Kalba tauragiškiai

Kas gins Tauragę nuo užpuolikų?

• Kovo 5, 2015

Vytautas Lukšauskas

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Turiu pripažinti, kad privalomas šauktinių rengimas bei mintis apie kariuomenės stiprinimą mane džiugina. Britų „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas teisingai pastebėjo – po šauktinių grąžinimo Lietuvą užimti reikėtų ne 6, o galbūt 76 valandų. Tačiau, mano nuomone, patriotiškumą ugdyti reikia ne tuomet, kai Rusija grasina visos Europos saugumui. Patriotiškumą reikia skiepyti mūsų atžaloms nuo mažų dienų.

Per pastarąjį dešimtmetį Tauragės rajono valdžia nepajudino nė piršto patriotiškumo labui. Mokyklų ir gimnazijų vadovai buvo priversti pakeisti politines pažiūras. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje veikę Jūrų skautai buvo sunaikinti. Nutrauktas jų finansavimas – suduotas didelis smūgis mūsų jaunajai kartai, jaunimo auklėjimui, tautiškumui.

Kažkada ši neformalaus ugdymo savanoriška jaunimo organizacija ugdė dorus, kilnios dvasios, tvirto būdo, stiprius Lietuvos piliečius. Puikiai pažįstu žmones, Tauragėje organizavusius skautų veiklą, šiam dideliam darbui atidavusius daug jėgų. Rengtos stovyklos, buvo mokomasi, kaip išgyventi pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Ugdymas vyko nuo pradinių klasių suolo iki pat studijų pabaigos. Tokie išugdyti piliečiai gali ir nori ginti Lietuvą.

Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio jubiliejui, tokia Tauragės valdžios antipatriotinė politika išryškėja dar labiau. Meras giriasi už europinius pinigus išklojęs gatves, bet neranda lėšų sutvarkyti takelio iki laisvės kovotojams skirto Sausio 13-osios paminklo. Žvyruotas, balose paskendęs takas darganotu oru sunkiai prieinamas. Jis nė iš tolo neprilygsta už 20 metrų blizgančioms rusų karių kapinaičių prieigoms.

Praėjusiais metais Jūros upės pakrantės žolynuose pradėta ieškoti paminklo, vadinamojo Tauragės pučo sukilimo dalyviams. Rusijos agresijos fone politikai pradėjo rūpintis smetoninės valdžios sušaudytais sukilėliais. Ar dabartinės Tauragės valdžios atstovai supranta ką nors apie patriotiškumą? Ar tokie žmonės gintų mūsų kraštą?

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus.