Aktualijos

Diskusijos akimirka

Kaip išlaikyti pusiausvyrą rūpinantis vaiku ir savo emocine būsena ir kodėl tai svarbu?

• Pranešimas spaudai
• Birželio 3, 2025

Nors tėvystės kelias unikalus, visgi yra iššūkių, su kuriais susiduria dažna šeima. Vienas iš tokių – kaip neapleisti savęs, kai visas pasaulis staiga ima suktis apie mažą bejėgę būtybę, o ir vėlesniais vaiko raidos etapais.

Jautrios situacijos neretai susiklosto, kai tėvai arba vienas iš tėvų rūpinasi sergančiu vaiku, vaiku su negalia, kai kasdienė rutina objektyviai iš jų pareikalauja daugiau dėmesio ir emocinių resursų. Tad skirdami dėmesio sau, tėvai kartu rūpinasi ir šeimoje augančio vaiko gerove ir saugumu. Kodėl tėvų emocinė savijauta tokia reikšminga vaikui, vaiko teisių gynėjai kviečia išgirsti diskusijoje.

Savo įžvalgomis diskusijoje dalijasi vaiko teisių gynėja Evelina Firaitė-Ryliškienė, Paramos vaikams centro psichologė Inga Norkutė-Mueck ir „Beno stebuklų" projekto iniciatorė Gabrielė Puleikienė.

Evelina Firaitė-Ryliškienė: nėra situacijų be išeities, svarbu pastebėti aplink kiekvieną iš mūsų esantį pagalbos ratą

„Jeigu tėtis ir mama pakankamai pailsėję, geros nuotaikos, į daugelį dalykų, net ir labiausiai trikdančių ar erzinančių, tikėtina, reaguos ramiai ar net atras žaismingų būdų sutarti su vaiku. O kai tėvų būsena sudėtinga, net vaiko žodis „nenoriu" ar ne vietoje padėti batai gali virsti konfliktu.

Dažnu atveju, reaguodami į pranešimą apie vaikui nesaugią aplinką, mes nežinome priežasčių, kodėl taip nutiko. Paaiškėja jau vėliau, pabendravus su tėvais ir vaiku. Ir tikrai, pasitaiko, kada matome, jog tėvai turi pačių geriausių ketinimų, bet tiesiog neskyrė ar neturėjo galimybės skirti laiko pasiilsėti, išsekę emociškai, dėl to santykis su vaiku pašlijo ar net tapo smurtinis", – kalba vaiko teisių gynėja Evelina Firaitė Ryliškienė.

Diskusijos dalyvė, sukaupusi profesinių žinių ir turinti asmeninės patirties šeimoje auginant daugiau dėmesio reikalaujantį vaiką įsitikinusi, jog rūpestis savimi nereiškia vien to, kad žmogus išsimiega ir pavalgo – gerai emocinei pusiausvyrai palaikyti reikalingas individualus laikas sau, savo pomėgiams.

„Ne visose situacijose rasti laisvesnio laiko yra paprasta. Bet aplink kiekvieną iš mūsų yra didesnis ar mažesnis pagalbos ratas: šeima, artimieji, įvairios bendruomenės ir pan. Tad kviečiu nepasilikti visų sunkumų sau – drįsti prašyti pagalbos, ją priimti, rasti būdą pasiilsėti, įsižeminti, susivokti, sukaupti papildomų emocinių resursų.

Tinka viskas, kas nors valandai atitrauks tėčio ar mamos mintis nuo rutinos: sportas, laikas hobiui ar pan. Pavyzdžiui, man pasiteisina vaikščiojimas, kartais tiesiog renkuosi ėjimą, iš darbo ar parduotuvės grįžtu vis nauju maršrutu", – dalijasi vaiko teisių gynėja.

Inga Norkutė-Mueck: kaip padėti savo smegenims pasiilsėti ir išeiti iš būsenos „pulk, ginkis, bėk" – galima išmokti

Kai tėvai turi jautrių situacijų, vaikai asmeninių iššūkių (raidos, amžiaus tarpsnių ir pan.) – būti tuose pačiuose namuose tampa didelis iššūkis.

„Mūsų elgesys remiasi į instinktus. Pavargusiam, pažeidžiamoje būsenoje esančiam žmogui įsijungia vadinamosios „roplių smegenys", jos reaguoja į riziką, kuri kyla čia ir dabar. Tarkime, vaikas žaisdamas smūgiuoja tėčiui ar mamai, ką nors numeta, sudaužo ir pan. Gali būti, jog tokioje įprastoje buitinėje situacijoje išvargusiam žmogui įsijungs tos „roplių smegenys", kurios sakys: pulk, ginkis arba bėk. Tada gali būti pirmiau netinkamas reagavimas, o tik vėliau ateis suvokimas apie veiksmą", – elgesio subtilybes diskusijoje atskleidžia psichologė.

Psichologė pastebi, jog bet kokią situaciją gali kontroliuoti tik ramus, pasiilsėjęs žmogus, o tinkamai reaguoti išmokstama.

„Išmokimas reiškia supratimą, kad kai aš esu ramus, pailsėjęs, galiu būti labiau naudingas kitiems arba pilnavertiškiau dalyvauti kasdieniame gyvenime. Šis įgūdis ateina per patirtį, kokios kokybės gyvenimas tada ir kaip tada galiu pasirūpinti kitu.

Tėvystė yra ilgas maratonas. Šiame kelyje būtina sąmoningai planuoti stoteles įkvėpti oro, atsigerti vandens, pasėdėti ir pagalvoti, gal pažiūrėti į sieną, gal susitikti su sau brangiais žmonėmis arba skirti sau laiko tobulėti, laiko išsimiegoti. Nes kitaip tą maratono tiesiąją bus labai sunku pasiekti, o pakeliui rasis daugiau nukentėjusių nei laimėjusiųjų", – vaizdžiai kalba psichologė.

Gabrielė Puleikienė: artima bendruomenė gali tapti vertinga atrama, suteikti daug stiprybės ir pasitikėjimo

Diskusijoje dalyvaujančios G. Puleikienės jauniausias sūnus Benas gimė su Dauno sindromu. Moteris pasakoja, jog gimus Benui ir pirmuosius metus leidžiant ligoninėje, jai labai padėjo tokius pat vaikus auginančių žmonių bendruomenė – sustiprino emociškai, suteikė pasitikėjimo. Moteris sako, kad ta patirtis ją įkvėpė, todėl šiandien pati įvairiose platformose atvirai kalba apie asmeninius iššūkius ir atradimus, buria „Beno stebuklų" bendruomenę.

„Mamos socialiniuose tinkluose jungiasi į padėlio, žindymo, grupes pagal kūdikio gimimo mėnesį ir kitas pačias įvairiausias, vėliau susitinka ir gyvai. Esam socialios būtybės ir tokia bendrystė tikrai svarbi žmogui. Aš daugiausiai dėmesio skiriu bendravimui su tėvais, kurie augina vaikus su Dauno sindromu. Kartu pasidžiaugiame savo vaikų pasiekimais, dalinamės naudinga praktine informacija, palaikome vienas kitą. Niekas kitas nesupras geriau, nei tokį pat vaiką auginantys tėvai.

Pati esu nuolatiniame augimo procese. Jau išmokau prašyti artimųjų pagalbos ir trumpam palikusi su jais vaikus, nebesijaučiu kalta," – kalba G. Puleikienė.

Diskusijos dalyvė juokauja, kad jeigu būtų viena visiems tinkama taisyklė, kaip idealu gyventi auginant vaikus, visi ta teorija vadovautųsi ir laimingai gyventų: „Deja, to nėra. Manau, kad labai svarbu kiekvienam asmeniškai atrasti, kiek reikia laiko sau, ar tuo metu apskritai reikia, gal kokybiškai leidžiate laiką su vaiku ir jaučiatės puikiai, o vėliau ateis tas etapas, kai reikės daugiau ir tada ieškosite galimybių".

Kaip tėvystės kelyje pasirūpinti savimi

Turėti laiko tik sau. Net jei ir rečiau, būtina rasti laiko tam, kas teikia džiaugsmo: skaitymui, sportui, meditacijai ar tiesiog ramiam pabuvimui prie arbatos puodelio.
Išmokti pasakyti NE. Tai raktas į geresnę savijautą, tikresnį ryšį šeimoje ir sveiką savivertę, beje, ir geras pavyzdys šeimoje augančiam vaikui.
Pasiskirstyti pareigas šeimoje. Pravartu atminti, jog į kasdienius buities darbus galima įtraukti partnerį, vaikus ar kitus šeimos narius ir nepasilikti visko vienam.
Kalbėtis, rasti bendraminčių. Bendravimas, įvairios tėvų grupės padės lengviau išgyventi sunkias emocijas, padės tobulėti.
Priimti savo emocijas. Normalu jaustis pavargus, išsekus, svarbiausia leisti sau jausti visas emocijas be kaltės.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.