Autorės nuotrauka
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.
Apdovanojimai
Džiaugiamės ekspozicijoje turėdami jo apdovanojimus: 1998 m. gegužės 19 d. už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę LR prezidento dekretu L. Laurinskas apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu; 1992 m. kovo 4 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu; 2000 m. balandžio 3 d. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu; 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1994 m. rugpjūčio 17 d. už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę krašto jam įteiktas apsaugos ministro vardinis ginklas-pistoletas. Šis eksponatas ypač patrauklus ir įdomus moksleiviams berniukams.
65 laiškai
Bet, pasirodo sutuoktinė muziejui buvo perdavusi ne viską. Sau buvo pasilikusi Leono iš Sibiro jai rašytus laiškus. Šių metų pradžioje visą šūsnį laiškų dviejuose paprasto rudo popieriaus paketuose į Tremties ir rezistencijos muziejų atnešė 702 kuopos šaulys Antanas Kiniulis, kuriam laiškus perdavė Valerijos giminaitės vyras Kęstutis Jurgelevičius. Suskaičiavome 65 laiškus, o 66-asis buvo rašytas Leono mamos, Onos Laurinskienės. Šiandien Valerijos tarp gyvųjų jau nėra – eidama 91-uosius metus 2016 metais ji išėjo Anapilin. Leonas Laurinskas mirė 2013 metais, eidamas 88-uosius. Šiemet gegužės 4 dieną bus minimos 10-osios Liūto mirimo metinės.
A. Beresnevičiaus/savaitraščio „Žemaičių saulutė“ (Nr. 51 (57), 1995 m. gruodžio 23 d.) nuotrauka
Tad koks gi buvo Liūtas kaip žmogus, kaip vyras, rašantis laiškus merginai? Kas juos siejo? Viename interviu Valerija minėjo, kad su Leonu susipažino jos tetos namuose, vėliau siuntė siuntinius į kalėjimą ir mylimojo ilgai laukė grįžtančio. Susitikimas ir pažintis buvo lemtinga – du jauni žmonės krito vienas kitam į širdis. Ir ypač šiuose santykiuose buvo sužeista Valerijos širdis, nes mergina, nepaisydama Leonui skirtos 25+5 laisvės atėmimo bausmės, pasiryžo jo laukti. Pirmąjį laišką parašė būtent ji, Valerija. Iš išsaugotų jai adresuotų partizano laiškų matome, kad pirmasis laiškas Valerijai buvo parašytas 1958 m. spalio 10 d., paskutinis – 1970 metais, vis dar iš Sibiro. Kada Leonas su Valerija susituokė, deja, tikslių duomenų nėra. Pasak kalbinto K. Jurgelevičiaus, Liūtas niekad nepripažino nei sovietinės sistemos, nei sovietinės santuokos, todėl jiedu su Valerija buvo įregistravę tik bažnytinę santuoką (deja, kada ir kur tai įvyko, duomenų neturime).
Laiškas – staigmena
Pirmajame Leono laiške – atsakyme Valerijai jaučiama, kad jos laiškas Liūtui buvo jam didelė staigmena. Kaip pats rašo: „Iš karto pažvelgęs į laišką netikėjau savo akimis, galvoju, nejaugi šis laiškas bus nuo Jūsų. Nors dažnai pagalvodavau apie Tave, bet būdamas beveik už dviejų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos netikėjau, kad kuomet nuo Tavęs pasieks mane nors kokia žinutė.“ Pirmajame ir antrajame laiškuose Leonas į Valeriją kreipiasi „Miela Vale“, o visuose likusiuose kreipinys – „Valyte“. Įdomi detalė, kad pirmuose laiškuose į Valeriją Leonas dažniausiai kreipiasi „Jūs“, „Tu“ pasitaikydavo vienas kitas. Susirašinėjimui įsibėgėjus jau visada kreipdavosi „Tu“. Prie kreipinio „Jūs“ Liūtas grįždavo, kai būdavo susierzinęs, pyktelėjęs. O tokių momentų visuose 65-iuose laiškuose buvo.
Duomenų, kaip jam vaikystėje sekėsi Vytogalos, Ringalių mokyklose, nėra, bet žvelgiant į rašytus laiškus susidaro geras įspūdis – rašysena tvarkinga, be didelių gramatinių klaidų. Visi laiškai rašyti rašaliniu parkeriu, tonas visada mandagus. Kiekviename laiške pasiteiraudavo apie jos, jos tėvelio sveikatą, o jei žinodavo, kad ji ar kažkas iš artimųjų sunegalavo, visada būdavo išreiškiamas rūpestis, palaikymas. Laišką visad baigdavo palinkėdamas laimės, „su Dievu“, kartais – „bučiuoju“. Nors kai kuriuose laiškuose ir buvo jaučiamas susierzinimas dėl nepagrįstų Valytės įtarinėjimų, matyt, ir priekaištų, bet jis išlikdavo korektiškas ir mandagus, bandydavo ją nuraminti, paaiškinti situaciją. O Lietuvoje likusiai Valerijai išties buvo nelengva, mat iš bendrų pažįstamų išgirsdavo, kad Leonas ne vienai jai rašąs laiškus. Bet juos jungęs jausmas buvo stipresnis ir visos negandos buvo įveiktos, visi nesutarimai išspręsti.
1962-aisiais – tik du laiškai
Mergina ne kartą Liūtą pradžiugindavo netikėtais siuntiniais, banderolėmis. Pasirodo, partizanui dažnai laiškų rašymas būdavo ribojamas, nes, kaip jis atsargiai užsimindavo, būdavo „patekęs į viršininko nemalonę“. Tai rodo, kad Liūto širdis, būdas nerimo ir nelaisvėje. Ir tai tik patvirtina 1961 m. rugpjūčio 27 d. rašytas laiškas, kuriame Laurinskas mini, kad Mordovijos aukščiausiasis teismas nuteisė jį metams uždaro kalėjimo. Kaip žinia, jis buvo išvežtas į Vladimiro kalėjimą. Antrą kartą patekti į Vladimiro kalėjimą grėsė 1963 m. Tais metais gegužę buvo gavęs įspėjimą. Tad būtent 1962 metais Valerija iš Leono tegavo 2 laiškus, nes kalėjime laiškai buvo uždrausti. O daugiausiai laiškų Valytei Leonas parašė 1960, 1967 ir 1968 metais – po 9 laiškus per metus. Kad monotoniškos dienos nelaisvėje slinktų greičiau, Laurinskas pradėjo mokytis. 1965 m. liepos 28 d. rašytame laiške Leonas pasigiria, kad sėkmingai išlaikė egzaminus ir gavo 8 klasės baigimo pažymėjimą. 11 klasių Laurinskas taip pat baigė Sibire.
1966 m. liepos 2 d. Liūtas rašo, kad jį ir dar keletą tautiečių buvo išvežę į Saransko tardymo kalėjimą. Tenai prabuvęs 3 savaites grąžintas atgal į lagerį ir iki bausmės pabaigos buvo uždrausta gauti siuntinius, 3 mėnesius naudotis lagerio parduotuve. Galėjo gauti tik banderolę, tačiau be jokio maisto. Prisimenant faktą, kad Liūtas 1948 m. kautynių Kasbarynės miške, netoli Lomių, buvo sužeistas, vėliau turėjo sveikatos problemų dėl kojos, visą gyvenimą jautė sužeidimo pasekmes, priverstiniai darbai nelaisvėje dar labiau alino tiek jo koją, tiek apskritai sveikatą. Jis rašo: „Kiekvieną dieną reikia eiti prie priverstinių darbų, o jei neišeisi, pasodins karcerin ant penkiolikos parų. Kalba trumpa, arba – arba...“ Laiškuose L. Laurinskas užsimena, jog net keletą kartų pas jį į Mordoviją buvo atvykę saugumiečiai iš Lietuvos, su kuriais turėjęs „nesklandų pokalbį“. Paskutinis laiškas iš nelaisvės Valerijai rašytas 1968 m. lapkričio 20 d., kitas, rašytas 1968 m. gruodžio 8 d., jau siųstas iš vadinamosios „laisvės“, iš Irkutsko, kur apsistojo pas mamą ir brolį (mama ir brolis į Irkutską buvo ištremti 1948 m. ). Pirmą laišką Lietuvoje Valerijai Liūtas parašė 1969 m. lapkričio 14 d. Bet, kaip žinia, šis vizitas į Lietuvą buvo trumpas. Kaip ir daugelis tokio likimo sugrįžėlių, Laurinskas leidimo gyventi Lietuvoje negavo. „Tik tiek turiu pasakyti, kad gavau iš Vilniaus atsakymą ant to pareiškimo kur rašiau, kad leistų Lietuvoje apsigyventi. Atsakymą gavau neigiamą, atsakė trumpai ir aiškiai: „kad jūsų pareiškimas adresuotas Lietuvos Vidaus Reikalų Ministerijai, buvo išžiūrėtas ir nepatenkinta“, – citata iš L. Laurinsko laiško, rašyto 1970 m. liepos 18 d. Tad kurį laiką jis gyveno ir dirbo Irkutsko srityje, vėliau prisiregistravo pas draugą Latvijoje. O grįžus į Lietuvą, kaip žinoma, partizano širdis ir toliau narsiai plakė jo krūtinėje... kol užgeso amžiams.
Leonas „Liūtu“ buvo visą savo gyvenimą, bet laiškai byloja, kad santykyje su moterimi, kuriai jautė simpatiją, buvo ir švelnus, ir mandagus.
Autorės nuotrauka
Europe Direct I Tauragė, kartu su Pilietinio atsparumo iniciatyva š.m. kovo 26 d. organizavo inovatyvias orientacines žaidynes Tauragės vyresniųjų klasių mokiniams. Jaunimas turėjo galimybę ne tik susitikti su NATO kariais bei, dalyvaujant orientacinėse žaidynėse, pasitikrinti savo žinias apie Europos vienybę, saugumą ir NATO. P
Ketvirtadienį įvyko Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Padėkota dvi kadencijas dirbusiam asociacijos vadovui Mariui Jucikui ir pasveikinta naujoji asociacijos vadovė. Ja tapo UAB „Ferumeta“ komercijos vadovė Aistė Micevičiūtė. Į šventinį renginį atvyko T
2025 m. balandžio 1 d. pareigūnai užtikrindami viešąją tvarką ir eismo saugumą, 15.25 val. Tauragėje, Pramonės gatvėje, patikrinimui sustabdė automobilį „Subaru Forester“, kurį vairavo 33 metų Jurbarko miesto gyventojas. Pareigūnai atlikdami transporto priemonės apžiūrą, daiktadėžėje aptiko folijos lankstinuką su augalin
Trečiadienį kelionių entuziastai rinkosi į Viešąją biblioteką, kur kelionių patarimais dalijosi tinklaraščio keliaukzuikiu.lt įkūrėja Gintarė Lazdauskė. Moteris atskleidė, kad keliauti galima ne tik pigiai, bet ir komfortiškai. Gintarė Lazdauskė – savarankiškų kelionių entuziastė, aplankiusi 37 šalis ir suk
Balandžio 1 d. apie 10.20 val. Kriminalinės policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas, Raseinių rajone patikrinimui sustabdė automobilį „Volvo XC90“, kurį vairavo jiems žinomas vyras, gim. 1978 m. Patikrinimo metu automobilyje buvo rasta 1 500 pakelių cigarečių „Minsk“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vy
Per pastaruosius metus smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialinėse platformose, finansų ekspertai įspėja vartotojus būti itin atsargius. Skaitmeninio saugumo sprendimų bendrovės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ naudotojų kas savaitę susiduria su sukčiais – tai didžiausias rodiklis tarp visų
Nuo balandžio 1 d. Vokietijos 45-osios brigada pasiekė pilną brigados štabo pajėgumą ir pradeda veiklą Lietuvoje – reorganizavus pirminį brigados valdymo elementą, padidintas personalo skaičius ir dengiamos visos funkcinės sritys. Atskiri brigados daliniai apjungti į vieningą, Lietuvai priskirtą Vokietijos 45 brigadą ir suteiktas ofici
Nuo balandžio, prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, keičiasi „Sodros" išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Tai itin aktualu tiems gavėjams, kurių pajamos yra mažiausios arba didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiuojamos individualiai, remiantis žmogaus pajamomis. Vis dėlto taikomi nust
Sezoninės infekcijos kasmet tampa iššūkiu vaikų organizmui – sloga, kosulys, gerklės skausmas ir karščiavimas jį silpnina ir trikdo kasdienį ritmą. Nors svarbu laiku reaguoti į ligą, dar svarbiau – nuosekliai stiprinti jų imuninę sistemą ištisus metus. Kokie kasdieniai įpročiai padeda išlaikyti stiprų
Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo t
Balandžio 1-oji – tai diena, kai daugelis leidžia sau pajuokauti. Tačiau yra vietų, kur pokštai net ir tokią dieną nepriimtini. Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – viena jų. Kiekvienas skambutis čia gali reikšti realų pavojų, o melagingi skambučiai užima telefono linijas ir gali lemti skaudžias pasekmes
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, balandžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje vykdys šias prevencines priemones: Balandžio 1 – 4 d. važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažos k