Kiekvienais metais Lietuvoje vienu pagrindinių įvykių tampa „Eurovizijos“ dainų konkursas. Daugybės diskusijų ir nuomonių sulaukia ne tik šalies nacionalinė atranka, bet ir didysis konkurso finalas, jų metu draugų grupės ir šeimos nariai mėgsta susirinkti, vertinti dainas ir bandyti atspėti, kas laimės „Euroviziją“. Panagrinėkime visas šio konkurso populiarumo priežastis.
Ilgametė tradicija
Draugų ar šeimos susibūrimas priešais televizoriaus ekraną stebėti „Eurovizijos“ atrankų ir finalų tapo ypatingu ne tik maloniu reginiu, bet ir kasmetine tradicija su daug juoko ir diskusijų. Su nekantrumu laukiant šio renginio balsavimo rezultatų rengiami net vakarėliai, namai puošiami teminėmis dekoracijomis, ruošiami konkursą atspindintys užkandžiai ir kokteiliai, tradiciškai linksmą turinį serviruoja su šiuo konkursu susiję nuomonės formuotojai.
Įdomu, kad kai kurios šeimos ir draugų grupės turi tradiciją surengti savo pačių „vidinę Euroviziją“. Jos metu kiekvienas dalyvis atlieka mėgstamą „eurovizinę“ dainą ar bando mėgdžioti konkurso atlikėjus.
Neabejotinai vienas smagiausių „Eurovizijos“ aspektų – bandymai atspėti dainą nugalėtoją. Tad vakarėlių ar susibūrimų metu dažnai organizuojami balsavimai, kas suteikia papildomų emocijų, didesnį įsitraukimą ir norą prideda azarto konkuruojant su kitais.
Kitaip sakant, renginys tampa didžiule švente ir leidžia pasijusti ne tik didesnės bendruomenės dalimi, bet ir pajusti artumą artimesnėje aplinkoje. Toks įsitraukimas sukuria bendrumo jausmą ir tarp visiškai nepažįstamų žmonių.
Konkurso populiarumo priežastys
Konkurso mastas
Viena svarbiausių tokio „Eurovizijos“ dainų konkurso populiarumo priežasčių, kad tai – vienas didžiausių renginių visoje Europoje. Kasmet jis pritraukia milijonus (2023 metais tokių buvo net 162 mln.) žiūrovų iš viso žemyno ir jo ribų. Konkurso sukeliamas ažiotažas toks didžiulis, kad nuo 2015-ųjų kasmet (išskyrus 2020-uosius, kai konkursas neįvyko) „Eurovizijoje“ dalyvauja ir Australijos atstovai.
Tuo metu JAV buvo sukurtas ir per televiziją transliuotas jo atitikmuo. Įdomu, kad „Eurovizija“ turi įtakos net politinei dienotvarkei, tad konkursas persismelkia kone į visas gyvenimo sritis.
Kokybiška muzika
Nors „Eurovizijoje“ yra ir ne itin gerų pasirodymų, tačiau melomanai kiekvienais metais šiame konkurse gali rasti tikrų grynuolių. Verta prisiminti, kad anksčiau jame dalyvavo tokios žvaigždės kaip ABBA, Celine Dion, Julio Iglesias, Cliffas Richardas ir Olivia Newton-John. Kai kurie perkamiausi įvairių atlikėjų singlai tarptautiniu mastu taip pat debiutavo būtent „Eurovizijos“ scenoje. Vienas tokių – kultinė ABBA daina „Waterloo“. Konkurse vyksta ir svečių pasirodymai, juos surengė tokios žvaigždės kaip Madonna, Justinas Timberlake`as, Mika ir Rita Ora.
Įspūdingas reginys
Stebėti šį konkursą traukia ne tik kokybiška ir labai įvairi muzika, bet ir įspūdingas šou. Kone kiekviena šalis dalyvė stengiasi nustebinti spalvingais ir kuo labiau išsiskiriančiais pasirodymais. Todėl „Eurovizija“ žiūrovus taip pat sudomina unikaliais sceniniais sprendimais, tai leidžia dar geriau pasinerti į didžiulį muzikos pasaulį.
Noras prisivyti kaimynus
Nors ir sugyvena draugiškai, tačiau Baltijos šalys nevengia viena kitos pašiepti ir konkuruoti įvairiose srityse. Ne išimtis – ir „Eurovizija“. Estija pirmoji iš Baltijos šalių pasidabino nugalėtojų laurais, kai Tanelio Padaro, Dave`o Bentono ir 2XL grupės bendras projektas „Everybody“ triumfavo 2001 metais. Po metų pergale šiame dainų konkurse džiaugėsi ir latviai – triumfavo Marie N kūrinys „I Wanna“. Lietuviai tuo laikotarpiu atitinkamai užėmė 13 (Skamp „You Got Style“) ir 23 (Aivaras „Happy You“) vietas. Įvedus pusfinalius dukart iš eilės net nepavyko patekti į didįjį finalą, o aukščiausia 6 vieta užimta dar 2006 metais, kai „LT United“ nustebino Senąjį žemyną su daina „We Are the Winners“.
Pasididžiavimo jausmas
Nors Lietuvos atstovas niekada nelaimėjo didžiojo „Eurovizijos“ konkurso, tačiau kasmet palaikome ir didžiuojamės savo atstovais. Pastaraisiais metais pasididžiavimo jausmą sukėlė dainos atlikimas lietuvių kalba.
Svarbu ir tai, kad konkurse pavyksta pasirodyti ir geriau už kitas Baltijos šalis. Po to, kai 2002 metais Marie N triumfavo „Eurovizijoje“, Latvijos atstovai tik 2 kartus pateko į dešimtuką, o net 13 kartų liko be didžiojo finalo. Lyginant tą patį 2003-2024 metų laikotarpį, estai į dešimtuką pateko net 5 kartus, o be didžiojo finalo apsiėjo 10 kartų. Lietuvos atstovai dešimtuke aptariamu laikotarpiu buvo 3 kartus, tačiau tik 7 kartus praleido didįjį finalą. Tad pozityvių ženklų galima įžvelgti ir čia.
Užs. Nr. 17
Vasario 19 d. Tauragės viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio Virginijaus Šaulio knygos „Vėžys 24/7“ pristatymas, kuriame autorius dalijosi savo išgyvenimais kovojant su sunkia onkologine liga. Tai ne tik asmeninė istorija, bet ir svarbus žingsnis į pagalbos teikimą tiems, kurie susiduria su panašiais
Tauragės rajono savivaldybė džiaugiasi galėdama pranešti svarbią naujieną savo gyventojams. Vadovaudamasi įstatymais ir atsižvelgdama į Tauragės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos prašymą, Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė du svarbius sprendimus, kurie palengvins ir paskatins skaitymo kultūrą mūsų bendruomenėje.
Praėjusią savaitę Tauragės ir Šilutės rajonuose užfiksuoti keli rimti įvykiai, apimantys sveikatos sutrikdymus, eismo įvykius ir narkotikų laikymą. Tarp išskirtinių atvejų – fizinio smurto incidentai, kai žmonės nukentėjo dėl konfliktų, bei policijos pradėti tyrimai dėl narkotinių medžiagų laikymo. Vasario 19 d. apie 19.4
Šaltukui kaustant vandens telkinius, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gyventojams primena kaip elgtis ant ledo, kad būtų saugu: Neleiskite vaikams vieniems, be suaugusiųjų priežiūros, lipti ir žaisti ant ledo. Nelipkite ant ledo be specialių smaigų, kuriais pa
„Jaunimui dažnai pasitaiko bloga nuotaika, nerimas, jausmai, kurie juos vis kankina“, – pasakoja Lietuvos skautijos skautė iš Šiaulių Auksė. 2023 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo depresijos visame pasaulyje kenčia apie 280 milijonų žmonių. O jaunimo tarpe negatyvios mintys, traumuojantys i&scaron
Skaudvilėje įsiplieskė smurtas, kai neblaivi moteris sužalojo vyriškį per konfliktą, o Tauragėje įmonės sandėlyje užfiksuotas vertingas telefono vagystė. Policija jau pradėjo tyrimus abiejose bylose ir ieško atsakingų asmenų. Kviečiame susipažinti su detaliomis naujienomis apie šiuos incidentus. Vasario 18 d. apie 15.30 val. T
Šios savaitės pradžioje į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje išvyko pirmieji šių metų karo prievolininkai – daugiau nei 500 jaunuolių, kurie tarnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos ir Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Rad
Tauragės rajono savivaldybėje darbą pradėjo Socialinės paramos skyriaus specialistė (užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė) Vytautė Sudeikienė. Specialistė telks įvairias institucijas, įstaigas, organizacijas bendram darbui užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos srityje, vykdys integracijos procesų stebėseną savival
Su žiniasklaida susisiekęs Tauragės maršrutinio autobuso vairuotojas sunerimęs: kaip bendrauti su jaunimu, mat suaugusiojo žodis mažai jiems ką reiškia. Per gatvę eidami nesidairo, naudoja išmanųjį, davus pastabą nesiklauso, o paprašius nuskanuoti keleivio kortelę dar pasišaipo. Kita vertus, ką čia stebėtis:
Vasario 17 dieną, Tauragės rajono savivaldybės vicemero pareigas pradeda eiti Romualdas Vaitkus. Vicemeras kuruos turizmo, kultūros, žaliojo kurso, energetikos, civilinės saugos ir mobilizacijos sritis. „Esu pasiruošęs atiduoti visas savo jėgas bei panaudoti sukauptas kompetencijas ir žinias tolimesniam geram darbui“, – p
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti finansinę kasdienybę, ypač kai esamos paskolos sąlygos nebetenkina. Tačiau dažnas apie refinansavimą tebeturime klaidingų įsitikinimų. Kokie jie, pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Klaidinga: „refinansavimas neigiamai paveiks mano kredito istorij