Pirmajam pašnekesiui pasikvietėme jau kiek daugiau nei metus Švč. Trejybės bažnyčioje šeimininkaujantį kleboną Marių Venskų. Pirmiausia dėl to, kad jis mūsų mieste dar neseniai. Dėl to įdomu, kokį įspūdį per metus suspėjo susidaryti apie tauragiškius ir Tauragę. O dar ir dėl to, jog ieškant nuoširdaus, atviro ir šilto pašnekovo pirmiausia mintis kilo apie jį. Jūsų dėmesiui – pokalbis prie kavos, kuria mus vaišina „Saldumynų namai“.
Eglė Červinskaitė: Prieš porą savaičių vakarop teko eiti pro bažnyčią. Maloniai nustebau – per garsiakalbį buvo transliuojamos pamaldos, o jų garsas sklido rudėjančia Bažnyčių gatve, parkelyje, prie parapijos namų. Tačiau neilgai trukus viena ausim teko nugirsti, jog atsirado gyventojų, kurie yra tuo nepatenkinti, esą maldos jiems trukdo. Kaip Jūs į tai sureagavote, ir ką nusprendėte daryti?
Marius Venskus: Man yra faina, kai bažnyčia nėra kaip muziejus. Tai pirmiausia yra žmogui, einančiam pro šalį, žinia, kad viduje vyksta malda. Ir šitas transliavimas į lauką daug patraukia žmonių. Žmogus eina pro pastatą, bet jis nežino, kada vyksta pamaldos. Jis eina galbūt prislėgtas rūpesčių ir įeina į vidų. Tai pirmoji mintis galbūt tokia. Šią idėją aš parsivežiau iš Italijos, iš Vatikano. Ją išbandžiau Palangoje, jokių nusiskundimų nesulaukiau. Antra mintis, netgi jeigu mes galim netikinčiam žmogui tai traktuoti kaip triukšmo šaltinį, iki tam tikros ribos tai yra leidžiama. Imkim, kaip parastą triukšmo šaltinį, pavyzdžiui, grąžtą. Juk iki 22 val. galima sienas gręžti. Iš pradžių aš buvau taip nusiteikęs: nu gerai, pasimatuokim tuos decibelus, traktuokit mus kaip statybinę firmą (juokiasi, – red. past.). Bet paskui aš permąsčiau, žvelgdamas į tą situaciją, kad gal nėra poreikio 8.30 ryto transliacijai lauke ir žadinti miesto tada nereikia. Ir aš pats pasakiau, kad išjungtų. Ir tas vakarines pasakiau išjungti. Man, aišku, gaila, liūdna, kad teko priimti tokį sprendimą, nes tai yra dalykai, kurie primena mums, kad bažnyčia yra gyva. Ir nežinosi, dėl ko žmogus nepatenkintas, tam gali būti įvairios priežastys, gal ir žemaitiškas užsispyrimas – jeigu manęs čia nėra, aš „negaliu“ ateiti dėl man viena, žinomų priežasčių, kodėl jūs turit ten būti? Dar toks dalykas yra, ko mes turim išmokti, tai ateiti kalbėtis. Juk visi esam žmonės. Ir kai aš gaunu dokumentą, skundą, aš juk nematau žmogaus, nežinau tikrųjų priežasčių. Nejaučiu, ar tai yra tiesiog pyktis, irzlumas, ar galbūt rimtas nusiskundimas. Tai jeigu mes esam kažkuo nepatenkinti, išdrįskim išsakyti garsiai, tiesiai į akis, ieškoti kompromiso, kalbėtis, ir kitą išklausyti. Ne tik šioj situacijoj, apskritai gyvenime. Bet man tokios situacijos truputį net patinka, tai reiškia, kad esam matomi, girdimi, gyvi. Bet aš pagalvojau, mūsų tikslas juk yra skleisti šviesą, kviesti maldai. Ir jeigu tai kažkam sukelia kažkokį erzelį, piktumą, to reikia atsisakyti. Dalykai auga patys savaime, gal dar priaugsim iki to.
O sekmadieniais mišias mes vis tiek transliuosime. Jeigu neviršija nustatyto garso ribos, mano manymu, tai yra gražus dalykas. Šitas sklindantis balsas yra kvietimas dvasiniam gyvenimui, net nebūtinai katalikams, gal ir kitų konfesijų atstovams, kurie seniai nebuvo savo bažnyčioje, tai bus priminimas nueiti į savo maldos namus – ar tai pravoslavų, ar liuteronų. Juolab, kad žinau, kad yra močiutė, kuri negali ateiti, bet turi nusipirkusi kėdutę ir klausosi balkone.
E. Č. Jūs Tauragėje jau šiek tiek daugiau nei metai. Norėtųsi paklausti, kokį įspūdį susidarėte, kokie yra tauragiškiai? Kuo jie skiriasi, kad ir nuo palangiškių, kitų parapijų? Koks mūsų miesto veidas Jūsų akimis?
M. V. Geras įspūdis. Man yra didžiulis džiaugsmas ir pasididžiavimas čia būti ir tikrai dėkoju Dievui, kad aš esu čia, Tauragėje. Nes aš atėjau čia netikėtai, staigiai. Vienijantis dalykas apskritai su kitom parapijom, tai yra tai kad yra konkreti auditorija, konkretūs žmonės, turintys nuolat savo bendruomenės gyvenimo ritmą. Tai dalykas jungiantis mus su kitais. Dar vienas dalykas, kad mes, pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais būdami, skubėdami į kažkur, turime tas pačias problemas kaip ir visoj Lietuvoj. Senelių, vienišų žmonių problema, susimąstymas apie savo prasmę. Nes jie nespėjo persijungti į kapitalizmo rinkos ekonomiką šiandieninę, tą skubėjimą, ir jie buvo dideliam lūžyje. Jaunimas, kuris turi vilčių. Vienijantis dalykas – žmogaus būties problemos yra panašios. Kuo išskirtinis miestas kuo jis mane žavi, tai pirmiausiai žmonių savotišku santūrumu, bet tuo pat metu žinojimu dalykų vertę ir svarbą. Myli savo kraštą, savo tradicijas. Bet labai aiški atskirtis yra katalikų ir liuteronų, dviejų didesnių religinių bendruomenių. Daugelis stengiasi nesusiniveliuoti. Bet tuo pat metu vyksta labai glaudus bendradarbiavimas, ir tuo pačiu žinojimas – mano klebonas, mano bažnyčia. Ką bekalbėti apie savo šaknų ir istorijos žinojimą, daug yra žmonių, kurie žino savo krašto istoriją. Toks solidus miestas. Ir proveržis, ką aš matau – renginių gausa, kultūros, susitikimų, tai tikrai stebina. Tai nėra miestelis, kažkoks ribotas. Tai yra miestas, apskrities centras, atitinkantis pilnai tą žodžio prasmę. Nekalbant apie proveržius, kurie vyksta miesto infrastruktūroj – pastatai, renovacijos, atnaujinimas. Ir mes einam per spaudą, socialinius tinklus, šitas miestas skamba. Ir aš labai labai džiaugiuosi būdamas čia.
E. Č. Ir paskutinis klausimas, labiau toks pasaulietiškas. Ką Jūs pats mėgstat, kaip žmogus, galbūt ne kaip dvasininkas? Minėjot renginius, kultūrą, ar einat į juos?
M. V. Aš turiu pasakyti, kad mano laisvalaikį šiuo metu yra nulėmę akademiniai dalykai. Ir vis dar esu ieškojime. Pabaigęs vienas studijas, ėmiausi kitų, dabar dar studijuoju teisę. Mano diena yra susieta su mano darbu ir įsipareigojimais. Šitam mieste dar neįsijungiau į dalykus, dar nesusitvarkiau į savi dienotvarkės. Stengiuosi nueiti į renginius, dalyvauti kaip tauragiškis. Pirmasis ženklas, kad baigiu pritapti, tai kai draugai paklausia, nuvažiavus į Klaipėdą pavyzdžiui, ką veiksi, sakau važiuoju namo. (šypsosi, – red. past)
Kalbino Eglė Červinskaitė
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymų projektams, kurie užtikrins šunų pagalbininkų pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, įtvirtinant asmenų su negalia teisę į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisę patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniu
Jei anksčiau alerginės reakcijos buvo retas reiškinys, dabar jos tampa kasdieniu iššūkiu vis didesnei visuomenės daliai. Ypač daug pacientų į gydytojus kreipiasi vasarą, kai ore padaugėja žolių ir piktžolių žiedadulkių, dirginančių kvėpavimo takus. Be to, pastebima, kad alergijos vis dažniau pasireiškia vaikystėje, o jų
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai. Interaktyvus vasaros darbų žemėlapis visiems pasiekia
Šiemet minimos iškilios Tauragės krašto kūrėjos, mokslininkės ir poetės Birutės Baltrušaitytės 85-osios gimimo metinės. Šia proga prasideda projektas „Laudacija Birutei Baltrušaitytei“, kurio tikslas – įamžinti šios asmenybės kūrybinį palikimą ir stiprinti Tauragės kultūrinį identit
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji, norėdami pailsėti nuo nuolatinės artimojo priežiūros ir slaugos, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Praeitais metais, nuo liepos 1 d. pasikeitus šios paslaugos teisiniam reguliavimui, laikino atokvėpio paslauga buvo suteikta 280 asmenų. Ši paslaug
Lygiai prieš dvejus metus Jurbarko pakraštyje, gražiame Mituvos upės slėnyje iškilmingai atidarytas vos 5 metrų gamtos stebėjimo bokštas. Problemų dėl jo saugumo kilo iškart po Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinto projekto „Kraštovaizdžio formavimas Jurbarko rajone“ pristatymo, o po penki
„Žaliasis pasaulis“: įsimintina vasaros stovykla ypatingiems vaikams Birželio 30 – liepos 4 dienomis Tauragės rajono ,,Karšuvos,, mokykloje vyko dieninė vasaros stovykla „Žaliasis pasaulis“, subūrusi 25 vaikus ir jaunuolius nuo 7 iki 20 metų, turinčius įvairių sunkių ir vidutinių negalių. Stovyklos programa buvo
Tarptautinio Tauragės džiazo festivalio lankytojus liepos 10 dieną stebins itin retas instrumentinis duetas. Geležinkelio stotyje gros akordeonininkė Girmantė Bubelytė ir gitaristas Mantas Ralas. Programoje – atlikėjų kūryba ir garsios romantinės komedijos „Amelija iš Monmarto“ melodijos. „Perfect Nemesis&ldq
2025 m. liepos 7 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad ūkininkai, prisijungę prie Mano VMI, jau gali išsiimti leidimus įsigyti lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių (žymėtų dyzelinių degalų). Šiais metais leidimai suformuoti 94 tūkst. ūkininkų. Ūkininkai, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus i