Valdo Latožos nuotraukos
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
- Kairė ranka dar visiškai paralyžiuota, kairę koją kiek geriau valdau, paeinu truputį, bet galva juk gerai dirba, - patikino Eugenijus. – Paprašė manęs konsultuoti vaikus su negalia, specialiaisiais poreikiais ir sutikau. Dirbsiu su visais, juk ir sirgdamas sulaukdavau sunerimusių tėvų skambučių, prašančių pagalbos. Tačiau galėjau tik patarti.
Gydytojas tikino, kad jam pačiam dabar labai svarbu išeiti iš namų, kažką dirbti.
Prieš beveik ketverius metus gerbiamas ir mylimas pediatras patyrė insultą. Sunkus hemoraginis insultas, niekad aukštu kraujospūdžiu nesiskundusį vyrą, ilgam paguldė į ligos patalą, o vėliau išrovė iš įprastos kasdienybės.
- Tik po dviejų mėnesių pradėjau suvokti, kas atsitiko, - pasakojo E. Margis. – Po mėnesio reanimacijoje neprisiminiau nei kas atsitiko, nesupratau nei kas aš esu, nei su kuo, nei kas aplink mane. Gulėdamas Kauno klinikų Nervų skyriuje iš pradžių mačiau tik baltą šviesą tolumoje ir šešėlius. Na, ne tunelyje, o tokią ryškią, kaip per langą. Negalėjau pajudinti nei kojų, nei rankų. Negalėjau ryti, buvau maitinamas per tracheostomą. Tik vėliau draugė papasakojo, kas atsitiko. Po gydymo Kaune sekė reabilitacija Palangoje, kur pagaliau supratau, ką aš galiu ir, aplamai, kad galiu kažką daryti. Pradėjau judėti su vaikštyne, kurią vadinau „drakono nagais“. Oi, reikėjo man įspirti į šikną, kad pradėčiau judėti, netingėčiau. Tačiau labai norėjau grįžti į gyvenimą, į Tauragę.
Eugenijus prisiminė, jau būdamas Palangoje labai norėjo apkabinti visą Tauragę.
- Aš ir dabar noriu, tik kol kas viena ranka tai galiu padaryti, - net kelis kartus pokalbio metu pakartojo gydytojas. - Esu be galo dėkingas begalei žmonių, kurie man nuoširdžiai padėjo: operavo, gydė, slaugė, palaikė moraliai ir finansiškai. Galėčiau išvardinti šimtus žmonių. Jų dėka esu čia, o juk tiek nedaug betrūko, kad būčiau išėjęs.
Sulaukęs žmonių paramos, Eugenijus panoro kovoti už savo gyvenimą, nepasiduoti. Grįžus į Tauragę, padedamas kineziterapeuto Arūno Vladičkos, žengė pirmuosius savarankiškus žingsnius.
- Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės dėka man buvo įrengtas „stadionas“, - juokavo Eugenijus. – Na, aišku, kad ne stadionas, o nuolydis iš laiptinės ir ranktūriai, į juos įsikibdamas ir pradėjau savarankiškai vaikščioti. Dabar jau pusę namo apeinu.
- „Pasodino“ ant dietos – sultiniai, paukštiena, silkė, žuvis, numečiau dvidešimt penkis kilogramus, dar ir dabar kiaulienos negaunu, - toliau juokavo E. Margis. – Vanduo ir kefyras, na, kartais ir kavos leidžia išgerti, o ji man labai skani ir nuotaiką pakelia.
Bet Eugenijus rado kitokį būdą savo emocijoms išreikšti. Jis kuria. Pasideda ant „gyvos“, kaip jis sako, dešinės kojos sąsiuvinį ar planšetę ir rašo. Ką? Eiles, apsakymus, miniatiūras. Net į literatų klubą buvo priimtas. Ir keletas Eugenijaus Margio kūrinių jau greitai pasirodys tauragiškių literatų almanache.
Paklaustas ar šis pomėgis atsirado po ligos, gydytojas sakė, kad literatūra jį viliojo dar nuo paauglystės. Jau tuo metu nemažai rašydavo, jo kūriniai buvo spausdinami žurnale „Moksleivis“. Dėl šio savo pomėgio laisvai reikšti mintis, net į tuometinį Medicinos institutą iškart negalėjo įstoti.
- Gavau dvejetą iš lietuvių kalbos egzamino, - prisimena Eugenijus. – Vėliau man parodė mano rašinį. Pasižiūriu, o jame nei vienos klaidos. Tik va raudonai net keliose vietose pabrauktos tos mintys, kur aš kitaip mąsčiau ar pernelyg dažnai vartojau žodį „Lietuva“.
Pasirodo, dar ir į egzaminus būsimasis studentas atėjo be komjaunuolio ženklelio atlape. Dėl to kitokio mąstymo ir vėliau, jau būnant studentu, teko nukentėti. Bet, Eugenijus sako, kad stengiasi to neprisiminti ir pykčio nelaikyti:
- Laikausi nuostatos, kad pyktis, tai kelias - į niekur.
Jau aštuntoje klasėje E. Margis žinojo, kad bus pediatru, tad pasirinktas kelias jam neatrodo sunkus.
- Praktiškai gyvenau ligoninės skyriuje, - prisimena gydytojas. – Kitaip ir negalėjau elgtis. Juk vaiką reikia gydyti dabar, o ne rytoj, nes rytoj jau gali būti per vėlu. Ir visi buvo įsitikinę: Margis dirba, na ir lai dirba. Bendravau su vaikais, su jų tėvais ir jaučiausi labai puikiai, bet, matyt, organizmas neatlaikė. Dabar jau suprantu, kad nelabai savęs žiūrėjau.
Vedamas tokių minčių, Eugenijus, lyg perspėjimą kitiems rašo knygą, kurią sąlyginai yra pavadinęs „Žmogus, kurį išgydė insultas“. Tad vyro dienotvarkė dabar yra gerokai pasikeitusi. Dalį dienos jis sportuoja, dalį dienos - kuria, randa laiko ir mokslams. Taip taip, Eugenijus, mokosi.
- Man atsiunčia paskaitų įrašus, aš juos žiūriu, klausausi, juk medicina nestovi vietoje, reikia neatsilikti ir tobulėti savo srityje. Einu į priekį, man to reikia. Juk gyvename dėl vaikų, dėl savo ateities, tad ir gydyti tą ateitį reikia atitinkamai.
Smagus buvo pokalbis su Eugenijumi Margiu. Pakalbėta įvairiomis temomis: apie tai, kaip lietuviai myli gyvūnus ir kaip nemyli vaikų, apie tai, kaip mūsų gyvenimą keičia technologijos, apie karą Ukrainoje, apie įdomias, jo sugalvotas taikos akcijas, kurios kol kas dar neįgyvendintos, bet tikrai vertos dėmesio, apie klimato kaitą. Na, kaip sakoma, kalbos buvo lyg vandens.
Bet apie visą kitą vėliau. Kai susitiksime. Dabar gi pasidžiaukime ta žinia, kad jis pradeda savo veiklą, kad vėl galėtų, kaip sakė pats straipsnio herojus, paskleisti gerumo debesį virš miesto, kad galėtų tauragiškius artimiausioje ateityje apkabinti abiem rankom.
Šį ketvirtadienį Kauno bigbendas kviečia į aristokratišką pasimatymą su Ella Jane Fitzgerald ir džiazo atlikėja Laura Budreckyte. Nors abi džiazo dainininkes skiria šimtmetis, bet kai kas jas suartina. Tai – saviti šių atlikėjų tembrai, jų dėmesys ir jautrumas atliekamam turiniui, platūs diapazonai, balsų &sc
Šiandien, 2025 m. gegužės 28 d., apie 7.15 val. iš namų, Pagėgių sav., Rukų k., išėjo ir negrįžo Erikas Poška, gim. 2010 m. Su nepilnamečiu susisiekti nėra galimybės, jo buvimo vieta nėra žinoma. Vaikinas smulkaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsiai rusvų, garbanotų plaukų, vilkėjo šviesios spalvos džinsines
Pašnekovas - Algridas Petraitis, Tauragės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas muzikos ugdymui. Pokalbio tema – mokinių priėmimas į meno mokyklą. https://open.spotify.com/episode/3ZzgXkmxAxkjoLfEifjhZB Baigiantis mokslo metams, mokytojai mąsto apie naujuosius mokslo metus, todėl gabumų patikrinimas (ne egzaminai!) birželio 3-4 d.
Prie mikrofono - Raimondas Vaitkevičius, TauragėsAVPK viršininkas. https://open.spotify.com/episode/0VcF6ucAHL8szRN9ksJ1Di - Vizitinė kortelė, trumpai apie save. - Kokia tvarka skiriami apskričių policijos komisariatųviršininkai, kiek kadencijų? Kas lėmė jūsų paskyrimą? - Pirmi (ar pirmi?) įspūdžiai atvykus į naująją darbovietą.
Paplūdimio teniso entuziastas Mindaugas Dumčius apie sparčiai populiarėjančią sporto šaką ir artėjantį turnyrą „Tauragė 2025“. Ko tikėtis sportininkams ir žiūrovams? Klausykitės pokalbio! https://open.spotify.com/episode/23ePVBBY51t3zMPh2rJWAN
Empatija – vienas svarbiausių gebėjimų, padedantis kurti stiprius tarpusavio santykius, išvengti konfliktų ir užaugti atsakingu, supratingu žmogumi. Empatiški vaikai geriau suvokia tiek savo, tiek ir kitų jausmus, lengviau sprendžia nesutarimus ir geba būti atidūs savo ir aplinkinių emocijoms. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai past
Sunkvežimių parką valdanti įmonė puikiai žino, kad netikėtas technikos gedimas gali reikšti ne tik papildomas išlaidas, bet ir verslo grandinės sutrikimus. Dėl to vis aktualesnis tampa klausimas – kiek ir kokių atsarginių dalių reikėtų turėti „po ranka“, kad sprendimai būtų priimami greitai, o remonto darbai vyktų sk
Gegužės 22 d. atlikti maudyklų vandens tyrimai Jūros upės maudykloje, Balskų tvenkinyje, Keramikos tvenkinyje, Skaudvilės tvenkinyje, Draudenių ežere, Baltrušaičių tvenkinyje, Zumpės tvenkinyje. Nustatyta, kad Zumpės tvenkinyje žarninių enterokokų skaičius viršija higienos normoje (HN92:2018) nustatytas ribines vertes, todėl š
Visą gegužę Tauragės raj. bendrojo ugdymo įstaigose vyksta įvadinės dronų pamokos, kurias veda Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) „Airtech“ skyriaus bepiločių orlaivių mokytojai. Įvadinės pamokos mokyklose rengiamos populiarinant jau nuo šio rugsėjo Tauragės raj. startuosiančius „Airtech“
Tęsiame pasakojimą apie netoli Tauragės esančius senovės kapinynus, kuriuos paliko skalviai. Kas jie tokie buvo, „Tauragės žinių“ skaitytojai gali sužinoti skaitydami pirmąjį šios serijos straipsnį. Greižėnų kapinynas200 m į šiaurę nuo Oplankio yra kapinynas, kurį dar 1897–1898 m. tyrė baltų proistorės tyrinėtojas,
Penkerius metus Lietuvoje galima pasinaudoti Šeimos kortelės teikiamomis nuolaidomis, naudomis ir privilegijomis. Teisę į Šeimos kortelę turi daugiau kaip 43 tūkst. šeimų, pirmąja kortele naudojasi daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos šeimų, t.y. 42 proc. teisę į šią kortelę turinčių šeimų. Kortelė populiariausi
Pamėginkime apibrėžti, ką laikome Tauragės senamiesčiu. Gal tai Tauragės dvaras, davęs pradžią miestui? Bet jis taip toli nuo dabartinio centro. Gal tuomet Senamiesčio skveras, tokį vardą gavęs tik 2013 metais, ir jo aplinka? Gal, tačiau šiandien tai irgi ne centras. Tuomet gal dabartinis centras aplink Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių s