Daugybei tėvų vasarą įsijungia pavojaus signalas: „mano vaikas užmirš viską, ko mokėsi“, „rugsėjį jam teks pradėti nuo nulio“. Ir čia, kaip patvirtina specialistai, yra tiesos, bet dėl to nenumenksta būtinybė moksleiviams turėti tikras atostogas – be vadovėlių ir korepetitorių, o tik su galimybe visa tai, ko mokėsi per pamokas, išbandyti pratiškai. Tada vaikai grįš į mokyklą paaugę ne tik centimetrais, bet ir emociškai – labiau pažįstantys save, įgiję daugiau pasitikėjimo, gebantys ilsėtis ir planuoti laiką.
Vasara – laikas įtvirtinti mokyklines žinias
Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) ekspertė, buvusi Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai patvirtina – mokytojams dažnai tenka rugsėjį skirti praėjusių metų kurso kartojimui, tad ir diskusijų dėl esą per ilgos moksleivių vasaros atostogų trukmės netrūkdavo niekada. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad vaikai vasarą neturėtų sėdėti prie vadovėlių.
„Tėvai vaikams nori „gero pagrindo“, „pasivyti, užpildyti spragas“, ir tai suprantama. Bet šiandien vis geriau suvokiame, kad mokymasis neapsiriboja knygomis ir faktų kaupimu. Kartais turbūt ir neverta tiek pripildyti vaikus žinių, kurios po poros metų gal nebeturės vertės. Dabartinis pasaulis keičiasi taip greitai, kad svarbesni tampa ne faktai, o patyrimai ir gebėjimai“, – sako TŪM ekspertė.
L. Kačiušytė-Skramtai įsitikinusi, kad vien teorinės žinios – be sensorinio patyrimo, be prisilietimo, pauostymo ar pasiklausymo – ilgai neišlieka. Žinios tampa savomis tik per patirtį: „Nepakanka žinias atkartoti – reikia gebėti jungti į visumą ir pritaikyti gyvenimo situacijose. Svarbu suprasti, kaip, pavyzdžiui, matavimo vienetus naudoti praktikoje, ar gamtos mokslų pamokose įgytas žinias pritaikyti sprendžiant kasdienes buitines problemas. Tokiu būdu vaikai ugdo kompetencijas mokydamiesi taikyti, suprasti, jungti žinias. TŪM programa šioje srityje atnešė labai daug gerų vėjų – mokyklose atsirado daugiau kultūrinio ugdymo, STEAM veiklų, patirtinio mokymosi. O vasara yra labai tinkamas metas įgytų žinių įtvirtinimui ir patirčių plėtojimui, jei tik mokykla ir tėvai pažadina vaiko smalsumą, žingeidumą.“
Auginančios patirtys
TŪM ekspertė pažymi, kad kai mokytojai ilsisi, o dirbantys tėvai ne visada gali būti šalia savo vaikų kaip tam tikri mentoriai, pirmuoju smuiku turėtų griežti neformalusis ugdymas – tam tinka kultūrinės patirtys, stovyklos ar savanorystė. „Jeigu vaikas kažkur patyrė „vau“ efektą, pozityvių emocijų, tai ir pats ieškos galimybių dar kažką nuveikti toje srityje, ir taip augs toliau“, – sako L. Kačiušytė-Skramtai, mokymąsi per patirtį išskyrusi kaip pagrindinę tobulėjimo kryptį atostogų metu.
Ji džiaugiasi mokytojais, kurie jau taiko efektyviausią mokymo(si) paradigmą, kai mokiniai mokosi, o mokytojai jiems tik padeda: „Vaikas turėtų norėti mokytis. Tam reikia pasitikėjimo vaiku, leidimo būti savarankiškam, eksperimentuoti, klysti ir vėl ieškoti išeičių. Jeigu dominuoja vertinimas, grindžiamas tik klaidų ieškojimu, labai sunku pažadinti šį norą. Su vaikų ugdymu susiję pokyčiai prasideda mūsų visų galvose – ne tik vaikų, bet ir tėvų bei mokytojų. Kai keičiasi visų procese dalyvaujančių požiūris, keičiasi viskas. Svarbiausia – sudaryti vaikams sąlygas, kurios sužadintų smalsumą ir padėtų mokytis.“
L. Kačiušytė-Skramtai giria kiekvieną vasarišką vaikų patirtį: ir kai ji su seneliais kaime – kas jau rečiau pasitaiko, ir kai vaikus „augina visas kaimas“ – miestelio ar rajono bendruomenė, giminės ir kaimynai, tai yra visi, galintys pasidalyti savąja pasaulėžiūra, patirtimis ir gal net profesinėmis žiniomis.
„Svajoju, kad vasaromis bus „įdarbintos“ ir TŪM pastangomis Lietuvos mokyklose atsiradusios STEAM laboratorijos, kultūros ir sporto erdvės, priemonės įvairesniam mokymuisi bei nusiraminimui, ir čia jau galėtų būti neformaliojo ugdymo specialistų užduotis. Bet tikrai ne visos vaikų mokymosi patirtys turėtų vykti mokyklose, kad po vasaros matytume paaugusius vaikus“, – sako TŪM ekspertė.
Poilsis – vaikų emociniam augimui
Psichologė, knygos „Atsakinga tėvystė“ autorė Jūratė Bortkevičienė pastebi, kad noras matyti per atostogas „įveiklintus“ savo vaikus yra tėvų įpročių pagimdyta problema. Dažnai jie patys darbuojasi per atostogas, į darbus grįžta gal nė nesuprasdami, kad taip dorai ir nepailsėjo, o tada tą patį modelį kaip pavyzdinį bando taikyti ir vaikams – bando jų poilsį paversti darbu.
„Neturėtume to daryti. Juk kaip tik ilsintis, net nuobodžiaujant, jų pasąmonėje prasideda tikroji per mokslo metus sukauptų žinių integracija. Kaip tik tada jos išsivalo, susisluoksniuoja ir įsitvirtina. O tėvų pavyzdys išties yra tai, ką vaikai perima ir patys, nemokomi. Jei tėvai ilsisi sąmoningai, bendrauja, domisi – vaikai mokosi to paties. Ir tada atostogos bus ne šiaip laisvas laikas, o erdvė augimui“, – aiškina psichologė.
Todėl, anot jos, geriausias sprendimas – ne „saugoti vaikus nuo tinginystės“, o leisti pailsėti. „Mokėjimas ilsėtis – tokia pat vertybė kaip mokėjimas dirbti. Didžiausia dovana vaikams – leisti nieko neveikti. Ir nesiūlyti plano. Vaikai patys sugalvos. Nuobodžiaujant pažadinama fantazija, vaizduotė, tikras noras veikti. Leiskim miegoti, svajoti, bendrauti, būti su savimi“, – siūlo J. Bortkevičienė. Ji išskiria tik ekranų kontrolę: „Jei vasarą vaikams siūlom tik ekraną – tai nėra poilsis, tai – drumstimas ir informacinis triukšmas, neleidžiantis pailsėti. Jie įsitraukia į virtualų pasaulį ir iš jo negrįžta.“
Kas gali pakeisti ekranus? Pačių tėvų bendravimas su vaikais – per bendras atostogas, ilgesniais vasaros vakarais. „Klauskime ir klausykime jų irgi su tikru smalsumu: ką galvoja apie pasaulį, apie tai, kas jiems patinka, ką norėtų pakeisti. Kelionėse, pokalbiuose, gal net toj mažoj erdvėj jūsų automobilyje visi atsivėrimai vyksta tarsi savaime, – sako J. Bortkevičienė. – Tai yra tas laikas, kai neturime reikalauti, aiškinti vaikams, kas gerai ar blogai, tuos atsakymus siūlykime savo elgesiu, pagaliau – mokykime kritinio mąstymo. Pažinkime vaikus, leiskime jiems pažinti labiau save, bet ir mus – kaip tėvus.“
Būtent tokie pokalbiai, pasak psichologės, formuoja vaikų emocinį pamatą, leidžia jiems suprasti, kad gali jausti visus jausmus – ir džiaugsmą, ir pyktį, ir nuovargį, ir nerimą, ir gal net apatiją. Ir žinoti, kad tai yra normalu. Tai – tikrasis vasaros augimas.
Planuojant „Google Ads“ kampanijas Lietuvoje, viena iš dažniausiai pasitaikančių techninių ir strateginių dilemų – ar naudoti raktažodžius su lietuviškomis raidėmis, ar apsiriboti versijomis be jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kalbos stiliaus klausimas, bet iš tiesų tai tiesiogiai veikia re
Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saulės šiluma ir gamta. Tačiau šis metų laikas puikiai tinka ne tik poilsiui, bet ir imuniteto stiprinimui, pasiruošiant ateinančiam šaltajam sezonui. Tyrimai rodo, kad tie, kurie vasarą daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai, rudenį ir žiemą serga rečiau. Kodėl verta i&sc
Akmenės savivaldybės, kurioje per trumpą laiką buvo įkurti bene 1000 naujų darbo vietų, pavyzdys rodo, jog ten, kur žmonės turi darbo, gyventojų daugėja, o tuo pačiu atsikuria ir infrastruktūra. Bet tokių pavyzdžių savivaldybėse, kurios nėra kurortinės, vienetai. Politikai ir verslininkai vienu balsu sako, kad investicijoms į regionus ateiti reikia
Rugpjūčio 1-ą dieną Tauragės pilies kiemelyje koncertuos afrobraziliško stiliaus muziką atliekanti grupė Ayom. Jos muzika – tai karštligiškas tropinių ritmų, afrolusitaniško skambesio ir braziliškos energijos lydinys, kuris tarsi saulės spinduliai prasiskverbia pro pilkus kasdienybės debesis. Pilies kiemelyj
Sienos – tai tarsi namų fonas, kuris sukuria nuotaiką, atspindi stilių ir daro didelę įtaką bendrai erdvės atmosferai. Būtent todėl sienų dažymas yra viena populiariausių ir efektyviausių vidaus apdailos darbų formų. Tai greitas ir prieinamas būdas suteikti interjerui gaivumo, jaukumo arba visiškai pakeisti jo nuotaiką. Kodėl verta pe
Tvarkingas, jaukus ir funkcionalus kiemas prasideda nuo patogių sprendimų daiktų laikymui. Vienas iš tokių – sodo sandėliukas, kuris tampa ne tik puikia vieta įrankiams ir sezoniniams daiktams susidėti, bet ir stilingu kiemo akcentu, atitinkančiu šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Kodėl verta turėti sodo sandėliuką? Sodo darbai
Ieškant išorės apdailos sprendimų, vis daugiau žmonių renkasi klinkerio gaminus. Ne tik dėl jų ilgaamžiškumo, bet ir dėl išskirtinės estetikos, natūralios išvaizdos. Tarp populiariausių pasirinkimų – klinkerinės fasado plytelės, kurios sujungia praktiškumą su architektūriniu stiliumi. Kas yra klinker
Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje verslo sėkmė neatsiejama nuo matomumo internete. Potencialūs klientai kasdien ieško prekių, paslaugų ar informacijos „Google“ paieškoje, o tai reiškia – jei Jūsų ten nėra, Jūsų tiesiog nėra. Štai kodėl SEO (optimizavimas paieškos sistemoms) turėtų būti
Namai – tai ne tik pastatas. Tai erdvė, kurioje gyvename, ilsimės, dirbame, augame. Todėl labai svarbu, kad namų interjeras būtų ne tik gražus, bet ir patogus, atitinkantis gyvenimo būdą, įpročius ir poreikius. Vienas svarbiausių šio tikslo elementų – tinkamai pritaikyti baldai, kurie leidžia sukurti harmoningą, praktišką
Medžio granulės – vienas iš populiariausių šildymo sprendimų Lietuvoje, vertinamas dėl švaros, efektyvumo ir patogaus naudojimo. Tačiau, kaip ir daugumos kuro rūšių, taip ir granulių kainos nėra pastovios – jos kinta priklausomai nuo įvairių ekonominių, gamybinių ir sezoninių veiksnių. 2025 metai šioje
Sąnarių sveikata yra svarbi kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo. Kolagenas – pagrindinis kremzlių, raiščių ir sąnarių audinių statybinis baltymas, kuris užtikrina jų tvirtumą, lankstumą bei atsparumą. Su amžiumi kolageno kiekis organizme mažėja, o tai dažnai įtakoja sąnarių skausmus, standumą ir sumažėjusį judrumą.
Liepos 25-osios vakarą Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos vidinis kiemelis tapo gyvos muzikos ir poezijos oaze. Jau keturioliktąjį kartą vyko tradicinis poetų ir dainų atlikėjų festivalis, subūręs muzikos ir poezijos mylėtojus. Šiltas, jaukumo kupinas renginys dar kartą įrodė, kad kultūra