Su 36-erių metų pašnekove pajuokaujame, kad dažnai manoma, jog iki pilnos laimės žmogui būtinai reikia sukurti šeimą, pastatyti namą, dar parašyti knygą. Kyokushin karate meistrė Jurgita Vencaitė neįgyvendino nė vieno šio punktų, tačiau pilnatvė ateina per panašius potyrius: ji realizuoja save sporte, yra mylima savo augintinių ir patiria auklėjimo iššūkius dirbdama su paaugliais. O iššūkių ir nuotykių su jais netrūksta, – tai teko įsitikinti ir žurnalistei, – prieš pat interviu greta Tauragės atviros jaunimo erdvės (TAJE), kur Jurgita dirba, kilo gaisras.
Intensyvi diena
Susitikimo dieną, šių eilučių autorę, įsukus į greta TAJE esančią automobilių aikštelę pasitiko veiksmas. Nuo už keliolikos metrų esančios žeminės kilo dūmai, įvykius sekė keletas paauglių, plušėjo ugniagesiai. Keliolika sekundžių patiriamą nuostabą nutraukė iš pulkelio išnirusios moters balsas: „sveiki, aš jums siunčiau balso pranešimus, bet jūs turbūt jų neperžiūrėjote...“. Į žurnalistę skubiu žingsniu artėjo juodo didelio šuns tempiama neaukšta, sportiško sudėjimo šviesiaplaukė ir bėrė paaiškinimus, kodėl šį interviu būtų buvę geriau atidėti.
– Ryte su draugais nutarėme pajodinėti žemaitukais, mums grįžus neužsivedė automobilis. Aš jums kaip man pranešiau. Paskui automobilis užsivedė... Atvykau į darbą tais pačiais drabužiais, kaip jodinėjau. Nespėjau nė nusiprausti, tikiuosi nefotografuosite, aš jums nuotraukų atsiųsiu. Drabužiai apdulkėję, aš vis dar su jojimo kelnėmis, – bėrė, kaip po akimirkos supratau, mano pašnekovė Jurgita Vencaitė.
Jurgitos hobis – jodinėjimas
Pralenkusi mane Jurgita patraukė link TAJE ir man beliko tik sekti paskui ją. Nutarėme interviu neatidėti, mat tikėjome, kad spėsime pasikalbėti iki kol Jurgitai teks išvykti į Dacijonus, kur jos laukia jaunimas. Ten jie žais tinklinį.
Moteris pakvietė šių eilučių autorę į jaunimo erdvės virtuvę. Visame pastate virė gyvybė. Skirtingose patalpų erdvėse bendravo jauni žmonės. Ramaus pokalbio negalėjome tikėtis. Vos išsižiojus užduoti pirmą klausimą iš lauko atskubėjo gal 16-18 metų paauglys ir Jurgitai ėmė pasakoti, kas vyksta lauke. Kaip paaiškėjo, gaisras kilo netoliese esančiame bunkeryje, tačiau į detales nesileisime, nes interviu tikslas ne tai, o papasakoti apie Jurgitą.
Pardavinėjo prabangius baldus
Kol paauglys savo, kaip regis artimam, suaugusiajam (Jurgitai) išsakė savo susirūpinimą, po stalu susirangė moters šuo Lordas. Tai vienas iš mylimų interviu herojės augintinių. Kita, Kasablanka, jauna kumelaitė tuo metu ganėsi aptvare Skirgailuose. Kaip vėliau interviu metu papasakos Jurgita, jos planuose yra gyvenimo sąlygų sau ir savo augintiniams pagerinimas, norėtų padaryti tokį aptvarą, kuriame galėtų jodinėti ir jos auklėtiniai, TAJE lankantys paaugliai.
Tai, kad kažkada dirbs su paaugliais Jurgitai gyvenime nebuvo šovusi mintis. Po studijų (baigusi tarptautinį verslą) moteris išvyko gyventi ir dirbti į Londoną.
– Aš neplanavau grįžti į Lietuvą. Ten studijavau, studijų metu pradėjau dirbti ir pasilikau. Dirbau bet ką, baruose, klubuose. Trečiame kurse pradėjau dirbti pagal specialybę: tapau prabangių baldų pardavimų vadybininke Čelsio rajone. Teko sutikti išskirtinių, net kilmingų, žmonių, viena klienčių buvo Kate Midilton (karališkosios šeimos narė, – aut. past.) mama. Bendravimas su jais buvo ypatingas, mat šie žmonės itin reiklūs, – pasakojo Jurgita.
Ant jos, britai – tikri bendravimo tarp eilučių meistrai. Jei lietuviai savo pageidavimus išsako tiesmukai, kartais elgiasi stačiokiškai, klientų kuriuos Jurgitai teko aptarnauti, bendravimas – rafinuotas.
– Jie per aplinkui ir labai gražia forma prieis prie juos dominančių dalykų. Mes, lietuviai, labai leidžiame sau ant galvos užsilipti, o jie tvirtai brėžia ribas ir moka pakovoti už save. Aš prabangių baldų gamybos įmonėje dirbau septynis metus. Laikui bėgant man tai pabodo ir aš grįžau į karate. Studijuodama savo mėgstamą sportą buvau apleidusi. Pradėjau lankyti Kyokushin karate treniruotes, grupė buvo nuostabi, turėjome gerą trenerį, net ėmėme važinėti į varžybas. Teko net laimėti prizines vietas Škotijoje vykusiame čempionate. Ėmiau net pati vesti treniruotes bet, nelaimei, prasidėjo pandemija, – pasakojo Jurgita.
Prabangūs baldai, kokius Jurgitai teko pardavinėti dirbant Londone
Jaučia prasmę
Moteris nutarė keliems mėnesiams grįžti į Lietuvą. Užsibuvusi ilgėliau ėmė dairytis darbo. Mintyse turėjo tris pasirinkimus: vykti dirbti į Norvegiją, Vilnių arba likti Tauragėje. Į Londoną grįžti ji nebenorėjo. Jos buvęs treneris Gintaras Cemnalianskis padrąsino Jurgitą ieškoti darbo Tauragėje ir supažindino su projekto „Globali Tauragė“ koordinatoriumi Mindaugu Piečia, kuris rekomendavo keletą vietų, kur mergina galėtų kreiptis.
Taip ji atsidūrė TAJE ir čia ji 5 metai dirba mobilia jaunimo darbuotoja.
Jurgita interviu dieną žurnalistei aprodė TAJE patalpas
– Kaimiškose vietovėse gyvenantys paaugliai neturi galimybės atvykti į būrelius, autobusai juos iš miestą parveža apie 15 valandą, o ne visi tėvai gali juos vežioti. Tai mes nuvykstame ir nuvežame kokias nors veiklas, dažniausiai tai būna sportinės veiklos, pagal projektą mes turime atlikti ir socialinių įgūdžių ugdymą, pavyzdžiui, kalbamės su jais apie psichotropines medžiagas. Tą patį turėtų daryti ir tėvai, tačiau mes, kadangi esame svetimi, turime šiek tiek didesnį autoritetą, – apie darbą su rajone gyvenančiu jaunimu pasakojo Jurgita.
TAJE erdvėse renkasi miesto jaunimas. Kai kurie – Šeimos gerovės centro globojami jaunuoliai. Jurgita su jais sutaria gerai, šie dalijasi savo patirtimis, klausia patarimo ir patiki paslaptis. Žinoma, toks artimas ryšys su jaunimu nenukrito iš dangaus – įgijus žinių specialiuose mokymuose moteris paauglių pasitikėjimą pelnė ne iš kart.
– Truko gal du metus. Kai nuo rėkimo ant tavęs ar visiško abejingumo pereini į artimą ryšį – tai jau didžiulė pažanga. Tai man – pasitenkinimas darbu. Čia ne kėdes, stalus pardavinėti. Čia aš uždirbu gal tik ketvirtį tų pinigų, ką uždirbdavau užsienyje, bet moralinis pasitenkinimas, prasmė – tai dalykai kurie verčia jausti, kad gyveni, – dalijosi Jurgita.
Viename iš Anglijoje vykusių čempionatų
Siekis – darbo ir poilsio balansas
Su jaunimu Jurgita dirba ir „Versmės“ gimnazijoje. Ten veda kyokushin karate treniruotes, taip pat „Taurris” kovos menų klube rengia kovos menais pagystas treniruotes be kontakto moterims.
Moteris sako kartais sapnuojanti košmarus apie Londoną.
– Pažįstami kartais parašo, sako grįžk į Londoną, darbai, treniruotės – vėl viskas susidėliojo į savo vietas, tu tik dirbk. Ne, aš jau nebenoriu. Viskas, tas etapas jau yra pasibaigęs. Dar dabar sapnuoju košmarus. Nuvažiuoju į Londoną, turiu bilietą į vieną pusę ir reikia grįžti atgal, pasižiūriu į sąskaitą – sąskaitoje pinigų nėra. O čia mažiau uždirbi, bet daugiau gali. Šią savaitę aš jau tris kartus lankiausi Kaune, kitą savaitę vėl vyksiu porą kartų mat vežu Lordą (šunį) į parodas. Londone įkyrėjo kelionės metro, vargino žmonių gausybė. O čia – komfortas. Turiu savo automobilį, savo dviratį ir savo arklį, – nusijuokė Jurgita.
Mums kalbantis į virtuvę įskubėjo paauglys, čiupo gesintuvą ir kilstelėjęs, matyt spustelėjo rankenėlę, virtuvėje pasklido šiek tiek gesinimo miltelių. Po stalu gulėjęs Lordas perėjo į kitą vietą. Jurgita pasakoja, o apie ją sklendžia saulėje tviskantys monoamonio fosfato milteliai. Ir ima kutenti gerklę. Jaunuolis praveria langus ir atsiprašinėdamas puola valyti grindis. Situacija ir komiška, ir žavi: kadaise prabangius baldus pardavinėjusi Jurgita dabar – įvykių sūkūryje, savo vaikų neturi, tačiau kitą dieną su svetimais vaikais prisės ant lauke esančių sėdmaišių ir su šypsena veide prisimins, kaip tą pačią dieną teko ir su inspektoriais apie gaisrą kalbėti, ir interviu duoti. Ji pasakos, kaip ryte jojant su žemaitukais kilo saulė, o vakare su paaugliais žaidžiant tinklinį ji leidosi.
Paaugliui išvėdinus kambarį didelių vilčių sklandžiai pasišnekėti nededame. Jurgitai lieka atsakyti, ką savo gyvenime ji trokšta įgyvendinti artimiausiu metu.
– Labai norėčiau Skirgailuose įsirengti maniežą, kad galėčiau treniruoti savo žirgus (Jurgita augina dvi jaunas kumelaites). Gal kas iš vaikų norėtų ateiti treniruotis... Dabar norisi ramybės. Yra visokios veiklos, daug visko, tai pagrindinis siekis būtų turėti gerą darbo ir poilsio balansą. Atrodo visas tavo laikas priklauso tau, nėra, kad dirbtum nuo aštuonių iki penkių, bet kažkaip tų veiklų atsiranda vis daugiau, o laiko poilsiui ir miegui – mažėja. Tai turiu paprastą siekį tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir tęsti tai, kuo užsiimu, nes mano gyvenime tikrai vyksta smagūs dalykai, – linksmai pokalbį baigė Jurgita.
Lordas lyžtelėjo ant grindų nusėdusių gesintuvo miltelių, o Jurgita paragino šių eilučių autorę apžiūrėti TAJE erdves.
Jurgita su bendraminčiais Lietuvoje
Jurgitos jaunatviškumas padeda su jaunimu rasti bendrą kalbą
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia gyventojus teikti paraiškas taršių katilų keitimui į efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Netikėtai greitai pasibaigę ankstesnių etapų kvietimai rodo itin didelį gyventojų susidomėjimą naujais ir efektyviais šilumos siurbliais bei jų įsigijimui taikomoms dotacijoms. Ecoenergi
Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva sugriežtintas užsieniečių, ypač imigrantų iš trečiųjų šalių, įdarbinimas Lietuvoje. Ministerija nustatė nekintamą kvotą – šiemet šalyje įsidarbinti galės tik 24830 užsieniečių, gavusių darbo pagrindu išduotus leidim
Tauragės ligoninėje gimusiems kūdikiams – nemokami plukdymo užsiėmimai baseine. Studijoje viešnios - Rūta Stasytienė, Tauraės rajono savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorė ir Sandra Martinkienė, Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, baseino administratorė. Kalbamės apie iniciatyvą, tokių užsiėmimų naudingumą, kaip ir
Išrinktas naujasis Tauragės apsk. vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, juo tapo dabartinis Klaipėdos apsk. VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius. Raimondas Vaitkevičius gimė 1978 metais, studijas pradėjo Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, tęsė Klaipėdos verslo kolegijoje.
Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susido
Tauragės rajono savivaldybės taryba, siekdama stiprinti gyventojų saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą pritarė programai, skirtai trūkstamų pirminės ir vidurinės grandies policijos pareigūnų pritraukimui į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Apie programoje numatytas skatinimo priemones, siekiant motyvuoti pareigūnus
Per pastaruosius trejus metus Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje įvyko reikšmingų pokyčių, kurių tikslas – geresnių ugniagesių darbo sąlygų užtikrinimas, siekiant operatyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo nelaimės ištiktiems gyventojams. Savivaldybės biudžeto lėšomis Prieš
Antradienio vakarą tauragiškiai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su viena ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovių – Patricija Tilvikaite, talentinga rašytoja, leidėja, žurnaliste ir kriminologe. Patricija – dviejų populiarių romanų, „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras garsėja ne tik nauju pastatu, bet ir žiūrovams patraukliu repertuaru. Pastarųjų metų premjeroms galima drąsiai pridėti stebuklingus žodžius – „pasaulinė premjera", „pirmą kartą Lietuvoje ar net Baltijos šalyse". To netrūks ne tik 2025 metų rudens sezone, bet ir 2026-ųjų repertuare.&nb
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki balandžio 30 d., paskutinės Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo dienos, svarbu spėti pateikti dokumentus registruoti gręžinį Žemės gelmių registre. O šiuo metu Lietuvoje įteisinta beveik 2900 gręžinių. Dėl objektyvių priežasčių didžiuosiuose miestuose i
Balandžio 12 d. 14 val. Tauragės kultūros centre liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Susibėgę, patrepsėkim. Kartos“. Prie mikrofono - ilgametė choreografė ir festivalio pradininkė Birutė Sagatauskienė, liaudiškų šokių kolektyvų „Vėjava" ir „Spietlius" vadovas Giedrius Paulauskas ir Kultūros cent
AB „Kelių priežiūra“ toliau diegia pažangią horizontaliojo ženklinimo technologiją – aglomeratinį ženklinimą. Tai – techniškai ištobulintas būdas, išsiskiriantis reljefiniu paviršiumi ir šviesą efektyviai atspindinčiais stiklo rutuliukais. Ši technologija užtikrina geresnį matomumą s