Aktualijos

Jaunimo bėdas spręsti padedanti Raminta: tyla – ne visada gera byla

• Jonas VALAITIS
• Gruodžio 10, 2022

Suskaudus gerklei žmogus ieško pagalbos – kreipiasi į gydytoją, geria jo išrašytus vaistus. Tačiau ištikus emocinėms bėdoms neretai užsisklendžiama savyje. Laiku neatkreipiamas dėmesys į patiriamus psichologinius sunkumus gali turėti skaudžių pasekmių, sako Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) atstovė Raminta Lešinskaitė. 

Tauragės VSB kviečia jaunimą motyvaciniams pokalbiams. Kaip sako jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatorė R. Lešinskaitė, nebūtinai visas temas jaunuoliai nori aptarti su draugais, mat kartais ir problemos tokios, apie kurias kalbėtis nepatogu. Nepaisant to, kiekvienam jaunuoliui galima padėti rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Iššūkius jaunuoliai raginami spręsti kreipdamiesi į Tauragės VSB. Jaunuoliai gali parašyti žinutę feisbuko puslapyje „Tau, jaunime“ bei susitarti dėl konsultacijos. 

– Kas paskatino atkreipti didesnį dėmesį į jaunimo psichologinę sveikatą, rūpesčius, patiriamas emocijas? – pasiteiravau R. Lešinskaitės.

– Visapusiškai savo sveikata besirūpinantis, savimi pasitikintis ir nebijantis kreiptis pagalbos jaunimas yra sveikatai palankios ateities visuomenės pagrindas. Tauragės rajono savivaldybėje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. 14–29 metų jaunuolių, kurie sudaro apie 20 proc. savivaldybės gyventojų populiacijos. Tačiau svarbu, kad visi suprastume, jog ne visi jauni žmonės neturi sunkumų, ne visi ryte nubunda su mintimi „kaip gera gyventi“ ir tikrai ne visi turi šalia savęs žmogų, su kuriuo galėtų atvirai pasikalbėti. Tad šiam tikslui pasiekti biuras įgyvendina projektą, kuriuo siekiama 14–29 metų Tauragės jaunimą paskatinti rinktis sveikesnį gyvenimo būdą bei stiprinti psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

Jaunimui pagalba yra teikiama net 8 prevencinėmis sveikatos temomis, t.y. depresijos, savižudybių ir savižalos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, lytiškai plintančių infekcijų ir neplanuoto nėštumo, alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu, seksualinio smurto bei valgymo sutrikimų prevencija. 2021 metais net 32 jaunuolių grupės (beveik 700 dalyvių) dalyvavo mokymuose šiomis temomis.

– Dėl kokių problemų jaunuoliai kreipiasi?

– Dažniausiai Tauragės jaunimas kreipiasi psichologo konsultacijoms dėl psichologinių sunkumų, kuriuos išprovokuoja psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl susiklosčiusių įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų. Kasdienis patiriamas stresas, nerimas, žalingi įpročiai, valgymo sutrikimai, konfliktiniai santykiai šeimoje, ugdymo įstaigoje ar darbe, artimo žmogaus netektis ar  sunki liga, skyrybos, darbo netekimas, finansiniai sunkumai yra dažniausios priežastys.

– Dvejus metus trukęs karantinas, dabar – karas Ukrainoje. Kaip tai gali paveikti jaunų žmonių emocinę sveikatą?

– Jeigu mūsų psichikos sveikatą įsivaizduotume kaip laivą vandenyne, galėtume sakyti, kad net gana įprastos, tačiau stresą keliančios gyvenimo patirtys – egzaminai, sunkumai darbe ar darbo paieškos, santykių kūrimas – tarsi vėjo sukeltos bangos gali ją išbalansuoti. Dar labiau supurto įvairios netektys, nelaimės, netinkamas kitų elgesys, skurdas, smurtas, diskriminacija. Ypač gilius randus tokios patirtys palieka vaikystėje. Na, o paauglystėje prastas savęs vertinimas, sunkumai užmezgant santykius gali būti tų randų padariniai, kurie vėliau apsunkina pastangas išlaikyti gerą psichikos sveikatą.

Tad jaunuolio psichikos sveikatos laivui susiūbavus visada randame skirtingų priežasčių, kodėl taip atsitiko. Tačiau jį galima ir sutvirtinti: atsparesnius mus padaro kitų parama bei apskritai geri santykiai, mokėjimas pasirūpinti savo poreikiais: išsimiegoti, būti išklausytiems, įvertintiems.

Kalbant apie daugelio iš mūsų gyvenime tvyrančią emocinę įtampą, susijusią net su dvejus metus trukusia pandemine situacija, po jos kilusiu nerimu dėl savo saugumo karo grėsmės atveju, tikrai galime sakyti, jog mažiau ar daugiau tai turi įtakos mūsų galvoje knibždančioms nerimastingoms mintims apie rytojų. Neužtikrintumo jausmas, baimė, ateities planų atidėliojimas „ramesniam“ laikui gali išbalansuoti ir jaunimo emocinę pusiausvyrą.

– Rudenį nemažai jaunuolių grįžo į mokyklas, kuriose laukia nemažai iššūkių, įtemptas mokymasis ir t.t. Kalbama ir apie rudenį padažnėjančius žmonių apsilankymus pas psichologus. Kaip šis ruduo atsiliepia jaunimo emocinei sveikatai?

– Pandemijos laikotarpiu, kai buvo apribotas mūsų aktyvus socialinis gyvenimas ir gyva komunikacija su kitais žmonėmis, grįžimas į ikipandeminį gyvenimą vieniems atnešė teigiamų, o kitiems – neigiamų patirčių. Buvo atvejų, kai jaunuolis, turėdamas mažesnį socialinį kontaktą su aplinka, jautėsi geriau nei dabar, vėl grįžęs į mokslus, darbą ir, žinoma, buvo tokių, kurie tiesiog pražydo galėdami vėl būti kitų apsuptyje. 

Norime pasidžiaugti, kad šį permainingą rudens sezoną sulaukiame vis daugiau jaunų tauragiškių, kurie patys kreipiasi dėl nemokamų pagalbos galimybių į visuomenės sveikatos biurą – tai geras ženklas psichikos sveikatos stigmos mažėjimo kontekste.

– Kada iššūkius galime įveikti patys, o kada jau vertėtų pagalvoti apie specialisto pagalbą? Kaip atpažinti ženklus, kad sunkumų vieni galime ir neįveikti?

– Kiekviena situacija yra skirtinga ir vieno termino, kada jau laikas specialisto įsikišimui, nėra. Psichikos sveikatos sunkumų požymiai gali būti įvairūs. Svarbu atkreipti dėmesį į staigius ir užsitęsusius elgesio ar savijautos pokyčius, tokius kaip ilgai besitęsiantis liūdesys, perdėtos baimės ar susirūpinimo jausmas, dideli nuotaikos svyravimai, atsiribojimas nuo draugų ir veiklų, energijos trūkumas, miego sutrikimai ir dar daugelis kitų. Todėl jeigu tu arba tavo artimasis, draugas arba pažįstamas pradėjo elgtis ar mąstyti neįprastai, patiria nerimą ar sunkias emocijas taip stipriai, kad jos trukdo atlikti kasdienines užduotis ir tai trunka bent kelias savaites, tuomet reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Jie ne tik padėtų įveikti šią akimirką patiriamus sunkumus, bet ir sumažintų tikimybę, kad tai taps ilgai kamuojančiais psichikos sveikatos sutrikimais.

– Vis dar egzistuoja stigma, baimė kreiptis į psichologus, sakoma „juk aš sveikas, ko man ten vaikščioti“. Ar ši baimė pastebima tarp jaunų žmonių, ar po truputį nyksta toks įsitikinimas? 

– Apie psichikos sveikatą dažnai – ypač jaunimui – gali būti nejauku kalbėti nepaisant to, kad tai natūrali mūsų gyvenimo dalis. Taip yra todėl, kad visuomenėje egzistuoja psichikos sveikatos stigma, susidariusi dėl į mus nuo vaikystės įaugusių stereotipų. 

Kai aš, kaip JPSPP koordinatorė, susitikimų su Tauragės jaunimu metu užduodu klausimą, ką jie mano apie vieną populiariausių stereotipų, kad tik psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės elgiasi agresyviai, nenuspėjamai ir kelia pavojų visuomenei, – iš pradžių jų atsakymai būna tiek pritariantys šiam teiginiui, tiek prieštaraujantys. 

Pradėję diskusiją ir panagrinėję praktinius pavyzdžius prieiname prie išvados, kad kiekvienam mūsų gali būti sudėtinga suvaldyti emocijas, savo veiksmus tam tikroje stresinėje situacijoje ir svarbu suprasti, jog tai normalu. Na, o paklausti, kas pirmiausia šauna į galvą išgirdus žodžių junginį „psichikos sveikata, jie sieja tai su kažkuo nemaloniu, neigiamu, nesuprantamu. 

Tačiau diskutuodami išsiaiškiname, kad psichikos sveikata nėra tik psichikos sutrikimo neturėjimas, nes ji apibūdina tai, kaip mes mąstome, jaučiamės, elgiamės, kaip gebame būti su kitais žmonėmis. Kuo daugiau ir viešiau kalbėsime apie psichikos sveikatos svarbą, tuo jaunoji karta tuyrės mažiau stereotipinių įsitikinimų ir esant poreikiui nesibaimins kreiptis pagalbos.

– Kai kurie žmonės sako, kad lankytis pas psichologus neturi laiko, tad dalis mėgina arba „išjungti“ jausmus, arba planą nukeliauti pas specialistą atideda ateičiai. Ar tai pavojinga?

– Kai žmogui skauda gerklę, jis instinktyviai ieško pagalbos ir kreipiasi į gydytoją, tačiau kai skauda viduje, jis kažkodėl užsidaro savo kiaute. Tad bandymas atidėti susitikimą su specialistu, dirbančiu psichikos sveikatos srityje, iš tiesų gali turėti įvairių neigiamų pasekmių, kurios ilgainiui gali išprovokuoti psichikos sveikatos sutrikimus ar skaudžius, drastiškus poelgius prieš save patį ar aplinkinius. Šiuo atveju tyla nėra gera byla.