Tauragės žinios logotipas
Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Šiais begalinio skubėjimo laikais kiekvienas skriejame savo darbų orbitose, todėl vis mažiau bendraujame su giminėmis, draugais ir kolegomis. Be to, laisvesnę minutę iš mūsų išplėšia visagalis internetas, televizija. Mus veikia ne tik ekrano magija, bet ir, kaip dažnai galvojame, galimybė apie viską sužinoti greitai. Retai kada suabejojame, kad informacija gali būti netiksli ar nepilna, nes ji taip pat ruošta besiverčiant per galvą.

Kartą, atrodo, 2013 m., su bendradarbiu skulptoriumi, dabar jau docentu Mariumi Norkumi, kuris yra baigęs tuometę Šilalės Dariaus ir Girėno ant­rąją vidurinę mokyklą, išsikalbėjome apie jo darbus šiam kraštui. Jis priminė, kad šilališkiams yra sukūręs ne tik paminklą vaistininkui, visuomenininkui Simonui Gaudėšiui (stovi prie jo vardo gimnazijos), kurį visi labiau žino, bet ir memorialinę lentą pirmojo žemaitiško-lietuviško kalendoriaus (1846 m.) autoriui Laurynui Rokui Ivinskiui (pritvirtinta prie Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios) ir kinetinę skulptūrą „Muzikos instrumentai“ (prie Šilalės meno mokyklos). Studijų metais Laukuvoje, Kelpšaičių parke, Marius pastatė skulptūrą „Ratelis“. Pasijuokdamas dar pridūrė, kad yra padėjęs tėvui šlifuoti Kaltinėnų bažnyčiai skirtas Kryžiaus kelio stotis.

Išgirdęs šį faktą, nustebau, nes kažkokiame internetiniame puslapyje buvau skaitęs, kad 1988 m. sudegus medinei Kaltinėnų bažnyčiai, 1995 m. jos vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė. Jai Kryžiaus kelio stotis padarė skulptorius Vytautas Martišius (1959–2000). Kolega ir pats suabejojo, bet pridūrė, kad jeigu bažnyčioje yra reljefinės stotys, tai jos tik­rai esančios jo tėvo Valentino Norkaus išdrožtos. Jam atrodė, jog ant vienos stoties jis buvo nurodęs ir autorystę.

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Vis kirbėjo mintis realiai patikslinti šį faktą. Pernai, kai su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentais vykome į mokomąją – pažintinę ekskursiją, norėjosi aplankyti ir Dionizo Poškos (Paškevičiaus) kapą, nes 2024-aisiais buvo pažymimos poeto 260-osios gimimo metinės. Jis man, kaip istorikui, buvusiam muziejininkui, kraštotyrininkui visą laiką buvo artimas, nes įkūrė pirmąjį Lietuvoje visuomeninį muziejų. 2003 m. Žemalės parapijos krikštų registracijos knygoje suradus Dionizo įrašą, patvirtinantį habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Vanago dar 1994 m. keltą versiją, kad jis yra gimęs Lėlaičių dvare, Mažeikių rajone, D. Poška tapo ir kraštiečiu. Mus ypač domino kapą puošiantys Paškevičių ir Sasnauskų (poeto žmonos) herbai ir tai, kaip Dionizo altana Baublys tapo ne tik visos Lietuvos praeities liudininku, bet ir pagrindiniu Bijotų herbo simboliu, t. y. heraldine figūra.

Būnant Kaltinėnuose, negalėjome neaplankyti ir paminklo tarpukario metų prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Juolab, kad šį biustą kūrė kitas mūsų dėstytojas profesorius Osvaldas Neniškis. Suprantama, labiausiai kirbėjo apžiūrėti bažnyčioje esančias Kryžiaus kelio stotis. Kaltinėnų klebonas kun. Gintaras Lengvinas sudarė sąlygas mums tai padaryti.

Įėjus į šventovę, ketvirtakursį Artūrą Manukianą sužavėjo modernus bažnyčios interjeras. Man užkliuvo, jog kairysis balkonas pritrumpintas, suvienodintas su dešiniuoju. Atrodė, kad pirmiau balkonas-sakykla atrodė solidžiau. Suprantama, kad Artūras ankstesnio vaizdo buvo nematęs. Neaišku, kaip jam būtų jis patikęs. Žinoma, kiek­vienas esame subjektyvus, nes išreiškiame tik savo nuomonę. Džiugiausia, jog nuo sienų į mus žvelgė 15 medinių bareljefinių Kryžiaus kelio stočių.

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Iš patirties žinau, jog autorystė, padarymo metai dažniausiai yra nurodomi arba ant pirmosios, arba ant paskutiniosios stoties. Apžiūrėjus jas, teko nusivilti, nes jokių įrašų nebuvo. Bažnyčios patarnautoja Birutė Buivydaitė dar pridūrė, kad ji, kai valo stotis, niekada nėra pastebėjusi, jog būtų kas parašyta. Gerai, kad nenuleidome rankų ir nusprendėme patikrinti visų bareljefų nugarines puses. Pradėję nuo 15-osios, t. y. paskutinės, jau buvome persiritę į ant­rą pusę, kai ant 6-osios „Veronika nušluosto Jėzaus veidą“ ra­do­me pieštu­ku užrašyta: „1995“, o žemiau – „Val. Norkus“. B. Bui­­vydaitė prisi­minė, kad anksčiau naujoje bažnyčioje kabėjo kitos stotys. Jos buvo spalvotos. Matyt, todėl nelabai de­rėjo prie interjero ir reikėjo naujų.

Šia žinia pasidalinau su kolega Mariumi ir užsiminiau, kad ruošiuosi apie tai parašyti straipsnį. Tik man reikėtų nuot­raukų ir medžiagos apie jo tėvą. Kai sulaukiau jos, nustebau – nuotraukose užfiksuotas V. Norkus, drožiantis vieną stotį, jų eskizai, perfotografuoti straipsniai. Juose aiškiai įvardytas dabartinių Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stočių autorius. Tik niekaip negalėjau pasidalinti šia medžiaga, nes artėjo Žemaičių akademijos rektoriaus profesoriaus dr. Adomo Butrimo 70-asis jubiliejus. Jam norėjome dedikuoti vieną leidinio „Žemaičių praeitis“ tomą, kurio viršelį papuošėme įspūdingiausio Žemaitijos piliakalnio Medvėgalio erdve. Įdomu, jog knygai du straipsnius parašė iškilus Šilalės krašto sūnus, Žemaičių akademijos garbės daktaras Kazys Misius. Tik užbaigus šį darbą, galėjau vėl grįžti prie Kaltinėnų Kryžiaus kelio stočių.

V. Norkus gimė Lapkasių kaime, Šilutės rajone, bet ryškų pėdsaką jis paliko Šilalės krašte, kur gyventa, mokytasi, dirbta ir atgulta amžinojo poilsio. Mirė jis 2004 m. spalio 19 d., palaidotas Žvingių parapijos Bikavėnų kapinėse.

V. Norkus gimė 1958 m. gegužės 24 d. Šeimoje dar augo brolis Eugenijus ir seserys Pranciška bei Silvina. Šeima persikėlė gyventi į Žvingius, čia Valentinas baigė vidurinę ir įstojo į Marijampolės kultūros mokyklą, įgijo chorvedžio ir režisieriaus specialybes. Dirbo Luksnėnuose (Alytaus r.), Žarėnuose (Telšių r.), Kretingoje liaudies gaminių įmonės „Minija“ filiale, Telšių policijos komisariate. Grojo pianinu, armonika, vargonais. Mėgo gilintis į Šventąjį Raštą. Sportavo ir pats treniravo karatistus. Su žmona Irena užaugino du sūnus – Marių ir Irmantą, kuris taip pat yra linkęs į meną, baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos trimito klasę, dabar dirba Salantų kultūros centre meno vadovu ir su įvairiais kolektyvais aktyviai koncertuoja.

V. Norkaus kapavietę puošia sūnaus Mariaus sukurtas paminklas. Jame matome, kaip iš vieno stiebo išsiskleidžia dvi šakos, kurios perauga į kryžių. Tai užuomina, kad čia ilsisi du broliai – Eugenijus ir Valentinas.

Šilalės kraštas Lietuvai davė daug iškilių asmenybių, o šilališkiai gali didžiuotis ir tautodailininku V. Norkumi, kurio darbai puošia rajoną. Jis yra sukūręs ne vieną kryžių, stogastulpį ir kitų monumentalių darbų, profesionaliai restauravęs bažnyčių interjerus ar jose saugomus reliktus. Prieš imdamasis darbų, juos detaliai aptardavo su Prano Gudyno centro restauratoriais, paruošdavo jų įgyvendinimo programą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra daug atsitiktinumų, bet jų pasikartojimai tik brėžia dėsningumo linijas, primenančias, jog žmogaus buvimą žemėje ryškiausiai atskleidžia jo unikalūs darbai ir vaikai. V. Norkaus sūnūs paveldėjo tėvo meilę menams.

Skubantis laikas yra negailestingas, nes užmaršties dulkės užkloja žmonių vardus, pavardes, gyvenimo faktus... Tik bendravimas leidžia gaivinti atmintį, geriau pažinti žemę, kur gimta, augta ar iškeliauta Amžinybėn. Suprantama, jog išmanusis protas mums pateiks tik tai, kas jam duota. V. Norkaus duotybę menui atspindi ir Kaltinėnų bažnyčios kryžiaus kelio sto­tys – kaip puikiai menininkas veda siužetinę Jėzaus kančios liniją bei jaučia erdvę. Žvelgdamas į jas matai, kad jis buvo peršokęs tautodailininko lygį.

Šilalės artojas

Povilas ŠVEREBAS

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, istorikas

Nenurodytas aprašymas

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Ekonomikos augimas  geresnio gyvenimo negarantuoja

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad Lietuvos metinis bendrasis vidaus produktas (BVP)  pernai išaugo 2,7 proc. ir tai yra gerokai daugiau, nei prognozavo Europos Komisija, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pagal ekonomikos augimą, lyginant su Europos Sąjunga, Lietuva pernai užkopė į absoliučias aukštumas ir daugiau nei

Vaikų ir tėvų dialogas. Kaip išvengti konfliktų?

Kiekvienas žmogus kartais pasijaučia nesuprastas, neišgirstas ir dėl to neretai kyla konfliktai. Vaikai pyksta, kad tėvai ar globėjai jų nesupranta, suaugusieji suirzta, jei atrodo, kad jaunuolis nesiklauso. Vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė pataria, kaip laviruoti tokiose situacijose. Vaiko teisių gynėjos Giedrės Starkevičiūtės inte

Iš Šilalės kilęs kompozitorius nepamirštas

Vaikščiodami miesto gatvėmis dažnai praeiname pro ženklus su mums mažai ką sakančiais pavadinimais. Vienos jų pavadintos žymių žmonių vardais, kitos – senų vietovardžių ar netikėtų įvykių atminimui. Tačiau retas susimąstome, kas slypi už tų vardų, nors kiekvie­nas pavadinimas turi savo istoriją – trumpą ar ilgą, svarbią visai

Nelaukite rugsėjo, prašymus dėl nemokamo maitinimo mokykloje ir paramos mokinio reikmenims įsigyti pateikite dabar

Jau dabar finansinių sunkumų turinčios  šeimos gali kreiptis dėl 140 eurų siekiančios paramos kiekvienam mokyklinio amžiaus vaikui mokinio reikmenims įsigyti. Kartu galima pateikti ir prašymą dėl nemokamo maitinimo mokykloje. Tai aktualu 3-12 klasių nepasiturinčių šeimų vaikams. Visiems ikimokyklinukams, pirmokams ir antr

Gyvūnų gerovė Lietuvoje: kas atsakingas, kaip užtikrinama ir ką svarbu žinoti

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta istorijų apie netinkamą elgesį su gyvūnais ar bešeimininkių gyvūnų problemas. Šios ir panašios situacijos rodo, kad daugelis gyventojų vis dar nežino, kas Lietuvoje atsakingas už gyvūnų gerovę, kokios institucijos prižiūri gyvūnų laikymo sąlygas ar kokie reikalavim

Paros įvykių suvestinė: užfiksuoti sveikatos sutrikdymo, sukčiavimo ir vagystės atvejai

Policijos pareigūnai fiksuoja įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas Tauragės ir Šilutės rajonuose. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sveikatos sutrikdymo, sukčiavimo ir svetimo turto pagrobimo. Sveikatos sutrikdymas.Liepos 21 d. apie 22.00 val. bute, esančiame Tauragės r., Tauragės Dvaro k., išgertuvių metu vyriškis sumu&scar

Savaitgalį kultūros ir pramogų ieškotojai traukė į Bijotus

Šį savaitgalį Bijotai tapo kultūros ir pramogų išsiilgusiųjų traukos centru. Penktadienį muzikine komedija prasidėję renginiai šeštadienio vakarą virto šokių aikštele: koncertavo „The Roop“ ir lietuviško roko karaliai „Thundertale“. Šeimos dieną traukė į įvairius edukac

Pigus ir greitas desertas lyg iš filmo: 5 gudrybės, kaip namuose pasigaminti skaniausią ledų kokteilį

Ieškote paprasto skanėsto, kurį lengva ir nebrangu vos per kelias minutes paruošti visai šeimai? Tirštas, spalvingas, kreminis ledų kokteilis akimirksniu atvėsins, patenkins saldumynų troškimą ir atrodys tiesiog nuostabiai. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, ledai vasa

5 buities įpročiai, kurie padeda sutaupyti

Nuolat augančios kainos verčia vis dažniau susimąstyti, kur dingsta mūsų pinigai? Ir nors kartais atrodo, kad didžioji išlaidų dalis tenka tik būtiniausioms prekėms, iš tiesų daugybė smulkių sprendimų namuose lemia tai, kiek pinigų lieka mūsų piniginėje mėnesio pabaigoje. Gera žinia ta, kad pakeitus vos kelis įpročius, galima pastebi

Nematoma reabilitacijos pusė: ką mažai kas žino apie kelią į visavertį judėjimą

Judėjimas yra fundamentali žmogaus laisvės išraiška. Tai daugiau nei tiesiog fizinė funkcija – tai būdas išreikšti save, patirti pasaulį ir užmegzti ryšį su aplinka. Tačiau kiek daug iš mūsų suvokia šią tiesą tik tuomet, kai šią laisvę prarandame? Traumos, ligos, operacijos ar net įprast

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono