčios atnaujinimui ir dekoravimui buvo surinkta 15 tūkst. litų, buvo įrengtas Betliejus, pastatyti estetiški suolai, labai originalus kioskas spaudai, rožančiams, maldaknygėms ir kt. daiktas platinti.

Daugelio parapijos reikalų sprendimui klebonas naudojo anketas, kurios žmonėms labai patikdavo.

Kunigas kanauninkas K. Šleivys Gaurėje turėjo spaustuvę ir iš jos po parapiją paskleisdavo daug spaudinių. Buvo leidžiamas Gaurės parapijos laikraštėlis, įvairios knygos, iliustruoti albumai. Greta bažnyčios šventoriaus buvo pastatytas nedidelis medinis bokšteliais dekoruotas kioskas spaudai ir Gaurėje spausdintiems leidiniams pardavinėti. Dauguma parengtų spaudinių parapijiečiams buvo siunčiami paštu. Už du centus paštas įteikdavo siunčiamą brošiūrą. Klebonas turėjo trejopos rūšies adresų: vaikų, mokančių skaityti, – 75, geriau skaitančio jaunimo – 100, skaitančių šeimų – 150 adresų. Padaugėjus skaitančiųjų didėjo ir tiražas, tad buvo įsigytas šapirografas, kuriuo buvo galima padauginti spaudinius reikiamu tiražu. Be daugybės kitų leidinių, išleido visus vyskupų ganytojiškus laiškus, anketas įvairiais parapijos reikalais, spausdino vaikams katechizmo pamokas, reklamą, pakvietimus ir t.t. Jam padėdavo vargonininkas ir zakristijonas. Paskui klebonas pasikvietė į darbą žinomą tautodailininką Praną Šaulį (1907–2001). Menininkas kopijavo šventųjų gyvenimo scenas, kitas biblines scenas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, popiežių, kitų bažnyčiai nusipelniusių veikėjų portretus. Gaurės spaustuvėje pradėjus darbuotis P.Šauliui leidžiami iliustruoti albumai: „Iš Lietuvos, Prūsijos ir krikščionybės istorijos“, „Iš šventųjų gyvenimo“ ir kiti. Albumai turėjo didelį pasisekimą, juos labai mėgo pavartyti jaunimas klebonijos bibliotekoje-skaitykloje.

1932 m. gegužės 7–8 d. Gaurės bažnyčią vizitavo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866–1943), jo įrašas vizitacijos knygoje: „Visas naująsias pastoracijos priemones klebonas sumaniai pavartoja. Antai katalikiškų laikraščių į parapiją pareina 500 egz., kai šeimų joje – 450. Vadinasi, kiekviena šeima skaito katalikišką laikraštį, kai kurios ir po du. Garbė klebonui, kad jis taip moka konkuruoti su kenksmingomis parapijoje įtakomis“.

„Spauda yra moderniškoji priemonė Evangelijai skelbti“, – sakydavo kunigas kanauninkas K.Šleivys. Kanauninkas mirė 1943 m. balandžio 17 d. Amžinojo poilsio klebonas atgulė ten pat, Gaurėje, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

„Via Lietuva“: iki rugsėjo vidurio bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės krašto kelių

Iki rugsėjo vidurio „Via Lietuva“ visoje Lietuvoje atnaujins beveik 30 kilometrų prasčiausios būklės valstybinės reikšmės krašto kelių ruožų. Darbai bus vykdomi paprastojo remonto būdu, keičiant viršutinį asfalto sluoksnį arba įrengiant paviršiaus apdarą. Paprastojo remonto būdu bus tvarkomi blogiausios būkl

Lėkštėje – daugiau vasaros ir spalvų: šviežios bulvės su netikėtu priedu taps sezono atradimu

Maloniai saldžios, šviežios bulvytės ir krapai – vasarą simbolizuojantis derinys, kuris nuo seno įaugęs į lietuvių racioną. Įsibėgėjus naujam jų derliui, šviežios bulvės ypač dažnai keliauja į pirkinių krepšelius – juolab, kad kaina tapo ypač patraukli, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Paprastas kvietimas teikti vietos projektus Nr. 5

Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemonę “NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“ Nr. TAUR-LEADER-20VVG-06-04, fin

Prieš sūnų smurtavusiam tėvui – laisvės apribojimo bausmė

Tauragės apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį tauragiškiui, kuris pripažintas kaltu dėl smurto prieš mažametį sūnų. Jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Bylos duomenimis, kaltinamasis, parsivedęs sūnų iš mokyklos, už tai, kad vaikas namuose neklausė, triukšmavo bei i&sca

Istorinį auksą kovotojai lėmė sumani taktika

Meksika, Ukraina, Libanas ir Brazilija. Šiose šalyse itin garsiai skambėjo Lietuvos vardas per Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykusį IMMAF jaunimo pasaulio mišrių kovos menų čempionatą. Jame istorinį aukso medalį iškovojo Gerda Brazaitė. Tauragiškė tapo pirmąja lietuve, triumfavusia IMMAF pasaulio jaunimo pi

Gydyti – ne tik skirti vaistus, bet ir išgirsti žmogų

Tauragiškė šeimos gydytoja Karolina Zybartienė Šilalėje dirba trečius metus. Pareiginga, atsakinga ir ypatingai daug dėmesio skirianti žmoniškumui santy­kiuose, ji greitai pelnė pacientų pasitikėjimą ir pagarbą.„Be tikro ryšio su žmogumi neįmanomas ir tikras gydymas“, – sako medikė, o &scaron

Nespėję užregistruoti nelegalaus vandens gręžinio tai galės padaryti nuo rugpjūčio 1 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir

Vasariška vakarienė už eurą: šie dešrainiai sužavės visus

Dešrainiai – vieni iš universaliausių patiekalų, kuriuos ne tik mėgsta, bet ir mielai gamina net vaikai. Jais pavaišinsite būrį netikėtai užgriuvusių svečių, o nusivežę visus dešrainių ingredientus į gamtą ir pačirškinę dešreles ant žarijų, galėsite jais mėgautis su draugų kompanija. Prekybos tinklo &

Bitėnuose – meno pleneras, kaligrafijos paroda ir iškilminga Sueiga Martynui Jankui atminti

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus tęsia prasmingas kultūrines tradicijas ir kviečia į išskirtinius renginius, vyksiančius 2025 m. rugpjūčio pirmąją savaitę Bitėnuose. Kultūros mylėtojų lauks jau tradicija tapęs tarptautinis meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“, kaligrafijos virtuozo prof. Alberto Gursko paroda &b

Ar veikia Google Ads raktažodžiai su lietuviškomis raidėmis?

Planuojant „Google Ads“ kampanijas Lietuvoje, viena iš dažniausiai pasitaikančių techninių ir strateginių dilemų – ar naudoti raktažodžius su lietuviškomis raidėmis, ar apsiriboti versijomis be jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kalbos stiliaus klausimas, bet iš tiesų tai tiesiogiai veikia re

  Vasara – puikus metas stiprinti savo imunitetą

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saulės šiluma ir gamta. Tačiau šis metų laikas puikiai tinka ne tik poilsiui, bet ir imuniteto stiprinimui, pasiruošiant ateinančiam šaltajam sezonui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie vasarą daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, rudenį ir žiemą serga rečiau. Kodėl verta i&sc