Tauragės žinios logotipas
Jono Dragūno biodinaminis ūkis: žemaitis ūkininkas, perpratęs gamtos energiją

Jono Dragūno biodinaminis ūkis: žemaitis ūkininkas, perpratęs gamtos energiją

Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis gyvuoja nenaudojant jokios chemijos. Ūkininkas stebi dirvožemio procesus ir rūpinasi, kad jis būtų nuolat maitinamas ir turtinamas. Šiame ūkyje gali išsvysti retai kur pasitaikantį kraštovaizdį – iki horizonto plyti pievos, jose stūkso senų sodybų vietas menantys šimtamečiai ąžuolai, ganosi didelė karvių banda, kuriai pajudėjus pradeda drebėti žemė.

Dirba svajonių darbą

Geros nuotaikos nestokojantis žemaitis ūkininkas Jonas Dragūnas sako dirbantis svajonių darbą: „Ūkininkavimą pasirinkau iš pašaukimo. Aš visiems pasakoju, kad aš nieko nedirbu, nes dirbu, kas man labiausiai patinka – virinti patinka, su traktoriumi važiuoti ir prie gyvuliukų nueiti“. Ūkyje šiuo metu dirba trise – jis su žmona ir samdomas darbininkas. Ekologiniame bionaminyje ūkyje auginami limuzinų veislės gyvuliai ir grūdinės kultūros.

Biodinaminiai grūdai – skalsesni

Biodinaminis ūkininkavimas, pasak ūkininko, iki šiol apipintas mitais ir legendomis. J. Dragūno teigimu, pirmoji reakcija sužinojus apie šios krypties ūkininkavimą, dažniausiai būna pašaipi, ir pats atsimena, kad reagavo panašiai. Patekęs į pirmąjį seminarą, vyras taip pat galvojo, kad ne ten pakliuvo, bet pamažu pirminį skepsį panaikino mokslininkų tyrimai, aiškinimai ir galiausiai – jo paties praktika ūkyje. „Dirvožemis pradeda keistis, atsiranda daug visokių vabaliukų, sliekų padaugėja, ypatingai tų stambių naktinių. Augalų šaknys susmulkėja ir geriau įsisavina reikalingas medžiagas.“ – aiškina ūkininkas. Užaugintus biodinaminius grūdus ūkininkas parduoda Vokietijoje, o ekologinius gyvulius Lietuvoje – taip labiau apsimoka, nes už biodinaminius grūdus užsienyje papildomai mokama. „Kai iškepamas pyragas iš biodinaminių grūdų, jauti saiką. Chemizuotą kai žmogus valgo, saiko nejaučia, o čia – atsiranda saikas. Tu nepersivalgysi. Dėl to tokius grūdus labai vertina užsieniečiai ir už tai moka žymiai didesnę kainą. Lietuvoje jau irgi pamažu atsiranda rinka.“ – pasakoja J. Dragūnas.

Ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi

Ūkyje taikoma neariminė technologija, gaminamas kompostas, kiti dirvą maitinantys preparatai, taikoma sėjomaina. Ūkio teritorijoje esančios pievos dalyvauja sėjomainoje, kas 2-3 metus pievos pavirsta pasėliais, tačiau išlaikomas jų nuolatinis plotas. Ūkininkas savo akimis mato, kad biodinaminis ūkininkavimo būdas yra palankesnis gamtai: „Nuo manęs ne taip toli yra chemizuotas ūkis. Kai abu dirbame žemę, pas jį kelis kartus mažiau būna paukščių. Gal dėl to, kad pas mane yra daug visokių vabaliukų“. J. Dragūnas įsitikinęs, kad tokia pasirinkta ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi. „Dievulis tau daugiau padeda, nes tvariai ūkininkauji ir dar papildomos išmokos yra. Aš visiems sakau – mes turime prisitaikyti ir prie gamtos, ir prie valdžios.“

Tapo 2024 m. „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriumi

„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu gamtininkai, mokslininkai ir agronomai siekia suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas. Speciali ekspertų komisija atrinko kelis savo darnumu išsiskiriančius ūkininkus. Aplankę šiuos ūkius įvertino jų gamtosauginį, socialinį ir ekonominį darnumą ir išrinko penkis „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius. Jono Dragūno ekologinis ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo būdus buvo išrinktas vienu iš penkių 2024 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių.


Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Tyrimas: jau trečdalis Lietuvos vartotojų naudojasi dirbtiniu intelektu apsipirkdami, jų skaičius sparčiai auga

Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas –  vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdi

Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai

Gegužės 16-ąją, penktadienį planuokite jau šiandien, nes negalite to praleisti – kartą metuose vyksta MUZIEJŲ NAKTIS. Muziejų naktį nutinka meno, istorijos ir kūrybiniai stebuklai, o mes tradiciškai kviečiame jus tapti jų dalimi. Prie mikrofono – Eglė Červinskaitė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ di

Ką būtina žinoti prieš nešant šeimos ginčą į teismą?

Skyrybos, ginčai dėl vaikų ar net tėvystės pripažinimo – visa tai kelia ne tik stiprias emocijas, bet ir painias teisines situacijas. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kreipiasi į teismus dėl šeimos konfliktų, tačiau dalis jų net nežino, kad kai kuriais atvejais tokie ginčai negali būti nagrinėjami tol, kol nepasinaudota privalomąja mediaci

Penktadienį, muziejų naktį, prasidės meno festivalis KVADRATU

Į Tauragę septintą kartą sugrįžta meno festivalis „Kvadratu“ – nuo gegužės iki spalio miestas vėl taps kultūrinių patirčių erdve, kurią kurs menininkai, kultūros organizacijos ir patys gyventojai. 6 mėnesius vyksianti programa kaip ir kasmet apjungs įvarius profesionalaus meno žanrus, o gyventojus ir svečius kvies nerti į auginanč

NMA kviečia į gyvus susitikimus su patikrų specialistais

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su ūkininkais, gegužės 21 d. 10–12 val. Tauragės rajono savivaldybės mažojoje salėje organizuoja patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimą. Projektų kontrolė ir patikros vietoje – tai neišvengiama p

Susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte

Antradienio vakarą prozos ir poezijos mylėtojus pakvietėme į jaukų ir įkvepiantį literatūros vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Čia svečiavosi žinoma rašytoja, prestižinių Dausų, I. Simonaitytės, F. Bajoraičio premijų laureatė Nijolė Marytė Šerniūtė. Renginio metu pristatytos naujausios autorė

Jo rankos mostui paklusdavo šimtai ar net tūkstančiai

Žiupsnelis memuarų apie kolegą ir draugą Gegužės 16 dieną chorvedžiui, dirigentui Zenonui Komskiui sukanka gražus, jubiliejinis metų skaičius – 80. Iš pažiūros nepasakysi, kad  tiek. Koks buvo prieš 50 maždaug metų, kai susipažinau, toks ir tebėra. Apie tokius sako: užsimarinavę. Na, gal viena kita raukšlelė prisidė

  Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų

Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo

Šilališkiai kviečia „Tarptautinę muziejų naktį“ paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo.Prie mikrofono tauragiškiams puikiai žinoma Renata Jančiauskienė. Dabar jau - Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejaus direktorė. Gegužės 16–17 d. šilališkiai kviečia „Ta

Atėjo metas mokėti įmokas „Sodrai" – tai galima padaryti dalimis

Jei pernai dirbote savarankiškai ir po pajamų deklaravimo turite įsiskolinimą „Sodrai", bet jį padengti šiuo metu sudėtinga – išeitis yra. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą galima atidėti, pasinaudojus supaprastinta arba individualiai derinama tvarka. Tai leidžia išvengti skolos išie&scaro

Dviejų savaičių atostogų nebeužtenka: artėjant vasarai darbuotojai išeina iš darbo

Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų pradeda planuotis ilgąsias metų atostogas. Vieni darbinius rūpesčius užmiršti bando kelioms savaitėms, kiti – mėnesiui, dviem ar net visam pusmečiui. Ekspertai pastebi naują tendenciją – būtent vasaros laikotarpiu daugiau nei įprasta darbuotojų nusprendžia išeiti iš darbo &bd

„Via Lietuva“ skelbia, kurie kritinės būklės tiltai bus sutvarkyti šiemet ir artimiausiais metais

AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų