Tauragės žinios logotipas
Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Šiais begalinio skubėjimo laikais kiekvienas skriejame savo darbų orbitose, todėl vis mažiau bendraujame su giminėmis, draugais ir kolegomis. Be to, laisvesnę minutę iš mūsų išplėšia visagalis internetas, televizija. Mus veikia ne tik ekrano magija, bet ir, kaip dažnai galvojame, galimybė apie viską sužinoti greitai. Retai kada suabejojame, kad informacija gali būti netiksli ar nepilna, nes ji taip pat ruošta besiverčiant per galvą.

Kartą, atrodo, 2013 m., su bendradarbiu skulptoriumi, dabar jau docentu Mariumi Norkumi, kuris yra baigęs tuometę Šilalės Dariaus ir Girėno ant­rąją vidurinę mokyklą, išsikalbėjome apie jo darbus šiam kraštui. Jis priminė, kad šilališkiams yra sukūręs ne tik paminklą vaistininkui, visuomenininkui Simonui Gaudėšiui (stovi prie jo vardo gimnazijos), kurį visi labiau žino, bet ir memorialinę lentą pirmojo žemaitiško-lietuviško kalendoriaus (1846 m.) autoriui Laurynui Rokui Ivinskiui (pritvirtinta prie Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios) ir kinetinę skulptūrą „Muzikos instrumentai“ (prie Šilalės meno mokyklos). Studijų metais Laukuvoje, Kelpšaičių parke, Marius pastatė skulptūrą „Ratelis“. Pasijuokdamas dar pridūrė, kad yra padėjęs tėvui šlifuoti Kaltinėnų bažnyčiai skirtas Kryžiaus kelio stotis.

Išgirdęs šį faktą, nustebau, nes kažkokiame internetiniame puslapyje buvau skaitęs, kad 1988 m. sudegus medinei Kaltinėnų bažnyčiai, 1995 m. jos vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė. Jai Kryžiaus kelio stotis padarė skulptorius Vytautas Martišius (1959–2000). Kolega ir pats suabejojo, bet pridūrė, kad jeigu bažnyčioje yra reljefinės stotys, tai jos tik­rai esančios jo tėvo Valentino Norkaus išdrožtos. Jam atrodė, jog ant vienos stoties jis buvo nurodęs ir autorystę.

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Vis kirbėjo mintis realiai patikslinti šį faktą. Pernai, kai su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentais vykome į mokomąją – pažintinę ekskursiją, norėjosi aplankyti ir Dionizo Poškos (Paškevičiaus) kapą, nes 2024-aisiais buvo pažymimos poeto 260-osios gimimo metinės. Jis man, kaip istorikui, buvusiam muziejininkui, kraštotyrininkui visą laiką buvo artimas, nes įkūrė pirmąjį Lietuvoje visuomeninį muziejų. 2003 m. Žemalės parapijos krikštų registracijos knygoje suradus Dionizo įrašą, patvirtinantį habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Vanago dar 1994 m. keltą versiją, kad jis yra gimęs Lėlaičių dvare, Mažeikių rajone, D. Poška tapo ir kraštiečiu. Mus ypač domino kapą puošiantys Paškevičių ir Sasnauskų (poeto žmonos) herbai ir tai, kaip Dionizo altana Baublys tapo ne tik visos Lietuvos praeities liudininku, bet ir pagrindiniu Bijotų herbo simboliu, t. y. heraldine figūra.

Būnant Kaltinėnuose, negalėjome neaplankyti ir paminklo tarpukario metų prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Juolab, kad šį biustą kūrė kitas mūsų dėstytojas profesorius Osvaldas Neniškis. Suprantama, labiausiai kirbėjo apžiūrėti bažnyčioje esančias Kryžiaus kelio stotis. Kaltinėnų klebonas kun. Gintaras Lengvinas sudarė sąlygas mums tai padaryti.

Įėjus į šventovę, ketvirtakursį Artūrą Manukianą sužavėjo modernus bažnyčios interjeras. Man užkliuvo, jog kairysis balkonas pritrumpintas, suvienodintas su dešiniuoju. Atrodė, kad pirmiau balkonas-sakykla atrodė solidžiau. Suprantama, kad Artūras ankstesnio vaizdo buvo nematęs. Neaišku, kaip jam būtų jis patikęs. Žinoma, kiek­vienas esame subjektyvus, nes išreiškiame tik savo nuomonę. Džiugiausia, jog nuo sienų į mus žvelgė 15 medinių bareljefinių Kryžiaus kelio stočių.

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stotys

Iš patirties žinau, jog autorystė, padarymo metai dažniausiai yra nurodomi arba ant pirmosios, arba ant paskutiniosios stoties. Apžiūrėjus jas, teko nusivilti, nes jokių įrašų nebuvo. Bažnyčios patarnautoja Birutė Buivydaitė dar pridūrė, kad ji, kai valo stotis, niekada nėra pastebėjusi, jog būtų kas parašyta. Gerai, kad nenuleidome rankų ir nusprendėme patikrinti visų bareljefų nugarines puses. Pradėję nuo 15-osios, t. y. paskutinės, jau buvome persiritę į ant­rą pusę, kai ant 6-osios „Veronika nušluosto Jėzaus veidą“ ra­do­me pieštu­ku užrašyta: „1995“, o žemiau – „Val. Norkus“. B. Bui­­vydaitė prisi­minė, kad anksčiau naujoje bažnyčioje kabėjo kitos stotys. Jos buvo spalvotos. Matyt, todėl nelabai de­rėjo prie interjero ir reikėjo naujų.

Šia žinia pasidalinau su kolega Mariumi ir užsiminiau, kad ruošiuosi apie tai parašyti straipsnį. Tik man reikėtų nuot­raukų ir medžiagos apie jo tėvą. Kai sulaukiau jos, nustebau – nuotraukose užfiksuotas V. Norkus, drožiantis vieną stotį, jų eskizai, perfotografuoti straipsniai. Juose aiškiai įvardytas dabartinių Kaltinėnų bažnyčios Kryžiaus kelio stočių autorius. Tik niekaip negalėjau pasidalinti šia medžiaga, nes artėjo Žemaičių akademijos rektoriaus profesoriaus dr. Adomo Butrimo 70-asis jubiliejus. Jam norėjome dedikuoti vieną leidinio „Žemaičių praeitis“ tomą, kurio viršelį papuošėme įspūdingiausio Žemaitijos piliakalnio Medvėgalio erdve. Įdomu, jog knygai du straipsnius parašė iškilus Šilalės krašto sūnus, Žemaičių akademijos garbės daktaras Kazys Misius. Tik užbaigus šį darbą, galėjau vėl grįžti prie Kaltinėnų Kryžiaus kelio stočių.

V. Norkus gimė Lapkasių kaime, Šilutės rajone, bet ryškų pėdsaką jis paliko Šilalės krašte, kur gyventa, mokytasi, dirbta ir atgulta amžinojo poilsio. Mirė jis 2004 m. spalio 19 d., palaidotas Žvingių parapijos Bikavėnų kapinėse.

V. Norkus gimė 1958 m. gegužės 24 d. Šeimoje dar augo brolis Eugenijus ir seserys Pranciška bei Silvina. Šeima persikėlė gyventi į Žvingius, čia Valentinas baigė vidurinę ir įstojo į Marijampolės kultūros mokyklą, įgijo chorvedžio ir režisieriaus specialybes. Dirbo Luksnėnuose (Alytaus r.), Žarėnuose (Telšių r.), Kretingoje liaudies gaminių įmonės „Minija“ filiale, Telšių policijos komisariate. Grojo pianinu, armonika, vargonais. Mėgo gilintis į Šventąjį Raštą. Sportavo ir pats treniravo karatistus. Su žmona Irena užaugino du sūnus – Marių ir Irmantą, kuris taip pat yra linkęs į meną, baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos trimito klasę, dabar dirba Salantų kultūros centre meno vadovu ir su įvairiais kolektyvais aktyviai koncertuoja.

V. Norkaus kapavietę puošia sūnaus Mariaus sukurtas paminklas. Jame matome, kaip iš vieno stiebo išsiskleidžia dvi šakos, kurios perauga į kryžių. Tai užuomina, kad čia ilsisi du broliai – Eugenijus ir Valentinas.

Šilalės kraštas Lietuvai davė daug iškilių asmenybių, o šilališkiai gali didžiuotis ir tautodailininku V. Norkumi, kurio darbai puošia rajoną. Jis yra sukūręs ne vieną kryžių, stogastulpį ir kitų monumentalių darbų, profesionaliai restauravęs bažnyčių interjerus ar jose saugomus reliktus. Prieš imdamasis darbų, juos detaliai aptardavo su Prano Gudyno centro restauratoriais, paruošdavo jų įgyvendinimo programą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra daug atsitiktinumų, bet jų pasikartojimai tik brėžia dėsningumo linijas, primenančias, jog žmogaus buvimą žemėje ryškiausiai atskleidžia jo unikalūs darbai ir vaikai. V. Norkaus sūnūs paveldėjo tėvo meilę menams.

Skubantis laikas yra negailestingas, nes užmaršties dulkės užkloja žmonių vardus, pavardes, gyvenimo faktus... Tik bendravimas leidžia gaivinti atmintį, geriau pažinti žemę, kur gimta, augta ar iškeliauta Amžinybėn. Suprantama, jog išmanusis protas mums pateiks tik tai, kas jam duota. V. Norkaus duotybę menui atspindi ir Kaltinėnų bažnyčios kryžiaus kelio sto­tys – kaip puikiai menininkas veda siužetinę Jėzaus kančios liniją bei jaučia erdvę. Žvelgdamas į jas matai, kad jis buvo peršokęs tautodailininko lygį.

Šilalės artojas

Povilas ŠVEREBAS

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, istorikas

Nenurodytas aprašymas

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Ne tik duobės: ką vasarą dirba kelininkai?

Vasaros sezonui įsibėgėjus, AB „Kelių priežiūra“ specialistai valstybinės reikšmės keliuose dirba visu pajėgumu. Šiuo laikotarpiu atliekami ne tik važiuojamosios dalies remonto darbai, bet ir daugybė kitų saugiam eismui svarbių veiklų. Vasarą itin daug dėmesio skiriama kelio dangų defektų šalinimui. Ypač didelis dė

Plečiamas mokamų kelių tinklas: ką reikia žinoti transporto priemonių valdytojams?  

Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui – į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau taikomas nebus.  Iki liepos 1 d. komerci

Fizinio ir emocinio balanso ribų ieškantis šiuolaikinio cirko spektaklis keliaus po Lietuvą!

Menų spaustuvė ir šiais metais keliauja po Lietuvą su sklaidos projektu, kuriame pristatoma Nyderlandų trupė „Knot on hands“ ir jų šiuolaikinio cirko pasirodymas „Brace for Impact“. Birželio 26-29 dienomis šį darbą bus galima išvysti Tauragėje, Troškūnuose, Druskininkuose bei Užpaliuose!&nb

Jurbarko gyventojas nuteistas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

Tauragės apylinkės teismo Jurbarko rūmai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pripažino Jurbarko gyventoją L. S. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. kovo mėnesį, gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VTMT) Tauragės departamento pranešimą, kad tarnybos darbuotojams a

Šilutės teisme nuteisti du klaipėdiečiai, apvogę negyvenamą sodybą

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai nuosprendžiu nuteisė K. G. ir V. Š., kurie per 5 kartus iš negyvenamos sodybos Šilutės rajone pagrobė metalo gaminių ir įrankių už daugiau nei 1000 eurų. Teismas nustatė, kad vyrai 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. iš neaptvertos teritorijos ir neužrakintų pastatų pavogė

Tvarkos psichologija: kodėl svarbu, kad kiekvienas daiktas turėtų savo vietą?

Tvarka – tai ne tik vizualinis estetinis pojūtis. Tai mūsų kasdienybės pagrindas, kuris veikia produktyvumą, nuotaiką ir net sprendimų priėmimą. Tyrimai rodo, kad organizuota aplinka padeda susikaupti, mažina stresą ir taupo laiką. Tačiau dažnai pamirštame, kad tvarka neatsiranda savaime – ją reikia kurti sąmoningai. Netvarka ka

Ar jūsų svetainės tekstai parduoda, ar tiesiog užima vietą?

Interneto svetainė – tai jūsų verslo veidas skaitmeninėje erdvėje. Tačiau ar kada pagalvojote, kiek iš tikrųjų jūsų tekstai prisideda prie pardavimų? Neretai puikiai atrodanti svetainė slepia silpną grandį – tekstus, kurie informuoja, bet neįtikina. Kalba, bet neparduoda. Turinio reikšmė šiuolaikinėje konkurencinėj

Šildomų grindų kilimėlis ir sveikata: kodėl tai geras pasirinkimas jautriems žmonėms?

Šaltuoju metų laiku vis daugiau žmonių ieško sprendimų, kaip užtikrinti komfortišką ir sveiką gyvenimo aplinką savo namuose. Vienas iš sprendimų, kuris sulaukia vis daugiau dėmesio, yra šildomų grindų kilimėlis. Šis paprastas, bet efektyvus būdas šildyti patalpas ne tik suteikia jaukumo, bet ir gali

Tremtis. Išgyvenimo ir vilties pamokos šiandienai

Tremtis – tai ne tik geografinis atstumas nuo Lietuvos iki Sibiro, bet tai ir didžiulė dvasinė kelionė per skausmą, netektį ir...viltį. Tai viena skaudžiausių Lietuvos istorijos patirčių, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta ištremti į tolimiausius, atšiauriausius Sibiro kraštus. Išvežti dėl savo įsitikinimų, dėl

Tauragės „Lions“ klubas pradeda naują tarnystės etapą – prezidentu inauguruotas Tadas Jarutis

Tauragės LIONS klubas, įžengdamas į septintuosius veiklos metus, iškilmingai pradėjo naują tarnystės etapą. Tradiciškai Tauragės pilies menėse vyko metinis klubo susirinkimas, kurio metu aptarti nuveikti darbai, išsakyti padėkos žodžiai ir simboliškai, perduodant klubo regalijas, inauguruotas naujasis klubo prezidentas T

Tauragėje nuskambės 14-asis poetų ir dainų atlikėjų festivalis „Prie garažų“.

Šią vasarą Tauragė vėl tampa atvira scena gyvam žodžiui ir muzikai – nuo liepos 22 dienos prasideda keturioliktasis festivalis „Prie garažų“! Tai vienas iš nedaugelio festivalių Lietuvoje, kuriame susipina profesionali kūryba, netradicinės erdvės ir jauki atmosfera tarp atlikėjų bei publikos. „Prie garažų&ldqu

Jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ premjera – jau birželio 25 d.

Tauragės kultūros centras kviečia į išskirtinį renginį – jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ rezultatų premjerą. Birželio 25 d. 18 val. Tauragės kultūros centro scenoje žiūrovai išvys jaunuolių sukurtą trumpametražį filmą ir spektaklį, kurių pagrindas – jų pačių išgyvenimai, patirtys, baimės i