Asmeninio archyvo nuotrauka
Kęstutis Macijauskas – teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas, dramaturgas...
- Eugenijus ŠALTIS
- Rugsėjo 27, 2024
„Kaip garbę priimu kvietimą tapti Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi. Čia, ant Jūros upės kranto, prabėgo mano vaikystė, paauglystė ir dalis jaunystės. Čia pirmą kartą susidūriau su teatru, lankydamas Jaunimo dramos studiją Kultūros namuose. Dabar jau daug metų dirbu Klaipėdos dramos teatre aktoriumi ir režisieriumi. Tačiau išvykęs iš Tauragės, stengiausi nuo jos neatitolti, visada ją laikiau savo mylimiausiu miestu. Ir dabar su pasididžiavimu ir džiugesiu širdy matau, kokia ji išgražėjusi ir jauki. Tai mano miestas, į kurį grįžau gyventi“, – taip pernai, kai Tauragė buvo Lietuvos kultūros sostinė, yra kalbėjęs Kęstutis Macijauskas. Dabar jo gyvenimas ir yra tarp Klaipėdos ir Tauragės.
Teatro ir kino aktorius, režisierius
Tauragiškis yra sukūręs apie šimtą vaidmenų Klaipėdos dramos teatre. Jis yra gerai žinomas ir televizijos žiūrovams. O sėdęs prie rašomojo stalo, jau spėjo parašyti tris rimtas knygas ir pelnyti pripažinimą. Aktorius K.Macijauskas ilgą laiką geriau buvo žinomas tik uostamiesčio teatro lankytojams. Tačiau kai jis ketverius metus filmavosi televizijos seriale „Naisių vasara“, kur sukūrė pagrindinio veikėjo Pijaus tėvo Algimanto vaidmenį, gerbėjų ratas padidėjo.
„Naisių vasara“ nebuvo pirmasis serialas, kuriame vaidino K.Macijauskas. Vyresniosios kartos žiūrovai dar pamena jo vaidmenis daugiaserijiniuose televizijos filmuose „Čia mūsų namai“ ar „Vilius Karalius“. O štai visai neseniai nusifilmavo ir Rygos televizijos filme „Rygos vartai“, sukūrė vieną iš pagrindinių vaidmenų. Iš viso kine aktorius filmavosi daugiau kaip dešimtyje kino juostų.
„Visuomet įdomu išbandyti save kitoje sferoje, – pasakojo K.Macijauskas. – Darbas prieš filmavimo kamerą skiriasi nuo vaidybos scenoje – tai tampa šiokiu tokiu iššūkiu, gyvenimo paįvairinimu. Algimantas „Naisių vasaroje“ – labai doras žmogus, sūnaus patarėjas, visuomet stengiasi padėti Naisių bendruomenės žmonėms. Vaidinti teigiamą herojų nėra labai įdomu, todėl tardamasis su režisieriumi Raimundu Banioniu stengiausi savo herojų padaryti spalvingesnį. Didžiausias malonumas dirbant serialuose – pats darbo procesas, susitikimai su kitų teatrų ar kino aktoriais.“
Klaipėdos dramos teatre kraštietis dirba nuo 1980 metų. Čia vaidinti pradėjo baigęs tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Tai buvo pirmasis specialiai šiam teatrui parengtas aktorių kursas, kuriam vadovavo režisierius Povilas Gaidys (1937–2021).
2015-aisiais K.Macijauskas už antraplanį vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ pelnė Auksinį scenos kryžių. Vien vaidybos jam buvo per maža – uostamiesčio scenoje K.Macijauskas pastatė apie penkiolika spektaklių. Pilnose žiūrovų salėse buvo rodomi Igno Šeiniaus „Kuprelis“, Žemaitės „Trys mylimos“, Vinco Krėvės „Raganius“, „Alisa Stebuklų šalyje“ ir daugiau spektaklių vaikams. Iš pradžių režisierius P.Gaidys gal ir nebuvo pernelyg patenkintas, kad kažkas veržiasi į jo erdves, tačiau aktoriui netrukdė, padėdavo patarimais. Šiuo metu teatro repertuare įrašytas vienas spektaklis, kuriame vaidmenį sukūrė K.Macijauskas, – tai Vasilijus Ignatjevas P.Gaidžio režisuotame spektaklyje pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę „Elzės žemė“.
Kaip gimė rašytojas?
Kaip pasakoja pats aktorius, kai ką parašęs jis įkeldavo į savo paskyrą feisbuke. Perskaitę žmonės laukdavo naujų tekstų, ragino rašyti toliau. Taip ir „užsikabino“. O paskui prasidėjo karantinas, darbų sumažėjo, išsiliedavo rašydamas.
Pirmoji knyga „Debesų žuvys“ – dviejų dalių. Tuoj po pirmosios parašyta ir antroji intriguojančiu pavadinimu „Šordinas“, o trečioji tuoj pasirodysianti knyga – trys pjesės vaikams: „Atrastas lobis“.
Garbingos premijos laureatas
Norėčiau grįžti į praėjusiųjų metų pabaigą, lapkričio 17 d., į Pakruojį, kur gražioje parodų ir renginių salėje, buvusioje gaisrinėje, kuri dabar vadinama Stogine, vyko Pakruojo krašto iškilaus rašytojo Juozo Paukštelio premijos 2023 metų laureato pagerbimo ceremonija. O laureatas – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ narys, Klaipėdos dramos teatro aktorius, režisierius, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotasis Kęstutis Macijauskas. Jis tapo jau 19-tuoju garbingos premijos laureatu.
Stebėti laureato pagerbimo ceremonijos susirinko pilna salė pakruojiečių, atvyko Pakruojo rajono meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius, administracijos direktorius Mindaugas Veliulis, kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, Šiaulių apskrities vyriausybės atstovė Asta Jasiūnienė, kultūros skyriaus specialistai, Pakruojo visuomenės atstovai, bibliotekininkai. Jaukioje salėje viename iš stendų buvo eksponuojamas ankstesniųjų premijos laureatų knygos. Pasižiūrėjus į jas, visiems tampa aišku, kad premija tikrai yra prestižinė, nes ja buvo apdovanoti tokie lietuvių literatūros korifėjai kaip Algirdas Pocius, Juozas Aputis, Vidmantė Jasukaitytė, Renata Šerelytė, Marcelijus Martinaitis, Romualdas Granauskas. Algimantas Zurba, Jonas Mačiukevičius, Jonas Mikelinskas ir kiti. Į šitą garbingą plejadą dabar atsistojo ir Kęstutis Macijauskas. Jo novelių romanas „Debesų žuvys“ vieningai autoritetingos komisijos pripažintas nugalėtoju. Kaip sakė komisijos pirmininkas, Pakruojo savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius, šitą knygą jis perskaitė per naktį, nes negalėjo nuo jos atsitraukti – tokia ji įdomi. Apie savo kūrinį Kęstutis Macijauskas išgirdo labai daug gražių žodžių, puikių vertinimų, o komisija, pasak jos pirmininko, buvo vieninga dėl savo sprendimo.
Ir mes, tauragiškiai literatai – Regina Fominichienė, Justina Trilikauskienė, Remigijus Žukauskas, Kęstučio žmona Dalia, į kelionę mus lydėjusi ir viską žinanti, visus pažįstanti Pakruojo dukra režisierė Genovaitė Urmonaitė, nuvykę į Pakruojį, nuoširdžiai sveikinome kolegą Kęstutį, džiaugėmės jo apdovanojimu ir labai gražiu pagerbimu.
Kas tas Šordinas?
2024 metų pradžioje Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta antroji Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“.
Paklaustas, ką reiškia pavadinimas „Šordinas“, knygos autorius sako, kad kūriniui sugalvoti pavadinimą buvo labai nelengva užduotis. „Buvau sumastęs kitokį pavadinimą, bet galiausiai nuspręsta likti prie šio. Šordinas yra kaimelis. Ne kiekvienas jį žino, todėl pavadinimas skamba gana paslaptingai“, – pasakoja autorius.
Šordino kaimelį įkūrė pirmieji tremtiniai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Vėliau čia dar atvežė Krymo totorių, represuotų Raudonosios armijos kareivių, grįžusių iš vokiečių nelaisvės, iš koncentracijos stovyklų atkėlė Pavolgio vokiečių. 1945 metais prie jų prisijungė ir lietuviai (144 žmonės). Šordino kapinėse palaidota apie 20 lietuvių tremtinių, daugiausia mirusių nuo bado.
Pasirodo, K. Macijauskas iš tikrųjų jame yra buvęs. O pats Kęstutis yra gimęs Sibire ( 1955- 11- 05
Irkutsko sritis, Bodaibo raj., Artiomovskas) , tremtinių šeimoje, bet augo Tauragėje. Vėliau gyvenimas taip susiklostė, kad į Permės sritį, kur įsikūręs Šordinas, dar būdamas visai jaunas, knygos autorius vyko uždarbiauti – supirkinėti grybų.
„Važiuodamas į Šordiną ieškojau lyg romantikos, žinot, taiga, gamta… Vėliau tik pamačiau realybę, mentalitetą, gyvenimo sąlygas. Tame kaimelyje buvo „mišrainė“ tautų, dvi susikertančios gatvės ir viskas, niekur nepaspruksi, nenueisi“, - pasakojo autorius.
Knyga „Šordinas“, paremta tikrais nutikimais, yra apie viltį ir nusivylimą, apie žmones, kurie gyvena uždaryti nematomame narve, patys to nesuvokdami. Pagrindinis knygos herojus, susigundęs gražiais pažadais, tačiau trokšdamas ne tik pinigų, bet ir romantikos bei nuotykių, su draugu išvyksta uždarbiauti į Permės sritį Rusijoje. „Biznio“ organizatoriai juos apgyvendina taigoje, mažame Šordino kaimelyje, įsikūrusiame ant nedidelės upės kranto. Susidūrę su realiu gyvenimu laukiniame krašte, su jo gyventojais, knygos herojai po kurio laiko pasijunta tarsi pakliuvę į savanorišką tremtį. Jie suvokia, kad romantikos šiame Dievo užmirštame kampelyje labai mažai... Atšiauriausios taigos gyvi žmonių likimai, nelaiminga meilės istorija, rūstaus grožio gamtos peizažai ir realus gyvenimas susipina į vieną siužetą.
Knygos pristatyme dalyvavo Tauragės liaudies teatras, kuris vaidino ištrauką „Užstalės skaitymai” (režisierė – Genovaitė Urmonaitė, atlikėjai: Jonas Dedūra, Dainius Jokimaitis, Nojus Mockus, Gintaras Žemaitis). Visą renginį vedė šių eilučių autorius.
Laukiama trečioji knyga
Dar šiais metais turėtų pasirodyti ir trečioji K. Macijausko knyga, pavadinimu „Atrastas lobis“. Tai trys pjesės vaikams: „Atrastas lobis“, „Nutikimai Smaližių šalyje“ ir „Berniukas Pramaniukas“. Jos skirtos tiek profesionaliems teatrams, tiek mokykliniams dramos kolektyvams. „Atrastas lobis“ – pjesė apie tai, kur klausiama, kas svarbiau – pinigai ar draugystė. „Nutikimai Smaližių šalyje“ – tai linksma, nuotaikinga, o kartu pamokanti pasaka apie Smaližijos šalies karalių Smagurį, jo dukrą princesę Meilutę ir visą būrį spalvingų Smaližijos gyventojų. Už šią pjesę autorius tapo Klaipėdos miesto „Padėkos kaukės 2016“ nominantu kategorijoje „Metų dramaturgas“. Trečioji pjesė „Berniukas Pramaniukas“ – pjesė-žaidimas. Nėra jokios abejonės, kad ši nauja Kęstučio knyga bus labai reikalinga teatrams, Lietuvos mokykloms, kur yra įsikūrę mokykliniai teatrai, o naujų pjesių labai trūksta.
Visas gyvenimas – kultūros sūkury
Visą gyvenimą aktorius ir rašytojas, dramaturgas ir režisierius Kęstutis Macijauskas atidavęs kultūrai, menui, niekada nesigailėjo dėl savo pasirinkto kelio. Štai kaip taikliai ir filosofiškai, krikščioniškai ir humaniškai jis kalba: „Neabejoju, jog kultūra – vienas iš pamatinių valstybės akmenų. O pagrindinis pamatas, mano manymu, – dešimt Dievo įsakymų. Man baisiausia, kai žmogus tampa viskam abejingas. Kultūra yra tas veiksnys, kuris žadina žmoguje gėrio troškimą, siekį geriau pažinti save ir kitus. Svarbiausia, kad žmonės eitų į susitikimą vienas su kitu atvira širdimi ir pasiruošę dialogui. Man įdomiausia – žmogaus siela, jos virpesiai“.
Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 3 valandas
Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
- Prieš 3 valandas
Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
- Prieš 5 valandas
Klaipėdos apygardos teismas nuteisė jaunuolį už pasikėsinimą nužudyti mažametę
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
- Prieš 6 valandas
Vagys siautėja kaimiškose vietovėse – pavogti grūdai ir akmenų grilius
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
- Prieš 11 valandų
Paribių Lietuvos adresas: 200 km nuo Vilniaus
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
- Birželio 27, 2025
Rūta MUR - Jausmas kitoks
- Birželio 27, 2025
Naujas saugumo lygis keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
- Birželio 27, 2025
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
- Birželio 27, 2025
Pritarta pertvarkai: antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
- Birželio 26, 2025
Seimas įteisino naują GPM tarifą, atskirą apmokestinimą ūkininkams, papildomą NPD
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
- Birželio 26, 2025
Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
- Birželio 26, 2025
Šunys pagalbininkai teiks pagalbą žmonėms su negalia
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca