Aktualijos

Autoriaus nuotrauka

Jaunimas renkasi ateitį: kol vieni „matuojasi“ profesijas, kiti suka verslo keliu

• Jonas VALAITIS
• Spalio 17, 2022

Artėdami prie mokyklos baigimo jaunuoliai vis intensyviau domisi, ką norėtų veikti ateityje. Dažnas jų svarsto apie studijas. Tačiau ką studijuoti? Ar įgytas išsilavinimas ar specialybė – paklausūs? Tai moksleiviai galėjo išsiaiškinti praėjusią savaitę Tauragės bendruomenių namuose surengtoje konferencijoje „Keliaujantys jaunimo metai“, kurioje viena aptartų temų – jaunimo galimybės darbo rinkoje. 

Kokios sritys – populiariausios?

Užimtumo tarnybos Tauragės regiono karjeros centro atstovės renginyje pristatė verslo atstovų sudarytą barometrą, kuriame nurodyta, kokių darbuotojų įmonės ieško labiausiai.

– Yra 49 studijų programos, kurios bendradarbiauja su verslu. Dažniausiai tai susiję su informatikos, inžinerijos programomis. Sakoma, ateitis yra elektronikoje: informatikams, inžinerinės pramonės ir kalbų sektoriaus darbuotojams bus tikrai daug darbo, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo Regiono karjeros centro veiklinimo koordinatorė Irma Jurkšienė. 

Užimtumo tarnybos Tauragės jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Gintautė Norkienė įvardijo, kuo labiausiai domisi patys jaunuoliai.

– Skatiname jaunimą mokytis kalbų. Dažniau jie orientuojasi į informacines technologijas, gyvybės mokslus, – kalbėjo ji.

Kaip akcentavo G. Norkienė, svarbiausia renkantis karjeros kelią – suvokti, ką pačiam labiausiai patinka dirbti.

– Pirmiausia reikia pažinti save, koks esi, kokie tavo būdo bruožai, kokiam darbui labiausiai tiktum. Tam esame parengę testus, kuriais mokiniai gali identifikuoti savo asmenybės bruožus ir pagal tai gali rasti savo profesiją. Viskas prasideda nuo savęs pažinimo, – teigė G. Norkienė.

Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad darbuotojai vis dažniau turės pasižymėti kritiniu mąstymu, emociniu intelektu, gebėjimu derėtis, kūrybiškumu, gebėjimu dirbti vienu metu keliose srityse. 

Ekspertai mano, kad artimiausią dešimtmetį prireiks kur kas daugiau specialistų matematikos, technologijų, inžinerijos srityse. Tiesa, vystosi ir humanitarinių mokslų sritys, tokios kaip menas, kultūra. 

Tampa verslininkais

Kol vieni renkasi tapti profesionaliais specialistais, kiti nusprendžia žengti lyderystės keliu ir suka į verslo kūrimą. 

– Pas mus renkasi verslus jaunimas. Mums svarbu ugdyti jaunimo verslumą, skatinti jį kurti, – sakė „Inovacijų agentūros“ Regioninės transformacijos projektų vadovė Viktorija Rukienė. – Tam, kad būtų galima kurti verslą, reikia sugalvoti idėją, kurią jame plėtosi.

Pasak jos, pirmiausia svarbu norėti ir nebijoti siekti savų tikslų bei turėti idėją. Jeigu žmogus turi idėją, tai visi keliai atviri.

Verslininkui reikalingos ir tokios savybės kaip drąsa, lyderystė, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Apie dalį žmonių kartais sakoma: „Jie jau gimė su verslininko gyslele“. Tačiau kiti teigia, kad verslo paslaptys yra išmokstamos. Tad verslininko savybės įgyjamos ar įgimtos?

– Per laikotarpį, kai dirbu su versliais žmonėmis, galiu pasakyti, kad yra ir taip, ir taip. Yra žmonių, kurie yra atkaklūs ir užsispyrę, tai jie įgūdžių gali įgyti. Dalyvaudami užsiėmimuose jie tikrai gali tapti ne mažiau prastesniais lyderiais ir verslininkais nei tie, kurie šią duotybę tartum jau atsineša į gyvenimą. Čia laukiami visi, kurie nori išmokti lyderio savybių, lengviau adaptuotis prie pokyčių ir krizių, nori kurti savo verslą, bet dar nėra tikri, nuo ko reikia pradėti, – sakė Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė  Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Finansinio raštingumo vaikai pradeda mokytis dar namuose, iš tėvų. Vėliau – ir mokyklose. Kaip teigė pašnekovės, „Inovacijų agentūra“ padeda moksleiviams iš visos Lietuvos įsteigti mokomąsias bendroves. Paklausta, ar verslumo ugdymas šalies ugdymo įstaigose nesusiduria su iššūkiais, I. Gendroliūtė-Gerulienė teigė, kad jų pasitaiko, tačiau padėtis sparčiai gerėja.

– Galbūt nėra pakankamas švietimas šiuo metu, tačiau pastarieji metai rodo, kad situacija keičiasi. Mes, „Inovacijų agentūra“, kartu su „General Achievement“ aktyviai įgyvendiname programas bei per metus sukuriame per 800 mokomųjų bendrovių, kurias visa Lietuva turi galimybę pamatyti gruodžio mėnesį vykstančioje „Litexpo“ parodoje. Idėjos pačios įvairiausios – nuo tradicinių saldumynų kepimo iki globalių problemų sprendimų, tokių kaip žaliavų rūšiavimas, jų panaudojimas ir panašiai. Jaunų žmonių galvose gimstančios idėjos vis dažniau susijusios su temomis, kurios liečia jautrius klausimus, pavyzdžiui, ekologija. Jeigu tau asmeniškai yra svarbi problema, kurią nori išspręsti, tai jau yra geras ženklas, jis parodo, kad atkakliai sieksi savo tikslo, – mintimis dalijosi I. Gendroliūtė-Gerulienė.