Kultūra

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Leono Garbačausko nuotrauka.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros – su ženklu „pirmą kartą Lietuvoje"

• KVMT inf.
• Balandžio 10, 2025

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras garsėja ne tik nauju pastatu, bet ir žiūrovams patraukliu repertuaru. Pastarųjų metų premjeroms galima drąsiai pridėti stebuklingus žodžius – „pasaulinė premjera", „pirmą kartą Lietuvoje ar net Baltijos šalyse". To netrūks ne tik 2025 metų rudens sezone, bet ir 2026-ųjų repertuare.

Nauja meno taryba

Balandžio 5 d. pirmą kartą posėdžiui susirinko trejų metų kadencijai išrinkta nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) meno taryba: Janina Stankevičienė, muzikologė, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyriausioji specialistė, Julijus Grickevičius, komunikacijos ekspertas, kultūros vadybininkas, laidų vedėjas, Loreta Jonavičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė, Mantas Ūsas, KVMT baleto šokėjas, Rasa Murauskaitė-Juškienė, muzikos kritikė, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Tomas Ambrozaitis, KVMT vyriausiasis dirigentas, Valdas Kazlauskas, KVMT solistas-dainininkas ir choro artistas.

Anot KVMT vadovės Godos Giedraitytės, meno tarybai pristatyta KVMT dabarties situacija ir ateities vizija: „Diskutavome apie 39-ojo sezono repertuarą, reikšmingus pokyčius teatro darbo planavime. Aptarėme visus metus trunkantį ciklą „Hommage à Čiurlionis" bei Klaipėdos festivalio naujienas – keičiasi erdvės ir struktūra. Pristatėme 2026 m. planus, artėjančias premjeras, gastroles, specialias koncertines choro ir orkestro programas. Meno tarybos nariai pateikė vertingų pastebėjimų ir pasiūlymų. Vienas tokių – išlaikyti Richardo Wagnerio kryptį Klaipėdos festivalyje. Taip pat ypač palaikė mūsų siekį teatre statyti Lietuvoje dar nerodytus spektaklius, kurie taptų meno mėgėjus ne tik iš mūsų, bet ir kaimyninių šalių pritraukiančiomis naujienomis. Džiaugiamės tokia iniciatyvia meno taryba, kurios įžvalgos neabejotinai prisidės prie teatro veiklos stiprinimo."

Švenčiame M. K. Čiurlionio sukaktį

2025-ieji – ne tik visoje šalyje, bet ir KVMT – skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Ciklą „Hommage à Čiurlionis" sudaro daugiasluoksnę Lietuvos genijaus kūrybą pristatančių renginių gausa. Bus surengti M. K. Čiurlionio simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai Vakarų Lietuvoje, kurių metu skambės žymiausieji kompozitoriaus opusai: simfoninės poemos „Miške" ir „Jūra", kantata chorui ir simfoniniam orkestrui „De profundis", kvartetas c-moll, atliekami KVMT simfoninio orkestro, styginių kvarteto bei choro.

Svarbiausias M. K. Čiurlioniui dedikuotų metų įvykis – pasaulinė šokio spektaklio „Hommage à Čiurlionis" premjera. Vienaveiksmį spektaklį balandžio 26 d. 18.30 val. salėje „Jūra" pristatys lietuvių kūrėjų komanda – kompozitorius Arvydas Malcys ir choreografė Edita Stundytė. O antroje dalyje bus parodytos šešios jungtinių šokėjų ir kompozitorių pajėgų sukurtos choreografinės miniatiūros, įkvėptos M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos. Šios kompozicijos įsilies ir į rugpjūčio 16 d. Skulptūrų parke KVMT kūrybinės komandos ruošiamą nemokamą renginį – misteriją „REX"

„Skrajojantį olandą" keičia „Lohengrinas"

Klaipėdos festivalis šiemet plečia savo lokacijas ir kviečia žiūrovus patirti muziką netikėtose miesto vietose – „Klaipėdos energijos" teritorijoje ir Skulptūrų parke. Jau penktus metus rengiamas Klaipėdos festivalis buria operos, šokio ir simfoninės muzikos gerbėjus bei stiprina Klaipėdos miesto žinomumą tarptautinėje arenoje.

Rugpjūčio 8 d. 21:30 val. „Klaipėdos energijos" teritorijoje suskambės vieno didingiausių romantizmo epochos kūrinių – Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas" – fragmentai, atliekami KVMT simfoninio orkestro ir teatro mišraus choro. Prie dirigento pulto stos kviestinis maestro Gintaras Rinkevičius, o scenoje pasirodys operos solistai: Edgaras Montvidas (Lohengrinas), Lauren Fagan (Elza, Australija/Didžioji Britanija), Tadas Girininkas (Karalius Heinrichas) ir Evert Sooster (Karaliaus šauklys). Operą lydės specialiai sukurtos vaizdo projekcijos ir šviesų dizainas.

Festivalio svečias – „Operomanija". Rugpjūčio 9 d. 20:00 val. salėje „Jūra" – didžiulio populiarumo sulaukusi Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!", skirta 10-čiai kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui.

Rugpjūčio 14 d. 20:00 val. KVMT salėje „Jūra" pristatomas simfoninės muzikos koncertas „KODAS MKČ". KVMT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Tomo Ambrozaičio, drauge su KVMT mišriu choru bei Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras" atliks didžiąsias M. K. Čiurlionio simfonines poemas - „Miške", „Jūra" ir kantatą „De profundis". Festivalį užbaigs jau minėta „MISTERIJA REX".

Jubiliejų gausus ruduo

Rudenį KVMT pakvies į dvi šokio premjeras: KVMT baleto trupės meno vadovo, choreografo Gajaus Žmavco naujausia kompozicija bus pristatyta šokio vakare „Formos", o lapkričio mėnesį mažieji galės pasinerti į choreografės Darios Verovkos statomą spektaklį „Panama labai graži".

Tarptautinės muzikos dienos proga KVMT simfoninio orkestro, vadovaujamo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, meistriškumas atsiskleis koncerte „Atskleista paslaptis: šviesos simfonija". Taip pat suplanuoti du KVMT choro koncertai – su talentingais dirigentais Kęstučiu Jakeliūnu ir KVMT vyr. chormeisteriu Vladimiru Konstantinovu.

Rudenį publika net septynis kartus galės mėgautis šiemet 200 metų jubiliejų mininčio Johanno Strausso II operete „Tūkstantis ir viena naktis", o spalio 10 ir 11 d. 25-erių metų KVMT scenoje jubiliejų paminės ir publikos itin pamiltas Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo". 100-metį minės ir Lietuvos baletas. Ta proga KVMT šokio gerbėjus pakvies į Tarptautinį baleto gala koncertą.

2026-ieji: pirmą kartą Lietuvoje

Kaip jau minėta, 2026-ieji skleisis ypatingomis premjeromis. Vienas pirmųjų pavasarį į teatrą pakvies pirmą kartą Lietuvoje statomas visame pasaulyje milžiniško pripažinimo sulaukęs miuziklas „Mamma Mia" pagal Catherine Johnson knygą ir grupės ABBA narių Benny Anderssono bei Björno Ulvaeuso muziką ir žodžius. Nesenstančių ABBA dainų pasakojimo magija įtraukia į kerinčią meilės, juoko ir draugystės istoriją, sukurdama nepamirštamą šou. Beje, statistika skelbia, kad kasdien pasaulyje „Mamma Mia" parodoma po septynis kartus.

2026 m. spalį pirmą kartą Lietuvos scenoje užgims ir barokinė opera – Georgo Frydricho Hendelio „Julijus Cezaris". Jos pastatymui susiburs jungtinės pajėgos: Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su kviestiniais užsienio atlikėjais, Lietuvos ir užsienio solistais bei KVMT baleto trupe. Spektaklio muzikos vadovas – žinomas barokinės muzikos atlikėjas ir dirigentas Rodrigo Calveyra (Brazilija). Visa kūrybinė komanda bus atskleista visai netrukus, o ir solistų atranka numatyta jau šių metų birželio 16 d.